Laidų autorės teigimu, nėra buvę, kad per susitikimą su žiūrovais ji negautų klausimo apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą žmogaus organizme, kokia ji turėtų būti ir kaip tą tinkamą balansą palaikyti. „Tie nuolatiniai klausimai ir mane paskatino gilinti savo žinias. Turime padaryti viską, kas yra mūsų galioje, kad apsisaugotume nuo ligų. Tuo labiau, kad yra paprastų ir visiems prieinamų būdų. Pradėsiu nuo kvėpavimo. Pabandykime dabar užsidengti nosį bei burną ir nekvėpuoti. Kiek laiko taip išbūsite? Menką minutėlę... Ar įrodžiau, kad kvėpavimas - tai gyvybė? Kvėpuojant į plaučius patenka deguonis, kuris čia susijungia su hemoglobinu ir kartu su krauju išnešiojamas po visą organizmą, visus organus. Tačiau tik tada, kai organizme nėra pernelyg didelis rūgštingumas, trukdantis deguoniui susijungti su hemoglobinu“, - pabrėžia gydytoja.

Organizmo rūgštingumo įtaka sveikatai

Mokslininkai yra pastebėję, kad žmonės, kurių kraujas rūgštesnis, daugiau serga. Sveikatos laidų autorės teigimu, organizmo rūgštingumą galima nustatyti pamatavus rytinio šlapimo pH. Jis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 pH. Tuomet organizmas nėra pernelyg užrūgštintas.

Rūgštinantis ir šarminantis maistas

Pasak gydytojos ir laidų autorės, mūsų sveikata labai priklauso nuo maisto, kurį valgome. „Tai turi būti kokybiškas maistas, turintis mažai riebalų, cukraus ir druskos, bet daug skaidulų“, - sako I. Pivoriūnienė. Jos teigimu, nekokybiškame maiste esančios atliekos organizmui jį perdirbant gali sutrikdyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą. Priklausomai nuo cheminės sudėties maisto produktai yra rūgštinantys arba šarminantys organizmą.

„Deja, visiškai išvengti organizmą rūgštinančių maisto produktų retas kuris galime. Jų daug ant kiekvieno mūsų stalo: sūriai, kiaušiniai, majonezas, žuvis, mėsa (kiauliena, jautiena, vištiena, aviena, veršiena), ryžiai, kviečiai, avižos ir dar daug kitų“, - vardino I. Pivoriūnienė. Pasak pašnekovės, organizmą šarminantys produktai - raudonieji burokėliai, morkos, bulvės, česnakas, džiovinti vaisiai, kopūstai, svogūnai, pomidorai, obuoliai, bananai, vynuogės, citrinos, kriaušės, avietės, pieno produktai.

Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas Marius Baranauskas teigė: „Kiekvienas žmogus valgydamas ir gerdamas su maistu gauna rūgštinių ir šarminių medžiagų. Tačiau dažno lietuvio mitybos įpročiai nėra optimalūs: per dažnai ir per dideliais kiekiais vartojamas riebus maistas, sureikšminamas daug baltymų turintis maistas (mėsa, įvairios dešros, sūris, kiaušiniai). Daug baltymų turintys maisto produktai organizme suskyla iki rūgščių. Todėl siekiant palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, reikia pakankamai valgyti šarminėmis savybėmis pasižyminčių šviežių daržovių ir vaisių“.

Šarminį maistą sudarytų daugelis daržovių: špinatai, balti, žiediniai ar rauginti kopūstai, salierai, petražolės, morkos, cukinijos, bulvės, ridikėliai, pomidorai, svogūnai, česnakai, paprikos, agurkai, šparaginės pupelės. Iš vaisių tinkamiausi bananai, vynuogės, greipfrutai, vyšnios, ananasai, apelsinai, persikai, razinos bei citrinos, kurios nors ir rūgštaus skonio, tačiau pasižymi šarminančiu poveikiu.

Mat silpnas rūgštis, esančias vaisiuose, kurios ir nulemia rūgštų vaisių skonį, organizmas lengvai suskaldo ir pašalina. Labiau šarminėmis savybėmis taip pat pasižymi daugelis gėrimų - įvairių vaisių (citrinų, apelsinų, obuolių) sultys, raudonas ir baltas vynas, mineralinis vanduo, kava, žalioji, juodoji, vaisinė arbata, rūgpienis. Tačiau visi kiti pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris, varškė) daugiau ar mažiau pasižymi rūgštinėmis savybėmis. Organizmą rūgština taip pat mėsa ir jos gaminiai, kiaušiniai, žuvis ir jos produktai, daugelis riešutų (migdolų, graikinių, žemės), išskyrus lazdyno, įvairūs grūdiniai produktai, duonos kepiniai iš miltų.

