Cukrinis diabetas grėsmingai plinta. Statistika kraupi. Kasdien pasaulyje nuo šios ligos miršta apie 8700 aukų. Trys ketvirtadaliai sergančių žmonių nesulaukia nė 35 metų. Ankstyva mirtis nuo diabeto beveik prilygsta ŽIV ir AIDS rodikliams.
Epidemija plinta geometrine progresija: 1985 m. pasaulyje sirgo 30 mln. žmonių, o 2003 m. - 190 mln. Spėjama, kad 2030 m. neganda palies 366 mln. planetos gyventojų. Čia pateikti duomenys labai netikslūs. Daugiausia diabetu suserga besivystančių šalių gyventojai.
Iš tų sergančiųjų 1/4 yra iki 44 m. amžiaus, o likusieji - iki 65 m. žmonės. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse daugiau kaip pusė visų sergančiųjų diabetu yra per 65 m. Tik 8 proc. sudaro jaunesni nei 44 m.
Lietuva, kaip ir daugelis šalių, neturi Nacionalinės diabeto programos. Stokojant nuoseklios strategijos, sprendimai priimami stichiškai. Todėl sugriautas sėkmingai prieš keletą metų pradėtas ambulatorinis diabeto pėdos priežiūros, mokymo kabinetų steigimo darbas. Iki šiol neįteisinta mokymo ir kojų priežiūros specialistų paslaugų kaina.
Nuo 1997 m. nedidinamas kompensuojamų diagnostinių juostelių kraujo gliukozei tirti kiekis, nekompensuojami glikuoto hemoglobino bei mikroalbuminurijos tyrimai. Kai sergančiuosius perėmė bendrosios praktikos gydytojai, padėtis labai pablogėjo. Žmonėms tapo sunkiau prieinami endokrinologai ir kiti sveikatos specialistai.
Daugėja invalidumo atvejų. Žmonės negauna sveikatą grąžinamojo gydymo. Neseniai įvesta priemoka už kai kurių rūšių insuliną. Lietuvos diabeto asociacija nuolat ragina su politikais ir Vyriausybe aptarti strateginius cukrinio diabeto prevencijos, gydymo klausimus, nes visiškai neskiriama lėšų šios ligos ir jos komplikacijų prevencijai.
Ribojamas kompensuojamųjų vaistų ir tyrimų skyrimas. Gydytojai neturi tinkamų sąlygų ir laiko bendrauti su ligoniais, nes juos konsultuodami privalo pildyti šūsnis popierių. Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija nepateikia Lietuvos diabeto asociacijai tikslių duomenų apie išlaidas, skirtas cukrinio diabeto gydymui, o kalba aptakiomis frazėmis, atseit, „diabetas suryja didžiąją dalį sveikatos biudžeto lėšų“.
Lietuvos diabeto asociacija siekia, kad būtų racionaliau naudojamos ir leidžiamos valstybės lėšos diabeto priežiūrai, jo komplikacijų prevencijai, ligonių ir specialistų mokymui. 15 metų sergančiuosius diabetu kankina įvairūs regos sutrikimai (2 proc. apanka, 10 proc. tampa invalidais).
Beveik 1/3 sergančiųjų diabetas sukelia nefropatiją. 40 proc. žmonių, nuo jaunystės sergančių diabetu, sulaukę penkiasdešimties, yra varginami įvairių inkstų ligų, dėl kurių net prireikia organų persodinimo ar dializės.
Diabetine neuropatija skundžiasi apie 70 proc. pacientų. Tai - pagrindinė vyrų impotencijos priežastis. Neuropatija nereta ir kojų žaizdų priežastis: net 50 proc. netrauminių kojų amputacijų atliekama dėl diabeto.
50-80 proc. diabetu sergančių žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mokslininkai įrodė, kad, palaikant kraujo gliukozę, spaudimą ir lipidų kiekį kuo arčiau normos, diabeto komplikacijų galima išvengti arba jas atitolinti.
Tam tikslui būtina mokyti sergančiuosius ligos kontrolės, lavinti įgūdžius. Sveika mityba ir gyvensena, mankšta, žalingų įpročių atsisakymas - pagrindinės priemonės būklei gerinti.
Prevencinei sveikatos priežiūrai nereikia brangaus gydymo ir vaistų. Mažai kainuojančios profilaktikos pavyzdys - geros kojų priežiūros mokymas. Sveikatos sistemos, galinčios teikti optimalią priežiūrą, kurtinos atsižvelgiant į sergančiųjų reikmes.
Juk žmonės prižiūri patys save, tačiau turi žinoti, kaip tai daryti. O tai įmanoma. Tobulėjant medicinos mokslui, ateityje gal pavyks išvengti I tipo diabeto. Sėkmingai mažinti II tipo diabeto grėsmę privalu jau dabar.
