Žarnyno ligų, kuriomis užsikrečiama per maistą, išvengti, deja, nepavyksta ir vasarą, nes aukštesnė oro temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms, pakliuvusioms ant maisto, greitai pasidauginti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per šią vasarą užregistruota virš 2700 bakterinių žarnyno ligų atvejų, 16 protrūkių šeimose.

Tad tebesitęsiant lauko iškylų, šeimos švenčių bei susibūrimų sezonui, primename pagrindines taisykles, kurios padės išlikti sveikiems ruošiant maistą tiek sau, tiek didesniam ratui žmonių.

Dažniausios per maistą plintančios ligos

Kaip skelbia NVSC, dažniausios per maistą plintančios ligos yra salmoneliozė, kampilobakterijozė, rečiau pasitaikanti - jersinijozė. Nemaža dalis žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejų užfiksuojama nenustačius tikslaus ligos sukėlėjo. Šios ligos sukelia įvairius negalavimus - pilvo skausmą, vėmimą, viduriavimą. Visais atvejais jų išvengti gali padėti saugus maisto ruošimas ir rankų higiena.

Kaip saugiai ruošti maistą

Iškylaujant gamtoje patariama vengti greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, kreminių gaminių. Būtina kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves. Negalima plauti vaisių, daržovių, uogų atviruose vandens telkiniuose, juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu geriamuoju vandeniu.

Labai svarbu maistui vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Nepatariama valgyti kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis. Mėsos gaminių temperatūrą matuoti galima naudojant specialius termometrus, ant kurių dažniausiai nurodyta, kokia temperatūra yra būtina atitinkamos rūšies mėsai. Taip pat svarbu vengti kryžminio maisto užteršimo, t. y., maistą gaminti ir laikyti reikia taip, kad mikroorganizmai, kurių gali būti žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas termiškai neapdorojus.

Nenaudokite tų pačių įrankių (peilių, šaukštų, pjaustymo lentelių, svarstyklių) žaliems ir jau paruoštiems maisto produktams. Būtina prižiūrėti ir kruopščiai valyti visus įrankius ir paviršius, ant kurių ruošiamas maistas. Visais atvejais ruošiant ir tiekiant maistą rankos turi būti švarios. Ant neplautų rankų gali būti įvairių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (bakterijų, virusių, kirmėlių kiaušinėlių). Jei šie mikroorganizmai patenka į žmogaus organizmą - kyla rizika susirgti.

Nors terminis apdorojimas (virimas, kepimas) sunaikina mikroorganizmus produktuose, jų gali likti ant rankų ir maisto ruošimo vietoje net ir po gaminimo. Tad jeigu rankomis lietėte gyvūninės kilmės produktus (mėsą, žuvį, kiaušinius), prieš imantis kitų produktų, rankas būtina nusiplauti. Rankas plauti būtina ir po kontakto su gyvūnais, pasinaudojus tualetu ar pakalbėjus telefonu.

Labai svarbu, kad asmuo, turintis žarnyno sutrikimų, negamintų maisto kitiems. Ši taisyklė labai svarbi viešojo maitinimo įstaigose, tačiau jos būtina laikytis ir ruošiant maistą ir savo artimiesiems, kad jų neužkrėstume.

Aštrus maistas: pavojai ir nauda

Pipiras žmogaus skrandžiui yra per daug aštrus produktas. Toks aštrus produktas pažeidžia skrandžio sienelę, vien dėl to gali atsirasti žaizdos, atsirasti skrandžio gleivinės uždegimas, atsirasti opos, žmogų gali pradėti pykinti ir jis gali pradėti vemt. gydytojas gastroenterologas dr. V. Urbonas.

Tačiau V. Urbonas pabrėžia, kad siųstis internetu ar auginti ir po to vartoti tokius pipirus lietuviui yra kur kas pavojingiau nei, pavyzdžiui, meksikiečiui ar indui. „Yra labai keista, kai žmonės pradeda vartoti tokius produktus, kurie net mūsų regione neauga, kurie yra atvežtiniai ir mūsų organizmas su jais net niekad nebuvo susidūręs, automatiškai jis neturi fermentų, kurie greičiau suskaldytų tuos produktus“, - sako V. Urbonas.

