Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą nei ištisą dieną darbe maukti kavą.
Vaistažolių arbatų poveikis
Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų - dviguba nauda. Štai glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą, taip pat ramina. Saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.
Gysločių arbata
Poveikis. Gysločiuose gausu glikozidų, saponinų, vitaminų K ir C, kalio, flavonoidų ir kt.
Kaip vartoti. Vartojami ir lapai, ir sėklos.
Receptas
Valgomąjį šaukštą plačialapių gysločių sėklų užpilkite 250 ml vandens, virkite 5 min. ant silpnos ugnies. Po valandos nukoškite. Sergant cukriniu diabetu ir esant sutrikusiai medžiagų apykaitai, šį nuovirą vartokite apie du mėnesius po 15 ml 4 kartus per dieną.
Nuo peršalimo: 2 šaukštus gysločių lapų užplikykite 2 stiklinėmis vandens, palaikykite termose 15 min. ir nukoškite.
Nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės: valgomąjį šaukštą džiovintų gysločių lapų ir paprastųjų kraujažolių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Po valandos nukoškite.
Čiobrelių arbata
Poveikis. Čiobreliuose gausu biologiškai veikliųjų medžiagų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, askorbo rūgšties (vitamino C) ir kt. Šios vaistažolės detoksikuoja organizmą, ramina, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą.
Kaip vartoti. Iš čiobrelių žaliavos ruošiamos ištraukos ir nuovirai. Jie gali būti naudojami išoriškai (dedami kompresai, pilama į vonią) arba geriami. Čiobreliuose esantys eteriniai aliejai (ypač timolis) gali sukelti alerginių reakcijų, pykinimą.
Receptas
Ištraukai imkite apie 2 valgomuosius šaukštus žaliavos, užplikykite stikline vandens ir uždengtą pakaitinkite 15 minučių garuose. Po 45 minučių perkoškite ir praskieskite 200 ml virinto vandens.
Erškėtuogių arbata
Poveikis. Erškėtuogių vaisiai turi ypač daug vitamino C (daugiau nei obuoliai ar serbentai). Erškėtuogės turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, karoteno, rutino, kraują stiprinančios geležies, kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, sieros ir kt. Taip pat obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinių aliejų ir pektinų. Erškėčių vaisių arbata stiprina imuninę sistemą ir kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, virškinimą, potenciją ir žaizdų gijimą. Be to, mažina uždegimą, naikina mikrobus. Tinka peršalus, sergant mažakraujyste, ateroskleroze.
Kaip vartoti. Gydymui vartojami erškėtuogių vaisių, žiedų, lapų ir šaknų nuovirai, ištraukos ir kt.
Receptas
Virškinimui ir miegui gerinti į puodelį įberkite šaukštelį smulkintų erškėtuogių vaisių, užpilkite verdančiu vandeniu. Gerkite 20-30 min.
Imunitetui stiprinti vartokite erškėtuogių ištrauką: 2 šaukštus erškėčių vaisių užplikykite termose 0,5 l vandens. Palaikykite uždengtą per naktį.
Šaukštą erškėčių lapų užplikykite 300 ml vandens, sandariai uždenkite ir palaikykite 2-3 val. Sergant rože šios ištraukos gerkite po 2 valgomuosius šaukštus su medumi 3-4 kartus per dieną.
Dilgėlių arbata
Poveikis. Dilgėlės varo šlapimą, stiprina kraują, organizmo atsparumą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, mažakraujystė. Taip pat gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina gausų kraujavimą per mėnesines, slopina ginekologinius uždegimus. Dilgėlės yra puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio. Išoriškai dilgėlių žolės koncentruotu užpilu arba etanolinių ištraukų kompresais slopinami neurologiniai ir reumatiniai skausmai, skalaujami plaukai (padeda nuo pleiskanų).
Kaip vartoti. Prieš vartojimą maistui dilgėles reikia nuplauti, minutę apvirti arba nuplikyti vandeniu, nukošti ir supjaustyti. Nuovirą galima gerti. Tiems, kurie ilgai vartoja dilgėlių arbatą, reikėtų pasitikrinti kraujo krešumą, nes dilgėlės tirština kraują.
Receptas
Stiklinę džiovintų dilgėlių užplikykite litru vandens. Po valandos nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Nuo mažakraujystės ir aterosklerozės padeda dilgėlių ir beržų lapų arbata. Po šaukštą užplikykite 1,5 stiklinės vandens ir valandą palaikykite termose. Gerkite 0,5-1 val.
Organizmui valyti pasigaminkite tokį mišinį: 15-20 g varnalėšų, po 10 g dirvinių našlaičių, dilgėlių, dirvinių asiūklių, garšvų lapų ar salierų šaknų, po 5 g kraujažolių ir serbentų lapų, kiaulpienių ar trūkažolių.
