Šiame straipsnyje aptarsime įvairius mitus ir faktus, susijusius su sveikata, pradedant prieskoniais ir baigiant raminamaisiais vaistais.
Prieskoniai: Mitai ir Tikrovė
Be prieskonių neapsieina nė viena virtuvė. Kokie su jais susiję mitai paplitę labiausiai?
Mitas: Prieskoniai visada buvo prabangos prekė
Tai - iš dalies tiesa. Jūrų keliauninkams buvo apmaudu mokėti didelius pinigus už pipirus, cinamoną ar imbierą, tad norėdami sugriauti osmanų prekybos monopolį, jie ieškodavo naujų kelių į Indiją. Tiesa, Senajame Testamente minimose karalystėse Saboje, Minėjoje, Katabanoje ir Hadroje prieskoniai buvo naudojami kaip mokėjimo valiuta, prilygstanti auksui, sidabrui ir brangakmeniams. Tiesa, dėl prieskonių virė ne viena kova. Pavyzdžiui, portugalai, anglai ir olandai šimtus metų kovėsi dėl vienvaldystės prieskonių rinkoje. 1499 metų liepos 10 d. į Lisaboną su prieskonius gabenančiais laivais atvyko Vasko de Gama (apiplaukęs Afriką) ir pipirų kaina nukrito 80 %. Tiesa, viduramžiais grėsė bausmė už šafrano klastojimą. Kadangi ši vertinga žolelė buvo net triskart brangesnė už pipirus, klastodavo ją dažnai. 1357 metais Niurnberge atsirado valdiški „šafrano prižiūrėtojai“ (galima sakyti, tai buvo maisto produktų kontrolieriai).
Mitas: Prieskoniai neturi jokios maistinės vertės
Netiesa, prieskoniai dažniausiai maistine verte beveik nepasižymi, tačiau juose yra daug aromatinių ir skoninių medžiagų. Labiausiai vertinami prieskoniuose esantys eteriniai aliejai, gliukozoidai ir alkaloidai, tačiau šios medžiagos sudaro labai mažą procentą.
Mitas: Visi prieskoniai yra natūralūs
Tiesa, bet tik iš dalies. Daugelis prieskonių yra auginami. Pagal augalo dalį, vartojamą kaip prieskonį maistui, prieskoniai skirstomi į sėklinius, vaisinius, žiedinius, lapinius, žievelinius ir šakninius. Vis dėlto yra prieskonių, kurie išgaunami sintetiniu būdu. Jiems priklauso: vanilinas, sintetinis cinamono ekstraktas, miltelių pavidalo gvazdikėlių, muskato riešutų, šafrano ir cinamono pakaitalai.
Kolagenas: Mitai ir Faktai
Pastaraisiais metais kolagenas labai išpopuliarėjo kaip odos, plaukų, sąnarių ir viso kūno sveikatą gerinantis papildas. Tačiau, augant jo populiarumui, atsirado daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų apie geriausią kolageno papildų vartojimo būdą.
Mitas: Kolagenas naudingas tik odos sveikatai
Vienas iš labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų apie kolageną yra tas, kad jis naudingas tik odos sveikatai ir išvaizdai gerinti. Tiesa, kad kolagenas atlieka labai svarbų vaidmenį odos sveikatai, skatindamas jos elastingumą, stangrumą ir drėkinimą, tačiau jo nauda yra kur kas didesnė. Kolagenas yra gausiausias organizmo baltymas, sudarantis didelę kaulų, sausgyslių, raiščių ir kremzlių dalį. Tai gyvybiškai svarbi jungiamojo audinio sudedamoji dalis, kuri, kaip rodo pavadinimas, jungia mūsų audinius.
Mitas: Kolageno papildai naudingi tik vyresnio amžiaus žmonėms
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad kolageno papildai naudingi tik brandaus amžiaus žmonėms, norintiems kovoti su senėjimo požymiais. Nors keletas tyrimų parodė, kad kolageno papildų vartojimas gali palaikyti viso kūno sveikatą vyresnio amžiaus žmonėms, iš tiesų kolagenas būtinas bet kokio amžiaus žmonėms. Kolageno organizme pradeda mažėti maždaug nuo 20-ies metų vidurio, o iki 40-ies metų organizmas būna praradęs apie 30 % viso kolageno kiekio.
