pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Bulvių sodinimas ir auginimas: nuo dirvos paruošimo iki derliaus nuėmimo

Bulvės yra viena iš pagrindinių žemės ūkio kultūrų, ne veltui vadinamos „antrąja duona". Daugiausia bulvių sunaudojama maistui. Maistingumo atžvilgiu 400 kg bulvių prilygsta 100 kg grūdų. Bulvės pasaulyje užima ketvirtą vietą po ryžių, kviečių ir kukurūzų. Jos auginamos 140 pasaulio šalių bei naudojamos ne tik maistui, bet gyvulių pašarui, taip pat yra krakmolo, spirito gamybos žaliava. Pasaulyje bulvių vartojimas nuolat didėja.

Dirvos paruošimas bulvėms

Bulvės gerai auga lengvo priemolio ir priesmėlio dirvose, bet geriau uždera juodžemiuose. Svarbu, kad dirva būtų puri, laidi vandeniui, orui bei šilumai. Kadangi bulvės kvėpuoja per žievėje esančias žioteles, kad jas pasiektų oras reikia purios dirvos. Bulvių šaknų sistema prastai išsivysčiusi. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje, kuriame formuojasi derlius. Dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams, jų vystymuisi reikia daug erdvės.

Rudeninis dirvos paruošimas

Dirva pradedama ruošti rudenį. Rudeninis dirbimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Kai bulvės auginamos po javų, pradedama ražienų skutimu. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Taip sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Jei dirva varputėta ar gausu usnių, pienių - ražiena skutama pakartotinai. Vėliau dirva akėjama zigzaginėmis akėčiomis. Po dviejų trijų savaičių dirva giliai suariama, kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai.

Dobilienos, nupjovus atolą, ariamos plūgais su priešplūgiais, bet prieš tai reikia dirvą sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. Po šakniavaisių, daržovių dirva tiesiog giliai suariama. Pavasarį iš rudens suarti laukai purenami rotoriniais kultivatoriais - frezomis. Šie rotaciniai kaupikai gerai išpurena dirvą ir sutrupina grumstus. Deja, viename lauke sąlygos retai kada būna vienodos: priesmėlių lopai kaitaliojasi su supuolančių priemolio, drėgnesnių dirvų ar akmenuotų plotų intarpais. Siekiant didesnio derliaus, bulvės auginamos ir supuolančiose dirvose. Pastarosioms įdirbti reikia specializuotų žemės ūkio mašinų.

Akmenuotose ar supuolančiose dirvose Lietuvoje jau naudojamos specialios grumstų ir akmenų separavimo mašinos. Jas gamina vokiečių „Grimme", norvegų - „Kverneland", škotų - „Reekie" įmonės. Akmenuotuose laukuose sunku naudoti techniką ruošiant dirvas, sodinant bulves, prižiūrint plotus ir ypač kombainais kasant ir dorojant derlių. Vien tik žemės ūkio technikos, dirbančios vidutinio akmenuotumo dirvoje (apie 50 t/ha), remonto išlaidos padidėja iki 50 proc., tiek pat pagreitėja mašinų amortizacija.

Antrinis dirvos paruošimas ir tręšimas

Atlikus pirminį dirvos apdirbimą (dirvos supurenimą rotoriniu kultivatoriumi bei akmenų nurinkimą), atliekamas antrinis dirvos paruošimas, t. y. tręšimas. Bulvės greitai reaguoja į per mažą arba per didelį azoto kiekį, nuo to priklauso ne tik derliaus kiekis ir kokybė, bet ir gumbų išsilaikymas sandėliuojant. Mėšlą arba kompostą reikia įterpti iš rudens arba visai jo atsisakyti.

Su mėšlu į dirvą patenka ne tik piktžolių sėklos, ligų sukėlėjai, tačiau sunku prognozuoti, kada jis mineralizuosis. Šio proceso metu perteklinis azotas nitratų forma gumbuose kaupia kenksmingas medžiagas, mažėja krakmolingumas, blogėja suvirimas (bulvės tamsėja) ir jų skonis. Be to, nuo per didelio azoto kiekio lėtėja gumbų brendimas, blogėja prekinė išvaizda, gumbai blogai išsilaiko sandėliuojant.

Geriausiai tinka kompleksinės, chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10:10:20, 11:11:21 su mikroelementų priedais, pvz., manganu (Mn), cinku (Zn) ir kt. Esant lengvai neakmenuotai dirvai iš rudens suartus laukus galima taip pat įdirbti frontaliniais rotoriniais kultivatoriais-frezomis GF 180, GF 300, suporuotomis su bulvių sodinamosiomis.