Jonažolių arbata
Poveikis. Vaistinėje žaliavoje yra flavonoidų, karoteno, vitaminų C, PP, P, cholino, mineralinių druskų saponinų, dervų, eterinio aliejaus, tanidų, organinių rūgščių, fitoncidų. Jonažolės gerina virškinimą, nervų sistemos veiklą, gydo depresiją. Taip pat dezinfekuoja, slopina uždegimus, spazmus, stabdo kraujavimą, tonizuoja ir šiek tiek didina kraujospūdį. Jomis gydomos įvairios ligos: ginekologinės, urologinės, virškinamojo trakto (opaligė, skrandžio, plonojo ir storojo žarnyno gleivinės uždegimai, viduriavimas), plaučių, širdies, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės, inkstų.
Kaip vartoti. Šiomis vaistažolėmis negalima piktnaudžiauti. Nepatartina vartoti tiems, kurių yra padidėjęs kraujospūdis. Jonažolių arbatą geriausiai gerti vakare. Šiose vaistažolėse esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams.
Receptas
Nuo šlapimo nelaikymo pasiruoškite tokį mišinį: šaukštą bruknių ir 3 šaukštus jonažolių užplikykite 0,5 l vandens.
Nuo gastrito galite pasiruošti jonažolių ištrauką: 2 šaukštus jonažolių užplikykite termose 1,5 stiklinės vandens. Laikykite ne mažiau kaip 2 val. Gerkite po trečdalį stiklinės trissyk per dieną prieš valgį apie du mėnesius su pertraukomis. Šia ištrauka galite plauti ir dezinfekuoti žaizdas, nudegimus.
Žemuogių arbata
Poveikis. Uogose gausu organizmą ir kraujagysles stiprinančio vitamino C, vitaminų P, K, B2, karoteno. Ypač daug geležies, kuri stiprina kraują. Taip pat yra kaulus stiprinančio kalcio, širdžiai reikalingo magnio, fosforo, kalio ir natrio. Uogos gerina apetitą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Uogų ir lapų antpilai slopina uždegimus, naikina mikrobus, skatina prakaitavimą ir skysčių išsiskyrimą, šiek tiek laisvina vidurius, stabdo kraujavimą. Jais gydoma inkstų ir tulžies pūslės akmenligė. Žemuogių lapuose yra daug vitamino C, alkaloidų, glikozidų (gerina širdies ir virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą). Paprastųjų žemuogių sultimis liaudies medicinoje patariama tepti egzemos pažeistas vietas.
Receptas
Nuoviro nuo mažakraujystės, organizmui stiprinti ruoškite iš valgomojo šaukšto žemuogių lapų. Užplikykite litru vandens ir pavirkite ant silpnos ugnies apie 5 minutes.
Sergant širdies ligomis: šaukštelį žemuogių žiedų užplikykite 250 ml vandens ir laikykite termose apie 5 val. Gerkite nukoštą po 2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną. Taip pat galite paruošti ir žemuogių lapų.
Beržų arbata
Poveikis. Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių. Beržų lapų arbata varo šlapimą, skatina prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus. Beržų sula iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, neleidžia kauptis druskoms ir kitoms medžiagų apykaitos liekanoms organizme, ypač sąnariuose. Tai - puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo osteochondrozės ir kitų sąnarių ligų, inkstų akmenligės, prostatito. Beržų lapų ir pumpurų arbata tinka sklerozės, reumato profilaktikai.
Kaip vartoti. Gydymo tikslais rišamos beržų vantos (turi dezinfekcinį poveikį, saugo nuo grybelio, gerina kraujotaką, slopina įtampą), geriama beržų sula. Taip pat vartojama beržų šakelių, lapų ar pumpurų arbata.
Receptas
Beržų sula valo organizmą - jos reikėtų išgerti apie litrą kasdien. Gerai sutrinti žali arba pakaitinti sausi beržų lapai slopina skausmams (ypač sąnarių), padeda nuo reumato, podagros. Lapus reikia dėti ant skaudamos vietos ir apvynioti drobiniu raiščiu, laikyti pusdienį ar per visą naktį.
Tulžies išsiskyrimui pagerinti kelis šaukštus beržų lapų užpilkite puse litro karšto vandens ir virkite ant silpnos ugnies 5-10 minučių. Nukoškite ir gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš pat valgį.
Kepenų ir inkstų funkciją gerina toks mišinys: sumaišykite po 5-10 g beržų lapų, varnalėšų ir bruknių. Šaukštą mišinio užplikykite termose 250 ml vandens.