Praėjusiais metais „The British Medical Journal“ paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie valgo aštrų maistą kasdien turi 14 proc. daugiau šansų gyventi ilgiau nei tie, kurie aštriai maitinasi kartą per savaitę. Nuolat valgantys aštrius patiekalus žmonės turi mažesnę tikimybę mirti nuo vėžio, širdies ar kvėpavimo sistemos ligų, skelbiama tyrime.

Tačiau dietologas priduria, kad aštraus maisto rekomenduojama vengti turintiems virškinimo sutrikimų ar skrandžio opų. Tyrime dalyvavo 487 375 žmonės, kurių amžius buvo nuo 30 iki 79 metų. Jie buvo stebimi nuo 2004 iki 2011 metų.

Karšto oro gruzdintuvės: sveikesnis pasirinkimas?

Nors besirūpinantys sveikata vengia kepto riebaluose, o tuo labiau - gruzdinto maisto, populiarėja karšto oro gruzdintuvės, kuriose gaminant nereikia aliejaus arba užtenka jo tik šlakelio. Taigi, galima gardžiuotis traškiu, sultingu ir sveikatai nekenkiančiu maistu: gruzdinti ne tik mėsą ar žuvį, bet ir vaisius bei daržoves.

Šiuo virtuvės prietaisu naudotis lengva ir paprasta net nepatyrusiems kulinarams: jo veikimo principas paremtas karšto oro, kuris patenka pro įrenginio viršų, cirkuliavimu. „Judant karštam orui, maistas, kaip ir kepamas aliejuje, įgauna traškią plutelę bei sultingą vidų. Karštas oras gruzdintuvėje tolygiai pasiskirsto, tad pasirinkus tinkamą temperatūrą, patiekalas vienodai apskrunda iš visų pusių bei išlaiko natūralų savo skonį ir įgauna malonų traškumą.

Dėl savo mažo dydžio karšto oro gruzdintuvė įkaista greičiau nei orkaitė, todėl ne tik sutaupo laiko gaminant, bet ir mažina elektros sąnaudas: „Norint išsikepti batatus, prancūziškas bulvytes ar net vištieną prireiks daug mažiau laiko, lyginant su orkaite, įprasta gruzdintuve ar kitais virtuvėje naudojamais kepimo įrenginiais,“ - pasakoja O. Pasak komercijos operacijų vadovės, karšto oro gruzdintuvę galima naudoti įvairiai - ruošiant šaldytą maistą arba kepant šviežią: vištieną, kepsnius, kiaulienos šonkaulius, lašišą ar įvairiausias daržoves.

Pasak ekspertės, šildant maistą svarbu nustatyti tinkamą karšto oro gruzdintuvės temperatūrą, geriausia pasirinkti 180 arba 200 laipsnių karštį, o jei šildote bandeles ar kruasanus, derėtų pasirinkti dar žemesnę temperatūrą. „Įdėjus maistą į prietaiso krepšį, nustatykite laikmatį 3-5 minutėms, atsižvelgdami į šildomo maisto tipą. Nepamirškite maisto apversti - taip įsitikinsite, kad abi pusės vienodai pašilo. Labai svarbu šildomo maisto neperkaitinti, kad jis išlaikytų visas teigiamas savybes“, - pataria O.

Sveiki produktai vaikams ir suaugusiems

edikai sutinka, kad mūsų sveikata ir gera savijauta net 50% priklauso nuo gyvenimo stiliaus ir mitybos, tad labai svarbu vaikučiams įdiegti sveikos gyvensenos ir tinkamų maisto produktų pasirinkimo taisykles. Siūlome susipažinti su 15 vaikams (suaugusiems, žinoma, taip pat) labai naudingų produktų, kuriuos tikrai verta įtraukti į racioną.

