pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ar Per Velykas Galima Valgyti Mėsą?

Ar galima valgyti mėsą per Kūčias, ar ne? Kunigai atsakė kartą ir visiems laikams

Aktualijos

Autorius TikrojiLietuva.net Skaitymui 6 min Peržiūrėjo 673 kartų(-us) Paskelbta 2024-12-22TotalShares

Beveik ant kiekvieno lietuvio Kūčių stalo galima pamatyti tradicinių patiekalų: pradedant nuo žuvies, silkės, baigiant mišrainėmis. Vienas svarbiausių pasninko aspektų, Advento metu, penktadieniais, yra nevalgyti mėsos, o ypatingai per Kūčias. Tačiau, ar visi kunigai tam pritaria, kad mėsos per Kūčias ne valia vartoti? Pasigirdus skirtingoms nuomonėms, naujienų portalas tv3.lt pakalbino kunigus.

Kunigas Mindaugas Šlaustas paklaustas, ar gali būti valgoma mėsa per Kūčias, jis įvardijo, kad apskritai pasninkas, kada negalima penktadieniais (ir per Kūčias) valgyti mėsos, nėra vien apie valgymą.

„Matot, Kūčių dieną yra toks metinis pasninkas prieš Kalėdų šventę. Pasninkas nėra vien, kad nevalgyti mėsos. Pasninko esmė yra susilaikyti nuo tam tikrų dalykų, tą dieną (per Kūčias) taip pat negalima.

Jo esmė tai yra sutaupytos tos lėšos išskirtinai, kada jos yra aukojamos labdarai, paremti kažkokias įstaigas, ar tiesiog žmogų. O mėsos valgymas, kadangi nėra toks pigus maistas, tai sakom. Pavyzdžiui, dabar paimkim, jei valgom krevetes ar jūros gėrybes, kurios yra brangios, tai ar mes užlaikom pasninką, ar ne?“ – iškėlė klausimą jis.

Apskritai valgymas pasninko laikotarpiu turėtų būti „skurdesnis“, nei įprastai.

„Formaliai taip, mes išlaikom pasninką, bet tada, kokia esmė to yra, mes nuo tos esmės dažnai nueiname. Štai tą ir turiu, kad valgymo racionas tą dieną turėtų būti toks, sakykim, „skurdesnis“. Tame esmė yra“, – teigė kunigas.

Gailestingumas ir auka – pasninkavimo laikymasis

M. Šlaustas akcentavo, kad pasninkavimas geriausiai atliekamas tada, kai yra elgiamasi gailestingai su kitu asmeniu, skiriant auką.

„Čia jau penktadienis yra kaip iš pagarbos Viešpačiui už išganymą, už jo kančias laikomasi pasninko. Iš dalies, mūsų pasninko laikymasis yra tam, kad aš paskui galėčiau parodyti gailestingumą kitam, paaukojant kitam. Na, ir padarant tokią kaip ir auką.

Mūsų visuomenėje tas penktadienis išnaikintas iš sovietmečio, kadangi žuvies diena sovietiniais laikais buvo ketvirtadienis. Tai visi kažkaip nuėjo nuo tos esmės“, – dėstė jis.

Pagrindinės pasninko dienos: kokiems žmonėms jo nereikia laikytis?

Anot M. Šlausto, yra trys pagrindinės pasninkų dienos: Kūčių diena, Didysis penktadienis ir pelenų trečiadienis. Taip pat, nuo pasninko laikymosi yra atskirti tam tikri žmonės.

„Tai katalikams tokia kviestina diena išskirtinai metuose pasninkauti ir susilaikyti nuo mėsiškų valgių ir sotaus, stipraus apsivalgymo.

Yra išimtys: ir vyresnio amžiaus žmonės, jei sergi. Tai aišku, kad bažnyčia savo tikėjimu nereikalauja tokių neįmanomų dalykų, tai visur yra išimtys. Daugumoj reikia įvertinimo situacijoms“, – pasisakė jis.

Kitas kunigas Vidmantas Šimkūnas prakalbo, kad mėsos valgymas per pačias Kūčias yra susijęs su tradicijomis (mūsų šalyje).

„Vėlgi, čia yra tradicijos dalykas. Tai yra, sakykim, pasninkai bažnyčios nurodyti, kaip katalikams yra – Didysis penktadienis, o Kūčios yra daugiau tradiciškai. Tai visą Adventą žmonės valgydavo kukliau, Kūčios dar Advento laiko vakarienė būdavo be mėsos. Mūsų Lietuvoj ši tradicija vis dar yra išlikusi.

Pasninko mintis yra ne tik tai save apmarinti kažkaip, bet ir sutaupyti lėšų, su kažkuo pasidalinti. Ir jeigu keiti paprastą mėsą brangia žuvim, tai čia visiškai iškreipta pasninko forma“, – padiktavo V. Šimkūnas.

Mėsos vartojimas Kūčių metu: ką sako šiuolaikiniai papročiai?

