Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit atsiųstame pranešime sako, kad tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiais mityba turėtų būti visavertė ir subalansuota. Gydytoja dietologė atsako į dažniausiai kylančius klausimus.

Koks turėtų būti mitybos racionas nėštumo metu?

Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių.

Šios maistinės medžiagos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo antrame ir trečiame nėštumo trimestruose. Tam, kad nėščioji turėtų energijos, patariama pusryčiams ir pietums rinktis sudėtinius angliavandelius, pavyzdžiui, pilno grūdo košes, duoną, nes jie suteikia ilgalaikę energiją.

Taip pat moterys gali suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti. Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu. Taip pat reikėtų nepamiršti gerti pakankamai skysčių.

Kokiomis porcijomis ir kaip dažnai moteris turėtų maitintis?

Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis. Maitintis patariama kas tris valandas.

Ko iš mitybos raciono reikėtų atsisakyti arba sumažinti?

Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio.

Taip pat nepatariama valgyti patiekalų, kuriuose vyrauja žali kiaušiniai. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, reikėtų valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Dėl žuvyje esančio gyvsidabrio nėščiosioms žuvies rekomenduojama suvartoti tik 200 g per savaitę.

Ar galima valgyti aštriai pastojus?

Aštrumas - skonio reikalas. Pats savaime jis neturi įtakos nėštumui, tačiau dėl jautresnės ir lėčiau veikiančios virškinimo sistemos, kai kurioms nėščiosioms gali atsirasti rėmuo, skrandžio, žarnyno skausmai.

Kaip dažnai galima gerti kavą ar arbatą?

Norint maitintis sveikai, nerekomenduojama kavos ir kofeino turinčių gėrimų gerti daug ir dažnai. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti 200 mg kofeino per dieną, pavyzdžiui, išgerti vidutinį puodelį kavos. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti kenksmingas.

Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies. Taip pat nėštumo metu nereikėtų rinktis stiprių arbatų ar tonizuojančių gėrimų, nes juose irgi gali būti didelis kofeino kiekis.

Kokių vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms? Ar galima vartoti papildus?

Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo.

Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis. Esant jų trūkumui organizme, reikėtų pasitarti su gydytoju ir, jam įvertinus būklę, vartoti maisto papildus, skirtus nėščiosioms.

Ką reikėtų valgyti?

• Kasdien vartoti grūdų produktus - duoną, košes (vertėtų rinktis pilno grūdo gaminius, nes juose vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų yra gerokai daugiau nei išvalytuose grūduose).
• Kasdien valgyti kuo įvairesnių daržovių (400-500 g) ir vaisių (200-300 g). Daržovėse ir vaisiuose yra vitamino C, beta karoteno, kalcio, geležies, skaidulinių medžiagų, o špinatuose, briuseliniuose ir brokoliniuose kopūstuose, pupelėse, žirniuose, burokėliuose - folio rūgšties.
• Pakankamai vartoti baltymų turinčių produktų - liesos mėsos, žuvies, pieno produktų. Baltymai įeina į ląstelių bei audinių sudėtį, dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų.
• Dieta be riebalų sutrikdo medžiagų apykaitą. Riebalai reikalingi hormonų gamybai, jie dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Todėl su maistu turime gauti pakankamai riebalų, tiek gyvūninės (sviestas, grietinė), tiek augalinės kilmės (įvairūs aliejai). Ypač naudingi riebioje žuvyje esantys riebalai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių.
• Vartoti pakankamai skysčių, t.y., tiek, kad nejaustumėte troškulio. Optimalus kiekis - apie 25-30 ml/1 kg kūno svorio. Geriausias pasirinkimas - natūralus mineralinis vanduo, stalo vanduo. Venkite saldžių, gazuotų gėrimų.

Ko vertėtų vengti?

• Nėštumo metu visiškai atsisakykite alkoholio vartojimo.
• Venkite perdirbto ir greito maisto - jame gausu sočiųjų riebalų rūgščių, druskos, cukraus.
• Nevartokite neapdorotos mėsos, žuvies, vėžiagyvių, kiaušinių, sūrių iš nepasterizuoto pieno, pelėsinio sūrio - termiškai neapdorotuose ar nepakankamai apdorotuose produktuose gali būti baterijų, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu.
• Atsisakykite juodos kavos, juodos arbatos - jose esantis kofeinas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, slopina geležies įsisavinimą, sutrikdo miegą. Optimalus kiekis nestiprios kavos yra 1-2 puodeliai per dieną.

Nėščiosios mitybos taisyklės:

• Nėščiosios maistas turi būti įvairus. Kasdien keiskite valgiaraštį.
• Dienos davinį reikėtų suskirstyti į 5-6 nedideles porcijas, valgyti kas 2,5-3 valandas. Valgykite neskubėdama, gerai kramtykite kiekvieną kąsnį.
• Su maistu nėščioji papildomų kalorijų - apie 300 kcal per dieną, turėtų gauti tik nuo 4-to nėštumo mėnesio (pvz., 100 g grikių košės, 100 g jogurto su vaisiais turi kiek daugiau nei 100 kcal, virtas kiaušinis - apie 85 kcal, stiklinė kefyro - 100 kcal, 1 bananas - apie 100 kcal, apie 150 g liesos menkės - 100 kcal).
• Maistą, jeigu reikia, užgerkite tik vandeniu.
• Jei neturite apetito, jį paskatinsite prieš valgį išgerdama nedaug gazuoto vandens arba vandeniu atskiestų citrusinių sulčių.
• Venkite kepto, riebaluose skrudinto maisto. Geriau virtas, ruoštas garuose.
• Nevalgykite pašildyto maisto, jame daug riebalų ir mažai vitaminų.
• Nesimaitinkite greito maisto restoranuose, nes lengvai viršysite rekomenduojamą kalorijų kiekį.
• Valgykite šviežiai paruoštą, geros kokybės maistą.
• Tortus, pyragaičius, spurgas, saldainius, baltą duoną, picas ir ledus palikite ypatingoms progoms, o ne kasdieniam valgiaraščiui.

---