Vėžys yra liga, kuri ypač paplitusi išsivysčiusiose pasaulio dalyse. Kuo valstybėje pajamos vienam asmeniui didesnės, tuo sergamumas vėžiu taip pat didesnis. Vien JAV 2014 metais prognozuojama 1,665,540 naujų vėžinių susirgimų ir 585,720 mirčių nuo šios ligos. Tai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis.

Vėžiu susergama, kai ląstelės pradeda elgtis neįprastai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, augti ir plisti, kadangi, susirgus vėžiu, imuninė sistema nesugeba sustabdyti ir sunaikinti tokių ląstelių. Tokios ląstelės vadinamos piktybinėmis ir jos gali pažeisti bet kurį organą. Kiekvienas susirgimas vėžiu yra labai individualus, nes vėžinės ląstelės kiekvienam organizme elgiasi skirtingai, todėl gydymas yra labai komplikuotas ir daugeliu atvejų neefektyvus.

Neabejojama, kad didžiausią įtaką sergamumui vėžiu daro cheminės medžiagos, vadinamos kancerogenais, taip pat yra daug medžiagų, kurios gali padidinti riziką susirgti šia liga, dažniausiai tai per paskutinius kelis dešimtmečius sukurtos medžiagos, kurios paplito mūsų aplinkoje, įskaitant ir maisto produktus, kuriuose yra šių medžiagų.

Mitybos Įtaka Vėžio Rizikai

Yra žinoma, kad tam tikri vitaminai ir mineralai gali turėti įtakos vėžio vystymuisi. Pavyzdžiui:

• Beta karotinas - Apsaugo nuo plaučių, burnos ertmės, galvos, kaklo, gaubtinės žarnos, šlapimo pūslės ir krūties vėžio formų. Tačiau rūkantiems žmonėms reiktų vengti vartoti vien beta karotino, nes manoma, kad tabako dūmuose esantys laisvieji radikalai oksiduoja beta karotiną.
• Vitaminas C - Turi teigiamą įtaką beveik visoms vėžio formoms, išskyrus kepenų, prostatos, šlapimo pūslės ir limfomai. Šis antioksidantas nukenksmina nitrozaminus, tai dėl nitratų, patekusių į organizmą, susidariusios vėžį sukeliančios medžiagos.

Norint išvengti, nuo hormonų disbalanso sukeliamų vėžio formų (prostatos, gimdos kaklelio, krūties vėžio), reiktų valgyti kuo mažiau mėsos ir pieno produktų, juose yra medžiagos trikdančios hormonų veiklą (IGF-1), taip pat šiuose maisto produktuose yra estrogenų.

Vitaminas E ir Jo Šaltiniai

Organizme vitaminas E veikia kaip antioksidantas, t. y. neleidžia laisviesiems radikalams (kenksmingoms molekulėms) oksidaciniu būdu pažeisti ląstelių membranų, DNR ir baltymų. Tai padeda stabdyti oksidacinį stresą, kuris yra pagrindinis lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, išsivystymo veiksnys. Vitaminas E taip pat svarbus imunitetui, padeda apsisaugoti nuo infekcijų. Dar viena vitamino E nauda - jis mažina uždegimą.

Vitaminas E yra tirpus riebaluose. Tai reiškia, kad jo absorbcijai reikalingi riebalai ir tulžis, kuri gaminama kepenyse. Jei žmogus valgo mažai riebaus maisto, organizmui sunkiau pasisavinti vitaminus E, A, D, ir K. Vitamino E absorbcijai pagerinti patartina kartu valgyti sveikatai palankius riebius maisto produktus, pavyzdžiui, avokadus, alyvuogių aliejų, ar riešutus.