Bulvių veislių pasirinkimas

Auginamų bulvių derlingumui, gumbų kokybei didelę reikšmę turi laiku pakeista bei tinkamai parinkta veislė. Bulvių veislės grupuojamos pagal vegetacijos periodo ilgį (laikotarpis nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nudžiūvimo). Pagal veisles bulvės skirstomos į penkias grupes:

  • Labai ankstyvos - vegetacija trunka 70-90 dienų.
  • Ankstyvosios - 90-100 dienų.
  • Vidutinio ankstyvumo - 100-110 dienų.
  • Vėlyvosios - 110-120 dienų.
  • Labai vėlyvos - 120 ir daugiau dienų.

Kiekvienais metais rekomenduojama atnaujinti turimas bulvių veisles.

Bulvių sodinimas

Dirvą gerai išpurenus, bulvės sodinamos bulvių sodinamosiomis. Daugiausia bulvių prikasama sodinant jas vagomis 5-7 cm gyliu. Šiuo atveju ir bulvių priežiūros darbų kokybė geriausia. Europoje bulviasodžių gaminama labai daug. Universalios sodinamosios gaminamos 2-4-6 ir 8 eilių sodinimui. Tai patikimos mašinos, pagamintos sėkmingų Z ir ZS sodinamųjų serijos pagrindu. Sodinamosios skiriasi darbiniu pločiu, sėkladėžių talpa ir tipu (bunkerinės, pakeliamos, daigintų bulvių platformos), automatinėmis kontrolės priemonėmis. Bulvių sodinamosios gali būti komplektuojamos su trąšadėžėmis ir be jų.

Bulvių sodinimo mašinos gumbus gali sodinti 75-96,4 cm pločio tarpueiliais. Bulves auginant 75 cm pločio tarpueiliais, jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja. Be to, tokio pločio tarpueiliams labiau pritaikytos Vakarų Europos mašinos. Komplektuojant bulvių sodinamąsias su trąšadėžėmis bei tręšiant dirvą sodinimo metu, galima gauti nemažą derliaus padidėjimą (apie 20 proc.), kadangi įrodyta, kad didžiausią naudą mineralinės trąšos duoda jas įterpiant sodinimo metu lokaliai.

Bulvės sodinamos, kai dirva pradžiūsta ir įšyla, jos temperatūra 10 cm gylyje turėtų būti iki 7°C. Sodinimo laiko pasirinkimą taip pat lemia dirvožemis, dirvos drėgmė ir temperatūra.Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių.

Jeigu bulvės bus susodintos tankiai, tai pasėlis bus lankstus, augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės, o jei per daug retas, tai derlius taip pat bus mažesnis, nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet, kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę.

Daigintų bulvių sodinimas

Norint anksčiau gauti naują derlių bei didesnį pelną (nes pirmosios bulvės brangiausios) prieš labai ankstyvų bulvių veislių sodinimą jas reikia daiginti. Daigintos bulvės geriau panaudoja dirvos drėgmės atsargas ir derlių užaugina 2-3 savaitėm ankščiau. Daiginimo laikotarpis gali būti 30-45 dienos iki sodinimo.

Taigi, kovo pirmas dešimtadienis - geriausias laikas pradėti daiginti bulves. Daiginimui yra atrenkami ne mažesni kaip 50-80 g ligų, kenkėjų ir mechaniškai nepažeisti bulvių gumbai bei supilami į daiginimo dėžutes ar specialius bulvių daiginimo maišus. Bulvės daiginamos šviesioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kurios temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 12-15°С. Jeigu patalpa sausa, bulves 2-3 kartus per savaitę būtina apipurkšti vandeniu.

Išdygę bei paaugę bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1-1,5 cm, tada sodinant jie nenulūžta ir greičiau sudygsta. Unikali daigintų bulvių technologija išdirbta daugelyje ES šalių. Daigintos bulvės auginamos ir bulvių derlius kasamas anksčiau net Skandinavijos šalyse, kur klimato sąlygos atšiauresnes, negu mūsų. Kaip pavyzdį galima pateikti Olandijos kompanijos Cor Joppe siūlomą bei daugelyje ES šalių naudojamą bulvių daiginimo sistemą JOPPE ®, kuri susideda iš bulvių daiginimo maišų bei maišams sukabinti skirtų rėmų.