1. Kiaušiniai. Baltymais gausūs kiaušiniai, ypač, jeigu jie patiekiami pusryčiams, padeda ilgiau išlaikyti sotumą jausmą, tad užtikrina, kad vaikas bus susikaupęs ir imlus mokslams visą rytmetį.
2. Avižos. Mokslininkų tyrimai rodo, kad pusryčiams avižinę košę valgantiems vaikams geriau sekasi mokykloje ir darželyje, jiems lengviau susikaupti, jie greičiau įsisavina naują informaciją.
3. Vaisiai ir uogos. Daug ląstelienos turintys vaisiai ir uogos užtikrina gerą virškinimo ir šalinimo sistemų darbą. Juose daug augimui, vystymuisi, o taip pat ir imunitetui būtinų vitaminų ir mineralų.
4. Riešutai. Gausybę naudingų riebalų turintys riešutai ilgam suteikia energijos, jie yra labai naudingi smegenims ir širdžiai. Žinoma, saikas labai svarbu, tad per dieną pakanka vos keletos riešutų.
5. Pienas ir jo produktai.
6. Mėlynės. Vaikams naudingos pačios įvairiausios vitaminų, mineralų ir ląstelienos turinčios uogos, tačiau iš bendro sąrašo vertėtų išskirti mėlynes. Jose yra daug antioksidantų, kurie apsaugo trapų vaikų organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, gerina smegenų veiklą, stabilizuoja medžiagų apykaitą.
7. Tofu. Iš sojų pupelių pagamintas sūris yra puikus, liesas baltymų šaltinis, kuris, mokslininkų teigimu, ypatingai naudingas augančioms mergaitėms, paauglėms, kadangi jis, manoma, apsaugo besiformuojančias krūtis nuo vėžio.
8. Pomidorai. Raudonskruosčiuose pomidoruose yra likopeno, kuris, manoma, apsaugo nuo vėžio, o taip pat padeda virškinimui, normalizuoja metabolizmą. Ši medžiaga tampa dar aktyvesnė karštyje, tad pomidorus naudinga termiškai apdoroti.
9. Graikiškas jogurtas. Įprastas jogurtas, kaip ir kiti pieno produktai, žinoma, taip pat naudingas, tačiau graikiškas jogurtas yra dar geresnis pasirinkimas. Šis jogurtas gerokai tirštesnis, švelnaus skonio. Jame yra 2-3 kartus daugiau baltymų ir mažiau cukraus, nei įprastame jogurte.
10. Kopūstai. Kryžmažiedės daržovės, visų pirma, įvairių rūšių kopūstai, o taip pat ir brokoliai, kalafiorai, gražgarstės ir kt. labai efektyviai gerina virškinimą, iš organizmo valo toksinus bei spartina fermentų veiklą.
11. Lašiša. Riebi jūrinė žuvis turi daug labai naudingų omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios būtinos smegenų vystymuisi, stipriam imunitetui, sveikiems plaukams, odai, nagams. Žinoma, laisvai augusi, o ne žuvų fermoje auginta žuvis turi daugiau naudingųjų omega-3 rūgščių.
12. Kakava. Karti, bent 70% kakava turi daug širdies ir kraujagyslių sistemos darbą gerinančių, o taip pat organizmą nuo uždegimų saugančių, virškinimą gerinančių, vidurius truputį laisvinančių flavanoidų. Prisiminkite, kad vaikams naudingas ne tik saldintas, su pienu paruoštas kakavos gėrimas.
13. Pupelės. Pupelėse esantys baltymai, kalcis ir ląsteliena būtina vaikų vystymuisi, normaliam aktyvumui ir geram jų virškinimo sistemos darbui. Pupelės taip pat saugo nuo širdies ligų ir sumažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Atrodytų, kad tai tik tėvų arba net senelių problema, tačiau mažiau judantys, daugiau riebaus, greitojo maisto gaunantys šiuolaikiniai vaikai jau susiduria su svorio augimu ir padidėjusiu cholesteroliu.
14. Bazilikas. Tėveliai prisibijo į vaikų mitybą įtraukti prieskonius. Savaime suprantama, kad aštrūs pipirai nėra tinkami jautriems vaikučių skrandžiams, o labai intensyvaus skonio prieskoninės žolės, tikėtina, vaikui nepatiks, kadangi mažylių skonio receptoriai dar nėra iki galo susiformavę. Švieži bazilikų lapeliai yra pakankamai švelnaus, gaivaus skonio, juose yra vitaminų A, C ir K, o taip pat ir geležies, kalcio, kalio. Truputį baziliko dėkite į salotas, padažus, troškinius, sriubas.
15. Cinamonas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad cinamonas padeda reguliuoti ir normalizuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai, savo ruožtu, apsaugo nuo staigaus nuovargio ir irzlumo(tikriausiai daugelis tėvų yra pastebėję, kad papusryčiavę vaikai po keletos valandų staiga vėl tampa mieguisti).

---