Pastaraisiais metais mokslininkai susidomėjo kiniško kordicepso gydomuoju potencialu.

JAV Aplinkos apsaugos darbo grupė (EWG) 2023 m. paskelbė “Nešvarų dešimtuką”.

Ketvirtą dešimtmetį sunkiaisiais metalais apsinuodijusius pacientus gydanti Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė galėtų papasakoti ne vieną istoriją.

Jos mokslo darbai irgi patvirtina: daugybė negalavimų, o ypač tie, kurių kilmė kitų specializacijų gydytojams nėra aiški, gali sukelti į organizmą patekusios toksinės medžiagos.

Sunkieji metalai dažniausiai kaupiasi kepenyse, inkstuose, smegenyse ir kauluose.

Toksinai ir jų kaupimasis organizme

Pirma - toksinai lengvai pradeda kauptis organizme dėl sutrikusio virškinimo.

Antra - jei tai vyksta ilgą laiką, toksinai absorbuojasi ir keliauja į silpnas vietas mūsų organizme, ir ten kaupiasi.

Trečia - skirtingai nuo kitų dviejų, toksinai patenka iš išorės.

Tai aplinkos toksinai, tokie kaip chemikalai, oro ir vandens tarša, chemikalai drabužiuose, sintetiniai narkotikai, cheminės medžiagos buitiniuose valikliuose ir sunkieji metalai, tokie kaip švinas, arsenas, asbestas ir kt.

Apsinuodijimo sunkiaisiais metalais požymiai

Galvos svaigimas, pykinimas, rankų drebėjimas, koordinacijos sutrikimas, nuovargis gali sukelti įtarimą, kad ligonis apsinuodijo metalais.

Jei žmogus be aiškios priežasties suserga depresija, jam gydytoja irgi rekomenduoja išsitirti metalų kiekį organizme.

Nes intoksikacija metalais irgi gali būti susirgimo priežastis.

Lengvai apsinuodijus švinu, žmogų pykina, skauda arba spaudžia galvą, gali išryškėti depresijai būdingi simptomai, pasireikšti įvairūs skausmai širdies plote, žmogus prakaituoja.

Gydytojos tvirtinimu, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais yra pagydomas, jei tik negalavimų priežastis laiku diagnozuojama.

Nustačius didelius sunkiųjų metalų kiekius organizme gydyti reikia nedelsiant.

Toksikologės patirtis

„Tai buvo sąvartyno tvarkymo darbai.

Po mėnesio vaikinui ėmė labai skaudėti galvą.

Namo grįžo labai piktas, nuolat įsiveldavo į muštynes.

Teko net iškviesti psichiatrinės įstaigos brigadą, kad mušeiką suvaldytų.

Tačiau ten medikai jį gydyti atsisakė: ne jų pacientas.

Galiausiai vaikino kraujyje buvo nustatyta labai didelis gyvsidabrio kiekis, jam paskirtas gydymas“, - pasakoja habil. dr. M.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad sąvartynai, į kuriuos dėl žmonių neatsakingumo ar neišmanymo patenka daug pavojingųjų atliekų, gali tapti ne vieno negalavimo priežastimi.

„Čia gali būti įvairiausių nuodingų medžiagų - asbesto, gyvsidabrio ir visokių kitokių dalykų.

Habil. dr. „Besikaupiantys organuose sunkieji metalai pažeidžia šių organų struktūras.

Sunkieji metalai ir jų poveikis vaikams

Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat yra nustačiusi, kad apsinuodijimas sunkiaisiais metalais kūdikystėje ar ankstyvojoje vaikystėje gali tapti autizmo priežastimi.

Gydytojai pavyko išsiaiškinti, kad tokių vaikų su autizmo diagnozėmis kraujyje randami gerokai, kartais ir dešimt kartų daugiau nei norma, padidinti toksiškų metalų kiekiai - ir tai būna ne vienas metalas, o visa jų puokštė.

Habil. dr. M.

Autizmo ir toksiškų metalų kiekio organizme sąsają yra aptikę ir japonų medikai - habil. dr. M. Ramanauskaitė apie tai skaitė specialioje medicinos literatūroje.

Gydytoja žengė toliau - ėmėsi gydyti autizmu sergančius mažus vaikus ir jai pavyko pasiekti puikių rezultatų.

Toksikologė prisiminė atvejį, kai 22 metų vairuotojui, kuris laikydavo mobilų telefoną prie dešiniosios ausies, aplink ausį nupliko 10 cm pločio juosta.

Kai jis telefoną pradėjo laikyti prie kairės ausies, po dviejų mėnesių ir aplink šią ausį atsirado 7 cm nuplikusi juosta.

Ištyrus plaukus, juose rastas aštuonis kartus padidėjęs švino kiekis.

Atsakingas atliekų tvarkymas

„Į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius patenkančios pavojingosios atliekos užteršia nepavojingas atliekas, kurios galėtų būti lengvai perdirbamos.

Tai labai apsunkina rūšiavimo ir perdirbimo procesą bei griauna gerą idėją mažinti aplinkotaršos poveikį žmogui ir visai planetai.

Negana to, šalia gyvenamųjų namų esančiuose konteineriuose esančios atliekos tampa taršos šaltiniu čia gyvenantiems žmonėms.

Besivystantis medicinos mokslas šiandien atranda vis daugiau negalavimų, ligų ir sutrikimų, kurie aiškinami įvairių toksiškų medžiagų poveikiu.

Tai - rimtas argumentas, kodėl privalome būti atsakingi už taršą ir saugų atliekų tvarkymą“, - sako A.

„Tai - naftos produktų atliekos, naftos produktais užterštos atliekos, pavojingos transporto priemonių atliekos, sunkiaisiais metalais užterštos atliekos, cheminių medžiagų atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, naudotos padangos.

Visos šios atliekos neturėtų patekti į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius, o turėtų būti tvarkomos specializuotose įmonėse.

Dirvinskas taip pat atkreipia dėmesį į dar pavojingesnį elgesį: nemažai žmonių pavojingas atliekas laiko savo sandėliukuose, rūsiuose, garažuose ar tiesiog gyvenamųjų namų kiemuose.

Grybauti ir uogauti tokiuose užterštuose miško plotuose, o paskui valgyti čia surinktas uogas ir grybus A.

---