Šiuo metu bulvių auginimo techniką gaminančios kompanijos „Cramer", „Grimme" gamina specialias sodinamąsias, kurios nenulaužo daigelių. Šios sodinamosios turi daigintų bulvių platformas. Pasodintas sudygusias bulves reikia saugoti nuo šalnų. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta esant -2 °С temperatūrai. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta visi bulvių daigai. Todėl pasodintas bulves rekomenduojama dengti agroplėvele. Siekiant išvengti pavasarinių šalnų neigiamo poveikio, labai ankstyvų bulvių masyvą prieš prognozuojamas šalnas galima stipriai palaistyti. Purškiama tiek kartų, kiek šalnų prognozuoja sinoptikai. Pasitaikius sausringam laikotarpiui bulves patartina laistyti papildomai.

Bulvių priežiūra

Po bulvių sodinimo yra formuojamos padidinto skerspjūvio vagos. Šios vagos formuojamos frezuojant tarpuvagius „Grimme" kompanijos rotaciniais sekcijiniais kaupikais, kurie gerai išpurena bulvių tarpuvagius, sutrupina grumstus bei naikina pradedančias dygti piktžoles. Tarpueilių purenimas šiais kaupikais sunaikina pradedančias dygti piktžoles tarpueiliuose. Šiuose kaupikuose rotaciniai mechanizmai sukasi apie pakreiptą vertikalią ašį. Jie sudaryti iš apatinio su dirva kontaktuojančio kūginio metalinių pirštų rotoriaus ir prie jo pritvirtinto didesnio skersmens elastingo pirštinio disko. Šie rotoriai yra pakreipti kampu į važiavimo kryptį ir sukasi po vieną kiekviename vagučių šlaite.

Bulvių derlingumas bei gumbų kokybė labai priklauso nuo pasėlių priežiūros, taip pat ir nuo piktžolių naikinimo. Įvairių autorių duomenimis, dėl piktžolių netenkama vidutiniškai nuo 7-15 proc. iki 30-50 proc. bulvių derliaus, o vienmečių dviskilčių piktžolių biomasei per vegetaciją padidėjus 10 proc., bulvių derlingumas sumažėja 12 proc. Tačiau intensyviai dirbant tarpueilius bulvėms galima ir pakenkti - vėlyvi kaupimai gali pažeisti šaknų sistemą. Šiuo atveju labai sustabdomas augimas. Tada mažėja ne tik derlingumas, bet ir prastėja gumbų kokybė.

Pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu, kai sodinamos bulvės kartu ir apkaupiamos. Akėjant suardomos vagų viršūnės, todėl susidaro pavojus išvartyti pasodintus gumbus,o prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka formuoti kaupikais. Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami, ir bulvės kaupiamos tol, kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti, nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. Kaupimo ir purenimo tikslas - sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. Ne vienas ūkininkas Lietuvoje bulves augina taikant pažangias technologijas, tai yra, pasodinus bulves yra formuojamos padidinto skerspjūvio vagos.

Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose vagotu paviršiumi dirvose, formuojasi dideli kerai. Bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol, kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. Mažiau kartų įdirbtuose tarpueiliuose užauga daugiau piktžolių, mažėja bulvių derlius. Dažniausiai bulves reikia kaupti 2-3 kartus. Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti, tai sunkesnėse dirvose, ypač lietingais metais, tenka kaupti du, o kartais ir tris, keturis kartus, suformuojant aukštesnes vagas. Svarbu, kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesikauptų vanduo. Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu, prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą.

Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). Tada baigiamos formuoti vagos. Likus 10-12 dienų iki bulvių kasimo, būtina nupjauti bulvienojus. Nupjovus bulvienojus, padidėja bulvių kombainų darbo sparta.

Bulvių kasimas

Mechanizuotam bulvių derliaus nuėmimui gaminamos bulviakasės ir prikabinami bei savaeigiai kombainai. Pagal vienu metu kasamų vagų skaičių bulviakasės yra vienvagės ir dvivagės. Pagal darbinių dalių tipą būna svaidytuvinės, vibracinės (grotelinės), verstuvinės ir elevatorinės. Elevatorinės bulviakasės. Važiuojant lauku noragai kasa dvi šalia esančias bulvių eiles ir paduoda iškastą masę ant pagrindinio elevatoriaus. Dalis žemių prabyra pro virbalus. Toliau pagrindinis elevatorius neša gumbus su likusiais grumstais ant kaskadinio elevatoriaus. Šis elevatorius papildomai iškrato žemes bei bulvienojus ir kitas priemaišas.

Kasant dvivagėmis bulviakasėmis paliekama po dvi gretimas vagas, jos nukasamos, kai būna surinktos šiose vagose iškastos bulvės. Esant giedram orui, iškastos bulvės ant dirvos paliekamos kelioms valandoms. Jos išdžiūsta, sutvirtėja odelė, dezinfekuojasi žaizdelės ir tampa atsparesnės mechaniniams pažeidimams. Tačiau kasant bulves nurodytomis bulviakasėmis būtini pagalbiniai rinkėjai, o tai didina darbo sąnaudas apie 60-70 h/ha.