Maistas, kuriame gausu vitamino E:

1. Saulėgrąžų sėklos - puikus vitamino E šaltinis.
2. Šparagai - puikiai tinka lengvai vakarienei.
3. Lapaiiniai žalumynai - salotos, špinatai ir kopūstai.
4. Riešutų sviestas - gardus ir sotus, universalus vitamino E šaltinis. Viename valgomajame šaukšte yra beveik 2 miligramai šio vitamino.
5. Migdolai - gausu vitamino E, taip pat yra augalinės kilmės baltymų ir riebalų, kurie saugo nuo uždegimų ir padeda įsisavinti vitaminą E.
6. Raudonoji paprika - vidutinio dydžio paprikoje yra beveik 2 miligramai vitamino E.
7. Atlantinė lašiša.

Kepimo Riebalų Įtaka Sveikatai

Kepimas - vienas populiariausių maisto ruošimo būdų, tačiau tam būtina pasirinkti tinkamus riebalus. Neteisingai pasirinkti riebalai gali ne tik pakenkti patiekalo skoniui, bet ir turėti neigiamą poveikį sveikatai. Štai keletas populiarių kepimo riebalų ir jų savybės:

• Kiaulių taukai - tradicinis gyvulinis riebalas, kuris ypač tinka kepimui dėl savo stabilumo aukštoje temperatūroje. Jie turi didelį sočiųjų riebalų kiekį, todėl kaitinant mažiau oksiduojasi.
• GHEE - lydytas sviestas, pašalinus iš jo baltymus ir vandenį. Šis riebalas pasižymi švelniu riešutų skoniu ir yra itin stabilus kepant.
• Saulėgrąžų aliejus - dažnai naudojamas dėl savo prieinamumo ir neutralaus skonio. Tačiau kepimui šis aliejus nėra geriausias pasirinkimas. Jame gausu omega-6 riebalų rūgščių, kurios per dideliais kiekiais gali skatinti uždegiminius procesus organizme.
• Alyvuogių aliejus - ypač ekstra tyras (extra virgin), garsėja savo nauda sveikatai, tačiau jis nėra tinkamiausias kepimui aukštoje temperatūroje. Ekstra tyras alyvuogių aliejus turi žemą dūmų tašką (apie 190 °C) ir kepant praranda daug naudingųjų medžiagų.
• Rapsų aliejus - dažnas pasirinkimas dėl savo neutralumo ir mažos kainos. Tačiau jo naudojimas kepimui kelia daug diskusijų.
• Kokosų aliejus - tapo labai populiarus sveikatingumo pasaulyje ir vis dažniau naudojamas kepimui. Šis aliejus turi itin aukštą sočiųjų riebalų kiekį, dėl kurio jis tampa ypač stabilus aukštoje temperatūroje ir puikiai tinka intensyviam kepimui. Rafinuotas kokosų aliejus tinka intensyviam kepimui, o nerafinuotas aliejus - desertams ar patiekalams, kuriems kokosų skonis ir kvapas suteikia papildomų aromatinių savybių.
• Palmių aliejus - vienas iš plačiausiai naudojamų augalinių aliejų pasaulyje, dėl savo aukšto stabilumo kepant bei ilgo galiojimo laiko. Jo gamyba yra pigesnė nei daugelio kitų aliejų, tad palmių aliejus dažnai naudojamas pramoniniuose maisto produktuose, kepiniuose, užkandžiuose bei greito maisto gamyboje. Palmių aliejus yra tinkamas kepimui dėl savo stabilumo, tačiau dėl etinių ir aplinkosaugos priežasčių šio aliejaus vartojimas kelia prieštaringų diskusijų. Siekiant išvengti širdies ligų rizikos, šį aliejų reikėtų vartoti saikingai.

Jei ieškote stabilaus ir sveiko riebalo kepimui, kiaulių taukai ir GHEE lydytas sviestas yra puikus pasirinkimas. Jie atsparūs aukštai temperatūrai ir nesusidaro kenksmingos medžiagos. Alyvuogių aliejų geriau naudoti salotoms ar lengvai kepinant žemesnėje temperatūroje.

Mitybos Rekomendacijos Po Stomos Operacijos

Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna.

Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.

Mitybos rekomendacijos po stomos operacijos:

• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
• Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.

Rekomenduojami produktai:

• Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos.
• Kisieliai iš vaisių, uogų.
• Saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.

---