Ekspertas įspėja, kad itin organizmą rūgštinančiomis savybėmis pasižymi Colos gėrimai. Netgi egzistuoja nuomonių, kad išgėrus 0,33 ml Colos gėrimo, organizmas gauna tiek rūgščių, kad joms neutralizuoti reikėtų išgerti daugiau nei 20 litrų vandens. Todėl šiuos gėrimus pašnekovas patarė vartoti saikingai, o geriausiai - iš viso atsisakyti. Be to, dažnai ir ilgai vartojant Colos gėrimus kyla rizika, kad iš kaulų bus išplauta dalis kalcio.

Mitybos specialistas M. Baranauskas sakė: „Jei per dieną vartojame kvietinės, baltos ar rūginės duonos, grikių, miežių, ryžių, kukurūzų, avižinių dribsnių košės, valgome patiekalų iš jautienos, vištienos, kalakutienos, silkės, karpio, lašišos, kiaušinių (pavyzdžiui, spagečius su fermentiniu sūriu arba žuvies kepsnį su ryžiais), turime pakankamai valgyti ir šviežių vaisių bei daržovių. Rekomenduojama šviežias daržoves ir vaisius vartoti kasdien, kelis kartus per dieną, o jų kiekis maisto racione neturėtų būti mažesnis nei 600-700 g per dieną“.

Šarminis vanduo

Kaip vieną iš išeičių mažinant organizmo rūgštingumą, gydytoja I. Pivoriūnienė mini jonizuotą šarminį vandenį. Šarminis vanduo - tai elektrolizės būdu specialiais prietaisais - jonizatoriais - pagamintas vanduo, kurio pH yra 8,4-8,8. Ji remiasi užsienio mokslininkų tyrimais, teigiančiais, kad nuolatinis jonizuoto šarminio vandens vartojimas gali apsaugoti organizmą nuo gausybės negalavimų ir net ligų.

Pasak I.Pivoriūnienės, moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad jonizuotas šarminis vanduo padeda organizmui lengviau pašalinti šlakus, normalizuoti kūno rūgščių ir šarmų balansą, palengvina kai kurių ligonių būklę, pavyzdžiui, sergančiųjų diabetu, podagra, artritu, inkstų ligomis. Taip pat jonizuotas šarminis vanduo pasitarnauja mažinant cholesterolio ir trigleciridų kiekį kraujyje, normalizuojant kraujospūdį. Kadangi šarminis vanduo yra labiau prisotintas deguonies, jį geriant deguonimi geriau aprūpinamos smegenys. Dėl savo skvarbumo jis lengviau patenka į kiekvieną organizmo ląstelę, yra puikus antioksidantas, lėtinantis organizmo senėjimą.

Rūgštinis vanduo

Jonizuotą šarminį vandenį naudojanti kasdieniniam gėrimui, I. Pivoriūnienė nori atkreipti dėmesį ir į to pačio jonizavimo proceso metu pagaminamą rūgštinį vandenį. Virusų ir peršalimo ligų laikotarpiu rūgštinis vanduo puikiai praverčia nuo jų apsisaugoti. Gydytoja pataria suskaudus gerklei pagargaliuoti rūgštinio vandens, įsilašinti jo į slogos užgultą nosį, nusiplauti rankas ir veidą grįžus iš masinio susibūrimo vietų. „Rūgštinis vanduo puikiai dezinfekuoja, todėl verta pasinaudoti šia jo savybe“, - sakė sveikatos laidų autorė I. Pivoriūnienė.

Subalansuota mityba

Anot M. Baranausko, norint organizme palaikyti pusiausvyrą tarp rūgščių ir šarmų, reikia suvartoti apie 70 proc. šarminančio ir apie 30 proc. rūgštinančio maisto.Pašnekovo teigimu, rūgštis gauname ne tik su maistu. Mūsų organizmas ir pats jas gamina: skaidantis baltymams susidaro fosforo ir sieros turinčios rūgštys, o esant per dideliam fiziniam aktyvumui ar per mažam fiziniam pasirengimui, dėl deguonies trūkumo organizme gaminasi pieno rūgštis laktatas.

