Kiekvienas gyvūnas yra savitas, todėl skirtingų šunų poreikiai mitybai taip pat yra skirtingi. Tad natūralu, kad mažam pinčeriui, gyvenančiam su šeimininku namuose ir dogui, laikomam voljere, teks pritaikyti skirtingą pašarą ir skirtingą šėrimo būdą.

Šėrimo tipai

• RAW. Mitybos racioną sudaro mėsa, subproduktai ir kaulai. Grynos mėsos - 80, kaulų - 10, subproduktų - 10 proc.
• BARF. Mitybos racioną sudaro ne tik mėsa ir jos produktai, bet ir vaisiai, daržovės, košės.
• Paruoštais pašarais (sausais, konservuotais, šaldytais, džiovintais). Toks šėrimo tipas atsirado pakankamai nesenai. Sausi pašarai pirmą kartą rinkoje pasirodė praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.
• Kombinuotas. Šuns šėrimas sausu ėdalu, praturtinant jo racioną mėsa, kiaušiniais, rauginto pieno produktais ar daržovėmis. Ir nors sausi pašarai būna subalansuoti, šuniui neprošal ir vienas kitas kąsnis natūralaus produkto.

Pats A.Vaznonis savo šunų racioną sudaro taip: 2/3 sauso ėdalo ir 1/3 grynos mėsos - vištienos, jautienos ar net kiaulienos, žuvies, kiaušinių, rauginto pieno produktų. Pavyzdžiui, šuns organizmas kalcį žymiai geriau pasisavins iš suėsto kiaušinio su visu lukštu, negu ėsdamas tik sausą pašarą.

Ar galima maišyti ėdalo tipą?

Daugeliui šunų augintojų kyla klausimas: ar dera maišyti skirtingas ėdalo rūšis? Juk sausą ėdalą ir mėsą, atrodo, šuns organizmas virškina ir įsisavina skirtingai?

„Tai, kad negalima maišyti vieno ir kito mitybos tipo, tai tik kiekvieno iš jų šalininkų reklaminis triukas, siekiant kategoriškai pasirinkti vienintelį, neva teisingą šėrimo būdą“, - kalbėjo veterinaras. Tačiau šuo į reklamines pinkles pats nepakliūna - jis ėda tai, ką jam duoda žmogus.

Mėsa - tai praktiškai baltymai ir vanduo. Baltymo virškinamas vyksta taip: skrandyje išsiskiria druskos rūgštis, ji aktyvuoja fermentus, o šie pradeda skaidyti baltymą iki amino rūgščių, kurias plonosiose žarnose jau įsisavina organizmas ir baltymas patenka į kraujotaką.

Sausame pašare esantys baltymai virškinami lygiai taip pat. Sukramtytų granulių dalelės patenka į skrandį ir pirmiausiai pradedami skaldyti ir virškinti baltymai. Druskos rūgštis skrandyje veikia taip, kaip ir šuniui ėdant natūralią mėsą.

Vis tik piktnaudžiauti ėdalo rūšies kaitaliojimu nerekomenduojama, mat kardinaliai keičiant pašarą virškinimo trakte išsiskirs skirtingos veikliosios medžiagos, pasikeis bakterinis fonas, o tai iššauks diarėją. Todėl ėdalą vertėtų keisti palaipsniui, nesukeliant virškinimo trakte esminių pokyčių.

Maistinių medžiagų poreikis šunims

Baltymai

Nuo seno žinoma, kad baltymai - tai gyvybės pagrindas, o pagrindinė organizmo statybinė medžiaga - kolagenas. Mūsų organizme baltymas kolagenas sudaro 40 proc. visų baltymų.

Vis tik organizmas, anot A.Vaznonio, geriausiai įsisavina baltymus iš kiaušinių: „Tai unikalus produktas, kuriame yra visos medžiagos reikalingos gyvybei. Net ir cholesterolis yra ten labiau geras, nei blogas“.

Pagal baltymo įsisavinimą po kiaušinio žymima lašiša, paukštiena, aviena, jautiena, kiauliena, sojos miltai, kviečiai.

Jaunų šuniukų mitybos racione turi būti bent 28 proc. baltymų. Suaugusio, paprasto naminio šuns racione turėtų būti trečdaliu mažiau baltymų - 18 proc. Tarnybiniams, sportiniams, parodiniams šunims reikia 25 proc., kinkomiems - 35 proc., maitinančioms kalėms - 28 proc. baltymų mitybos racione.