Mitas: Jūrinis kolagenas yra geresnis už galvijų kolageną
Jei kolageno kokybė yra aukšta, nėra didelio skirtumo tarp jūrinio ir galvijų kolageno papildų vartojimo efektyvumo. Ar rinksitės jūrinį, ar galvijų kolageną, priklauso nuo asmeninių ir mitybos įpročių, taip pat nuo biudžeto (jūrinis paprastai yra šiek tiek brangesnis). Taip pat tai gali priklausyti nuo skonio.
Mitas: Kapsulės yra geresnės už kolageną milteliuose
Daugelis žmonių dėl patogumo arba dėl to, kad yra girdėję, jog kapsulės yra labai svarbios, kad kolagenas nepaliestas patektų į žarnyną, renkasi kapsulinius papildus. Kolagenas milteliuose ir tabletėse yra toks pats, jei juose yra tos pačios rūšies kolageno, dozės ir šaltinis. Tačiau, kaip minėta 5 mite, kapsulės turi dydžio apribojimą, todėl į jas sunku sutalpinti reikiamą kolageno kiekį.
Nerimas: Gydymo Būdai
Nerimas yra emocinė būsena, kurioje žmogus jaučia nerimą, įtampą ar baimę dėl ateities įvykių ar nežinomybės. Tai gali pasireikšti fiziologiniais simptomais, tokiomis kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, susikaupimas, miego sutrikimai ir kt.
Nerimo gydymo metodai
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra dažnai naudojama terapinė priemonė.
- Vaistai: Tam tikri vaistai gali būti naudojami nerimui gydyti, ypač kai jis tampa sunkus arba sutrikdo kasdienį funkcionavimą. Vienas iš gydymo metodų yra Levandų aliejus.
- Relaksacijos technikos: Tai apima meditaciją, kvėpavimo pratimus, jogą ir kitas fizinės veiklos formas.
- Savęs stebėjimas ir sveika gyvensena: Laikydami dienoraštį apie savo jausmus ir situacijas, kurios sukelia nerimą, galite identifikuoti šaltinius ir mokytis suvaldyti nerimą.
- Socialinė parama: Aptarimas su draugais, šeima ar kitais artimaisiais gali padėti jums jaustis mažiau izoliuotiems ir gauti emocinę paramą.
- Streso valdymas: Mokėjimas valdyti kasdienį stresą gali sumažinti nerimą.
Kininis Kordicepsas: Senovės Kinijos Ir Tibeto Medicinos Atradimas
Kininis kordicepsas yra ypatingas grybas, jau daugelį amžių naudojamas tradicinėje kinų ir tibetiečių medicinoje. Tibetietiškai vadinamas jarca gunbu, kiniškai dong chong xia cao, nepalietiškai jarčagumba, hindi kalba keeda jadi. Visi šie pavadinimai kilę iš tibetiečių kalbos ir reiškia „žiemą kirminas, vasarą augalas“.
Tradicinis naudojimas kinų ir tibetiečių medicinoje
Kininis kordicepsas turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę kinų bei tibetiečių medicinoje. Jis šimtmečius buvo naudojamas kaip natūrali priemonė ir yra giliai įsišaknijęs tradicinėje gydymo praktikoje. Svetainėje ecosh.lt rašoma, kad Kinijoje kordicepsas netgi yra laikomas „Dievų dovana“.
Raminamieji Vaistai: Informacija ir Pavojai
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą.
Pavojai ir šalutinis poveikis
- Sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją.
- Negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
- Dažnai vartojant, organizmas pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių.
- Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
- Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių.
Dažniausiai minimi vaistai forumuose
Forumuose žmonės dalijasi patirtimi apie įvairius vaistus, tokius kaip Pregabalinas, Lorazepamas, Olanzapinas, Mirtazapinas, Xanax, Cymbalta, Lorafen, Clonazepamas, Seroxatas, Lexotanil ir Halcion. Tačiau svarbu paminėti, kad savigyda gali būti pavojinga, todėl būtina pasitarti su gydytoju.
Šiame straipsnyje apžvelgėme įvairius mitus ir faktus, susijusius su sveikata, pradedant prieskoniais ir baigiant raminamaisiais vaistais. Atminkite, kad visada svarbu pasikonsultuoti su specialistais prieš priimant sprendimus dėl savo sveikatos.