Sportuojančiojo paros maisto raciono pagrindinę (60 proc.) tiekiamos energinės vertės dalį turi sudaryti angliavandeniai, 15-18 proc. - baltymai, likusią - riebalai. Taigi, jei sportuojantysis maitintųsi fiziologijos požiūriu sveikai, valgytų daug daržovių ir vaisių, gertų vaisių sultis, jo organizmas būtų aprūpinamas ne tik geresnės kokybės vandeniu, bet ir vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis.

M. Baranauskas pataria neapsigauti - ryte, per pietus ir vakare valgant tik vaisus, vargu ar pavyks labai greitai sulieknėti, kadangi vaisiuose yra daug angliavandenių (gliukozės, fruktozės ir sacharozės), taigi jie kaloringesni už daržoves. Todėl daržovių valgyti reikia daugiau - kasdien kelis kartus per dieną.

„Sportuojančio žmogaus organizmui daržovės ypatingai svarbios, nes jose yra vitaminų A, C, B. Be to, daržovėse yra biologiškai aktyvių medžiagų: likopeno, chlorofilo, alkaloidų, polifenolių. Šios medžiagos padeda iš organizmo pašalinti toksinus, o tai padeda ilgiau išlikti jauniems ir patraukliams, sumažina tikimybę sirgti kai kuriomis onkologinėmis bei širdies kraujagyslių ligomis. Vartojant pakankamai daržovių, palaikomas normalus žmogaus organizmo PH rodiklis, nes daržovėse yra žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų: kalio, magnio, fosforo, geležies bei kalcio. Šie elementai ypatingai svarbūs palaikant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Kaip nebūtų keista, mineralinių medžiagų daug daugiau yra daržovėse nei vaisiuose“, - aiškino mitybos specialistas.

Daugiausiai mineralinių medžiagų yra krapuose, špinatuose, petražolių šaknyse, erškėtuogėse, juoduosiuose šermukšniuose. Daug kalio yra bulvėse, rūgštynėse, špinatuose, židiniuose kopūstuose. Iš daržovių organizmas taip pat gerai pasisavina kalcį, kurio yra džiovintuose grybuose, svogūnų laiškuose, salotose, morkose. Fiziškai aktyvaus žmogaus organizmo gyvybinei veiklai svarbus ir fosforas, kurio daugiausiai yra džiovintuose grybuose.

Su daržovėmis, pavyzdžiui, valgant brokolius ir pomidorus, organizmas gauna antioksidantų, kurie padeda „neutralizuoti“ laisvuosius radikalus organizme. Taip stiprinama organizmo apsauga nuo onkologinių ligų. Agurkai, moliūgai, ridikėliai pasižymi nedideliu kilokalorijų kiekiu, juos vartojant vietoje riebių, kaloringų maisto produktų, galima sumažinti su maistu gaunamą energetinę vertę bei greičiau sulieknėti. Be to, daržovėse daugiau nei vaisiuose skaidulinių medžiagų, kurios apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, „valo“ žarnyną.

Vaisių sudėtyje daugiau tirpių skaidulinių (pektininių) medžiagų, kurias organizmas gali virškinti, pasisavinti. Tiesa, netirpių skaidulinių medžiagų daugiau neprinokusiuose vaisiuose, kurie būna kietesni. Bręstant vaisiams protopektinas skyla, vaisiai minkštėja, juose gausėja pektino.

„Taigi daržovių vaidmuo mityboje labai svarbus, tačiau vaisių valgyti taip pat reikia“, - apibendrino M. Baranauskas.

10 labiausiai organizmą šarminančių ir rūgštinančių produktų pagal E. Revici

Organizmo pusiausvyrai reikia 70 proc. šarminančio ir apie 30 proc. rūgštinančio maisto.

Šarminantys produktai	Rūgštinantys produktai
Špinatai	Kvietinė duona
Brokoliai	Jautiena
Agurkai	Kiauliena
Salierai	Sūris
Morkos	Kiaušiniai
Avokadai	Žuvis
Bananai	Kava
Obuoliai	Alkoholis
Vynuogės	Cukrus
Citrina	Kokakola

---