Vis tik vertėtų atminti, kad baltymų perteklius gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, ilgalaikis baltymo vartojimas dideliais kiekiais gali sužaloti inkstus.

Riebalai

Bene pagrindinis energijos šaltinis ir energijos rezervas šunims - riebalai. Jie aprūpina organizmą omega 3 ir 6 riebalų rūgštimis, vitaminais A, D, E ir K. Tam tikrą laiką šuo gali kūno riebalus naudoti ir transformuoti į energijos kiekį gyvybinėms funkcijoms užtikrinti.

„Kinkomų šunų racionas - dvi šaldytos žuvys dėl baltymų, o riebalų poreikiui patenkinti - šaldytų kiaulienos taukų gabalas“, - sakė A.Vaznonis.

Paklaustas, ar tiesa, kad kiauliena šunims - negalima, mitybos specialistas nustebo ir paaiškino: „Tai tik kažkieno sukurtas reklaminis triukas. Anot jo, sausumos gyvūnų riebalai turi daugiau sočiųjų riebiųjų rūgščių, todėl tai galėtų būti vienintelė priežastis, kodėl šunų augintojai atsisako šerti savo šunį kiauliena. „Kuo mažiau sočiųjų riebiųjų rūgščių turi riebalai, tuo jie vertingesni“, - teigė A.Vaznonis.

Veterinaro teigimu, kiaulienos ar jautienos riebalai nėra taip gerai įsisavinami, kaip linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejai.

Angliavandeniai

Angliavandeniai į šuns organizmą patenka dažniausiai iš grūdinių kultūrų produktų.

Pieno gamybai reikalingas tris kart didesnis angliavandenių, o ypač gliukozės kiekis kraujyje.

Vis tik ląsteliena ar celiuliozė šuns organizmui būtina, net jei ir neįsisavinama. Dirgindama virškinamojo trakto gaurelius, ląsteliena priverčia susitraukinėti visą virškinamąjį traktą ir taip skatina maisto slinkimą.

Veterinaras paminėjo, kad šunys gali įsisavinti angliavandenius, tačiau jų šaltiniai turi būti tinkamai apdoroti.

Alternatyvos angliavandeniams

Yra ir kitų būdų, kaip šuns mitybos racioną papildyti angliavandeniais. Pavyzdžiui, esant angliavandenių trūkumui, galima šuniui duoti nevalytą jaučio skrandį su visu turiniu.

„Natūralioje gamtoje vilkas užmušęs žvėrį visų pirma suėda vidurius. Ten kur yra bakterijų, ten, kur fermentacijos procesas jau prasidėjęs ir celiuliozė yra apvirškinta“, - tikino mitybos ekspertas A.Vaznonis.

Angliavandenių trūkumą galima kompensuoti ir duodant didesnį riebalų bei baltymų kiekį, kurį, esant stygiui, šuns organizmas susintetins į angliavandenius.

Vitaminai

Vitaminai - biologiškai aktyvios medžiagos, reguliuojančios fiziologinius procesus. Vitaminai yra skirstomi į dvi grupes: A,D, E, K - tirpūs riebaluose; B grupės vitaminai ir vitaminas C - tirpūs vandenyje.

Vitaminą C šuns organizmas įprastai reikiamais kiekiais sintetina pats. Papildomi kiekius šio vitamino vertėtų sušerti besilaukiančioms ir žindančioms kalėms.

Veterinaras ir mitybos ekspertas tikino, kad ši sąnarių liga nėra paveldima. „Tai įgyjamas reiškinys, kai šuniukų motina maitinama neteisingai, o ir patys šuniukai gauna per mažai vitamino C“, - apie sąnarių displazijos prevenciją pasakojo A.Vaznonis.

Mineralai

Mineralai būtini normaliam organizmo funkcionavimui, ligų prevencijai. Svarbiausi - kalcis, fosforas, selenas. Taip pat - geležis, varis, cinkas, magnis, kalis, jodas.

„Šioje Geografinėje platumoje, kurioje yra ir Lietuva, dirvožemyje yra pastebimas seleno deficitas. Mažiausią seleno trūkumą pasaulyje jaučia japonai, nes jų mitybos racione - daug jūrų gėrybių, kuriose gausu organinio seleno junginių“, - teigė mitybos ekspertas.

Anot jo, selenas ypač svarbus patinams. Pradėjus vartoti seleną, apie 30 proc. padidėja spermatozoidų judrumas, gerėja spermos kokybė.