Pagal žemių atskyrimo darbinę dalį bulvių kombainai skirstomi į elevatorinius, grotelinius, būgninius ir elevatorinius-grotelinius. Darbo metu gylio stabilizavimo volai, esantys noragų priekyje, rieda vagų viršūnėmis, trupina grumstus ir palaiko vienodą kasimo gylį. Noragai atpjauna vagos viršūnės dalį ir masę nukreipia ant pirminio elevatoriaus. Noragų gale pritvirtinti pirštai gali atsilošti į viršų ir apsaugoti, kad tarp noragų ir pirminio elevatoriaus neįstrigtų akmenys. Noragų šonuose yra kreiptuvai, kurie iškastą masę nukreipia ant pirminio elevatoriaus ir neleidžia jai nubyrėti į šonus.

Pagal sujungimą su energijos šaltiniu bulvių kombainai skirstomi į prikabinamus ir savaeigius. Tiek prikabinami, tiek savaeigiai kombainai gaminami su hidraulinėmis pavaromis. "Grimme" kombainuose žemių separatoriai yra elevatoriniai. Tiek prikabinamuose, tiek savaeigiuose „Grimme" kombainuose gamintojai naudoja pačias naujausias technologijas. Šie kombainai turi daugybę tarptautinių patentų yra našesni už kitų gamintojų kombainus. Jie geriau atskiria žemes ir grumstus bei yra švelnūs bulvėms.

Bulvių rūšiavimas ir paruošimas sandėliavimui

Nukastos bulvės rūšiuojamos rūšiavimo mašinomis. Tačiau pirmiausia nukastas drėgnas bulves verta apdžiovinti ir tik po to ruošti sandėliavimui. Dauguma Lietuvos ūkininkų nukastas bulves džiovina galulaukėje išlygintoje pakilioje vietoje. Netgi rekomenduojama laikinoje bulvių džiovinimo vietoje sudėti presuotų šiaudų ryšulius. Maistinės bulvės iš kombaino supilamos tarp šių ryšulių.

Kad bulvės kuo mažiau gautų tiesioginių saulės spindulių, ant jų 30-50 cm sluoksniu sudedami sausi šiaudai ir, jei numatomas lietus, toks laikinas „kapčius" uždengiamas plėvele. Sausi šiaudai išsiurbia bulvių drėgmę. Apdžiūvus bulvėms jos transportuojamos į bulvių saugyklą bei rūšiuojamos.

Maistinės ir pašarinės bulvės rūšiuojamos tik nukastos, o sėklinės - dažniausiai pavasarį. Rūšiavimo mašinos surūšiuoja bulves į kelias rūšis ir atskiria iš jų žemes, bulvienojų liekanas, akmenis ir kitas priemaišas. Toks bulvių rūšiavimas gali būti atliekamas mobiliuose rūšiavimo punktuose. Pavyzdžiui, viename lauke derlių kasant vienu, dviem ar daugiau kombainų, galulaukėje pastatomas mobilus rūšiavimo punktas, sukomplektuotas iš reikalingo našumo priėmimo bunkerio, priemaišų atskyrimo, bulvių perrinkimo stalo, taravimo į konteinerius įrangos bei transporterių sistemos.

Panašus bulvių rūšiavimo punktas, tik su labiau išvystyta transportavimo sistema, gali būti ir stacionarus. Tokiuose punktuose labiau pritaikomi elektroniniai ir automatiniai įrenginių privalumai. Stacionarūs punktai daugiausia yra po stogu, todėl dėl geresnių darbo sąlygų pasiekiamas didesnis našumas ir geresnė bulvių kokybė.

Ruošiant bulves prekybai arba sėklai, sandėliuojamos bulvės iškraunamos kaušiniais krautuvais ar specialiu bulvių imtuvu su transporterių sistema ir pakraunamos į transporto priemones. Svarbu, kad perkrovimų būtu kuo mažiau ir bulvės nekristų iš aukštesnio nei 25 cm aukščio.

Patarimai auginantiems bulves

  • Bulvėms tinkamiausi mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvožemiai (pH 6,5-7,0).
  • Bulvės geriausiai dera pasodinus po daugiamečių žolių, ankštinių augalų, tręštų mėšlu žiemkenčių.
  • Daugiausiai mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu, kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose.
  • Kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės derlius gali sumažėti 2-3 kartus.

Pastaba: Informacijos apie vejos žolės sėjimą kartu su bulvėmis ir jos įtaką derliui šiame straipsnyje nėra.