Kūčios – tai ne tik šeimos šventė, bet ir laiko ženklas, kuris keičiasi su visuomenės ir mitybos tendencijomis. Nors tradiciškai Kūčių vakarienėje atsisakoma mėsos, šiandien vis daugiau šeimų pasirenka lanksčiau interpretuoti šią tradiciją. Taigi, ar tikrai Kūčias galima švęsti su mėsa, ir kokie šiuolaikiniai papročiai keičia šventės veidą?

Modernios Kūčių vakarienės tendencijos

Daugelyje šeimų šiandien Kūčių vakarienė vis dar išlaiko savo tradiciją – valgyti be mėsos. Tačiau šiuolaikinės mitybos tendencijos įtakoja ir Kūčių meniu. Kai kurios šeimos vis dažniau pasirenka šiuolaikines alternatyvas, kaip augalinius patiekalus arba net jūrų gėrybes, kurios, nors ir ne tradicinės, vis tiek atitinka šventės dvasią.

Pavyzdžiui, daugelis šeimų pradeda į Kūčių stalą įtraukti įvairias augalinio maisto alternatyvas, tokias kaip tofu, augaliniai sriubos, salotos, net veganiškos silkes ar kiti augaliniai „mėsos“ pakaitalai. Toks pasirinkimas leidžia išlaikyti tradicinį pasninko pobūdį, tačiau suteikia daugiau lankstumo ir įvairovės.

Skirtumai tarp regionų ir šeimų

Skirtingose Lietuvos vietovėse požiūris į mėsos vartojimą Kūčiose gali labai skirtis. Kaimo vietovėse tradicijos dažniausiai išlieka tvirtesnės ir Kūčių vakarienė dažniausiai būna be mėsos, nes tai yra laikoma šventumo ir susikaupimo dalimi. Tuo tarpu didmiesčiuose, kur žmonės dažniau linkę eksperimentuoti su maistu, galima rasti daugiau šeimų, kurios Kūčias švenčia su mėsos patiekalais.

Šie skirtumai gali būti susiję su šeimos įpročiais, gyvenimo būdu ir netgi tam tikrų regionų istorija, kur tradicijos buvo išlaikytos arba pritaikytos pagal šiuolaikinius poreikius.

Alternatyvos mėsai per Kūčias

Nors tradicinis Kūčių meniu yra be mėsos, šiandien galima sukurti skanius ir sočius Kūčių patiekalus, kurie atitinka šventės dvasią. Augaliniai patiekalai, tokie kaip raugintos daržovės, bulvių patiekalai, grūdų košės, įvairios salotos, gali būti ne tik sveikesnė, bet ir įdomesnė alternatyva mėsai.

Jūrų gėrybės taip pat tapo populiarus pasirinkimas, nes jos nesikerta su Kūčių papročiu, tačiau yra laikomos lengvu ir šventiniu maistu. Pavyzdžiui, silkių patiekalai su daržovėmis, moliuskai, krevetės ar net žuvų patiekalai gali puikiai papildyti Kūčių stalą.

Kūčių tradicijos Lietuvoje: kodėl šią vakarienę valgome be mėsos?

Kūčios – tai šventė, kuriai būdingos gilios tradicijos. Mėsos atsisakymas šią dieną nėra tik paprasta taisyklė – tai simbolis, kuris siejasi su pasninku ir susikaupimu. Krikščioniškoje tradicijoje Kūčios yra laukimo ir apmąstymo metas prieš didžiąją Kalėdų šventę. Per Kūčias stengiamasi valgyti paprastus, lengvus patiekalus, nes tai yra laikinas susilaikymas nuo malonumų, kaip ir pats pasninko procesas.

Kūčios kaip religinė tradicija

Kūčių vakarienės be mėsos tradicija atsirado remiantis krikščioniškais principais, kur pasninkas buvo svarbus elementas šventės pasiruošimo dalis. Pagal seną paprotį, Kūčių vakarienėje valgomos ne tik žuvies patiekalai, bet ir įvairūs augaliniai patiekalai – daržovės, grūdai, vaisiai, kurie simbolizuoja paprastumą ir asketiškumą. Tai ne tik mitybos pasirinkimas, bet ir gili religinė reikšmė, kuri švenčiama per Kūčių vakarienę.

Kūčių vakarienės patiekalai

Kūčios Lietuvoje žinomos dėl savo daugybės patiekalų. Tradiciškai ant stalo turi būti 12 patiekalų – tiek, kiek buvo apaštalų. Tai gali būti įvairūs patiekalai: nuo silkių, grūdų košių iki mielinių pyragų. Tiesa, visi jie yra be mėsos, nes paprotys skatina vengti sunkių, gausių maisto produktų, kad galėtume išlaikyti susikaupimą ir rimtį.

Kūčių tradicijos kaitos per laiką

Kaip ir su bet kokia tradicija, Kūčių vakarienės papročiai bėgant metams kito. Nors daugelyje šeimų vis dar laikomasi griežto mėsos atsisakymo, vis dažniau į Kūčių stalą įtraukiami ir kiti patiekalai. Pavyzdžiui, kai kurios šeimos, gyvendamos užmiestyje arba mieste, pradeda Kūčias švęsti šiuolaikiniais mitybos principais, įtraukdamos augalinį maistą ar net mėsą kaip alternatyvą.