Kiaulpienių arbata
Poveikis. Jose gausu vitaminų C, E, A ir B grupės. Kiaulpienių šaknų nuoviras stabdo viduriavimą, gydo hemorojų, egzemą, šunvotes ir nudegimus. Jų arbata gerina miegą, tulžies nutekėjimą, medžiagų apykaitą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, valo organizmą. Taip pat lengvina atsikosėjimą, šiek tiek laisvina vidurius, saugo nuo aterosklerozės, skatina skysčių išsiskyrimą ir naikina mikrobus. Dėl jose esančio inulino tinkamos vartoti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms.
Kaip vartoti. Vaistams dažniausiai vartojamos šaknys, o maistui - jauni lapai (dėkite į salotas). Kai ima skleistis žiedai, kiaulpienių šaknų vartoti nepatartina. Ypač maistingos kiaulpienių šaknys, prieš vartojimą būtina nulupti žievę.
Receptas
Šlakams ir toksinams valyti: valgomąjį šaukštą džiovintų ir smulkintų kiaulpienių šaknų užpilkite 2 stiklinėmis vandens ir 10 minučių pavirkite. Po 15 min. nukoškite.
Nuo nemigos, hipertonijos, vidurių pūtimo ar užkietėjimo: 15 g kiaulpienių užplikykite stikline vandens, pavirkite 15 min. ant silpnos ugnies ir laikykite termose. Po valandos nukoškite, gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Sukatžolių arbata
Poveikis. Liaudies medicinoje sukatžolių preparatais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, hipertonija, struma. Šios vaistažolės ramina nervų sistemą, atpalaiduoja, slopina įtampą, lėtina padažnėjusį širdies ritmą ir gerina širdies veiklą. Taip pat lengvina atsikosėjimą ir skatina šlapimo išsiskyrimą.
Kaip vartoti. Vartojami šių vaistažolių nuovirai, antpilai, ištraukos. Pastarosios veikia stipriau.
Receptas
2 šaukštus sukatžolių užplikykite 0,5 litro vandens.
Nuo nemigos sumaišykite po šaukštelį sukatžolių, jonažolių, medetkų ir 2 šaukštelius gudobelių. Valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens ir palaikykite valandą. Nukoškite ir gerkite 3 kartus per dieną 20 min. prieš valgį, o vakare 2 val. prieš miegą. Arbatą vartokite dešimt dienų.
Gudobelių arbata
Poveikis. Gudobelių žiedų ir vaisių arbata tinka nuo širdies ligų, aritmijos, depresijos, nemigos, klimakso sukeltos įtampos, neurozės. Ši vaistinė žaliava reguliuoja širdies susitraukimus, mažina kraujospūdį, gerina miegą, ramina nervus ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Kaip vartoti. Liaudies medicinoje vartojami gudobelių žiedai ir vaisiai. Nesigydykite onkologinių ligų nepasitarę su gydytoju. Gudobelių arbata ir preparatais negalima piktnaudžiauti, nes turi šalutinį poveikį.
Receptas
Liaudies medicinoje aritmijos profilaktikai patariama 3 kartus per dieną po 50 ml gerti gudobelių vaisių sulčių, sumaišytų su medumi.
2 šaukštus sausų sutrintų gudobelių vaisių užplikykite 250 ml vandens. Laikykite termose. Gerkite po trečdalį stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Nuo aterosklerozės, klimakso simptomams slopinti gerkite nuovirą: 2 šaukštus užplikykite stikline vandens, pavirkite 5-10 minučių ant silpnos ugnies. Gerkite po šaukštą keturis kartus per dieną prieš valgį.
Hipertonijai ir cukriniam diabetui gydyti liaudies medicinoje patariama po valgio tris ar keturis kartus per dieną suvalgyti po 50 g gudobelės vaisių.
Svarbu renkant ir vartojant vaistažoles
Vaistinguosius augalus reikia rinkti tik ekologiškai švariose vietose ir giedrą dieną, po pietų. Negalima skinti šalia kelio, juolab magistralių, sąvartynų, cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie gyvulininkystės kompleksų, šalia elektrinių, geležinkelio ir kt. Nepatariama vaistinių augalų antžeminės dalies ruošti po lietaus arba anksti rytą, kol augalai rasoti.
Vaistiniai augalai, kuriuose kaupiasi alkaloidų bei glikozidų yra nuodingi. Juos gali rinkti tik suaugę žmonės ir labai atsargiai, su pirštinėmis, saugodamiesi, kad augalo sulčių nepatektų į akis ar burną.
Daugiausia gydomųjų savybių turi neperžydėję jauni augalai. Uogas reikia rinkti vos prisirpus, žiedus - žydėjimo pradžioje, lapus - augalui žydint (rečiau prieš žydėjimą ar augalui peržydėjus).