Gyvensenos pokyčiai dažnai yra kur kas veiksmingesni negu vaistai. Būtinos sergančiųjų ir visuomenės pastangos. Sveiko maisto pasiūla ir prieinamos kainos gali labai mažinti ligos riziką.
Per dieną 3-5 kartus valgant vaisių ir daržovių, atsisakant cukraus bei koncentruotų riebalų, mažėja svoris ir II tipo diabeto grėsmė. Apie 60 proc. pasaulio gyventojų yra nejudrūs.
Mokslininkų įrodyta, kad kasdienė 30 min. vidutinio sunkumo mankšta palaiko ne tik gerą sveikatą, bet ir stabdo II tipo diabeto progresavimą. Žinoma, kad apie pusę II tipo diabeto atvejų galima išvengti mažinant kūno svorį. Daugelio sergančiųjų kūno masės indeksas yra per didelis.
Šių metų pavasarį TDF ir PSO paskelbė naują programą „Diabetes action now“. Per trejus metus bus siekiama gerinti diabetologijos žinių propagavimą, ligos komplikacijų prevenciją. Tai svarbu ir paslaugų teikėjams, ir politikams.
Programa inicijuos ir rems tuos projektus, kurie skleis naujas žinias apie klas tingą ligą, jos įtaką šalių ekonomikai. Ji taip pat rengs sveikatos būklės apžvalgas ir plačiai propaguos naujausius mokslo atradimus. Bus parengtas praktinis vadovas politikams apie nacionalinių diabeto programų turinį, struktūrą ir įgyvendinimą. Informacija bus skelbiama internete.
Šioje laikmenoje bus žinių diabeto mokytojams, praktinių ekspertų patarimų. Daug žinių cukrinio diabeto klausimais pateikiama interneto svetainėje www.idf.org. Skelbiamos diabeto kongresų, konferencijų darbo grupių mokslinės apžvalgos, nušviečiamos TDF „Diabeto sveikatos ekonomikos“ bei „Prevencijos ir skrininingo“ komitetų, dalyvaujančių naujoje programoje „Diabetes action now“ veiklą .
Tarptautinė diabeto federacija jungia 145 pasaulio šalių ir 7 regionų 185 asociacijas.
Pasaulyje atliekama mokslinė studija DAWN (angl. - Diabetes Attitudes Wishes and Needs). Apie tai rašoma „Diabetes Voice“ žurnale (2004 m. Nr. 5). Studijos duomenimis, sveikatos priežiūra daugiausia siekiama tik medicininių tikslų, o ignoruojamas socialinis psichologinis poveikis kokybiškam ligos valdymui.
Didėjanti finansinė našta slegia sveikatos sistemas ne tik dėl sergančiųjų gausėjimo, bet ir dėl blogo ligos valdymo. Sveikatos priežiūros pagrindas, jos ašis, turi būti pacientas, tik tada galimi geri rezultatai. Būtina keisti daugelio šalių sveikatos sistemas.
Medicinos personalas privalo su pacientais nuoširdžiai bendrauti, juos įdėmiai išklausyti. Būtina koordinuota komandinė sergančiojo priežiūra. Studija pripažįsta, kad daugiau nei pusė II tipo sergančiųjų baiminasi insulino terapijos.
Tik 1/5 ligonių žino apie injekcijų naudą. Dauguma gydytojų gąsdina pacientus insulinu, kad šie griežčiau laikytųsi dietos ir vartotų tabletes. Apie 40 proc. sergančiųjų psichologiškai prastai jaučiasi, 15 proc. yra varginami depresijos, daugelis būgštauja dėl sunkėjančios ligos.
Studijos DAWN rekomendacijos sėkmingai įgyvendinamos Vokietijoje ir Lenkijoje. Šiose šalyse sukurtos ir realiai veikia nacionalinės diabeto pagalbos programos. II tarptautinės studijos aukščiausio lygio susitikimo Londone (2003 m.) delegatai siūlė keisti sveikatos priežiūros sistemų modelį - orientuoti jį į pacientą.
Kol kas tik penkių šalių - Australijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Didžiosios Britanijos diabeto priežiūros strategijoje numatyta intensyvi psichologinė pagalba.
Diabeto pavojus dar nėra plačiai pripažintas, todėl yra brangiausiai kainuojanti liga. Tik jos prevencija, nepavėluota diagnozė ir veiksminga sergančiųjų savikontrolė gali mažinti nuostolius, stabdyti epidemiją.
Kaip minėta, pasaulyje įrodyta, jog taupymas žmonių sveikatos sąskaita skurdina visą valstybę. Naudingiau, kad žmonės pajėgtų užsidirbti, negu gydyti ir išlaikyti iš pašalpų tūkstančius invalidų.
Stoma ir mityba po operacijos
Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę.
Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.
- Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
- Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti.
- Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
- Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
- Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
- Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.
Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.