Draudžiami produktai

Šunys gana nereiklūs maistui ir gali ėsti viską, ką tik gali gauti. Tačiau tai nereiškia, kad visas šis maistas jiems tinka. Draudžiami produktai yra riebi kiauliena, taip pat dešrelės, dešrelės, koldūnai ir apskritai paruošti mėsos gaminiai. Taip pat nevertėtų šerti šuns kepta mėsa.

Iš mitybos raciono būtinai reikia išbraukti: saldumynus, ypač šokoladą, aštrų, sūrų maistą, duoną, sultenes ir riešutus, pieną.

Svarbu: visiškai draudžiama duoti šuniui vištienos blauzdų kaulų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiekvienas šeimininkas siekia, kad jo augintinis būtų sveikas ir gyventų laimingą ir aktyvų gyvenimą. Tad kyla naturalūs klausimai: kuo maitinti šunį, ką galima duoti šuniui, ar galima šuniui duoti duonos, kokios yra šunų maitinimo normos?

Šunų maitinimas turi būti pritaikytas šuns gyvenimo būdui. Jei norite, kad jūsų augintinis būtų sveikas - šerkite jį tik specialiai šunims skirtu pašaru. Vienas kitas kąsnelis nuo šeimininkų stalo - nepakenks, tačiau nuolat nereikėtų šerti gyvūno maisto atliekomis, virti jiems kruopų košes ar duoti šuniui duonos.

Pasirinkus maitinti sausu ar konservuotu pašaru rekomenduojamą kiekvieno konkretaus pašaro normą rasite ant pakuotės. Pasirinkus šerti pagal RAW arba BARF mitybos principus - būtina naudoti žmonėms tinkamą mėsą. T.y. netinka kritusių ar ligotų gyvulių mėsa. Taip pat būtina užtikrinti ypatingą šių produktų laikymo higieną, siekiant išvengti bakterinio užterštumo.

Pavojingi produktai

Maistas, kurio šuo negauna kiekvieną dieną yra didesnės vertės ir labiau trokštamas. Ne visada pasirūpiname, kad toks maistas šunims nebūtų prieinamas. Taip pat neatsispiriame gailiam augintinio žvilgsniui ir palepiname gardžiu kąsniu nuo stalo.

1. Dauguma šunų netoleruoja laktozės, todėl neturėtumėte savo augintiniui duoti pieno.
2. Nors šunys druską suvirškina, per didelis jos kiekis gali sukelti šunims negalavimus.
3. Šoninė, kaip ir kita kiaulienos mėsa nėra tiesiogiai toksiška šunims.
4. Svogūnai, česnakai ir jų laiškai yra toksiški šunims.
5. Avokado minkštimas nėra toksiškas šunims ir, vartojant nedideliais kiekiais, gali būti netgi naudingas sveikatai.

Kiti pavojingi produktai

1. Šunims nereikėtų duoti jokių riešutų.
2. Kaulai šunims nėra tiesiogiai pavojingi, tačiau svarbu paminėti, kad ne visi kaulai yra tinkami šunims.
3. Šokolado sudėtyje esantis teobrominas yra itin toksiškas šunims.
4. Daugumoje becukrių produktų sutinkamas saldiklis. Ksilitolis yra itin toksiškas šunims.
5. Alkoholis yra labai toksiškas šunims.
6. Net ir nedidelis vynuogių bei razinų kiekis gali sukeltų rimtų sveikatos problemų Jūsų augintiniui.

Esant įtarimui, kad šuo suvalgė ką nors iš išvardytų maisto produktų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į veterinarą.

Kuo dar galite palepinti savo augintinį?

• Jogurtas - tai puikus kalcio ir baltymų šaltinis.
• Lašiša - tai maisto produktas, kurį dievina bene visi šunys.
• Kiaušiniuose esantys baltymai - būtini jūsų šuniui.
• Liesa mėsa - jautiena, vištiena ir kt. puikiai tiks kone kiekvienam šuniui.
• Kepenys yra ne tik skanus, bet ir sveikas skanėstas šunims.
• Grūdėta varškė lengvai virškinama ir turi daug baltymų, tad tai puikus produktas šuniui, kuriam reikia daugiau baltymų.
• Nors alaus mielės - tai grybai, kurie nepriskiriami nei prie gyvulinės, nei prie augalinės kilmės produktų, drąsiai duokite savo šuniui.

Žalia mėsa šunims - BARF mityba

Lengvai prieinamų, specializuotų pašarų eroje atrodo yra nebūtina, netgi nereikalinga, naminiam gyvūnui duoti termiškai neapdorotos mėsos. Daugelis keturkojų savininkų nėra tikri, ar šunys gali valgyti žalią mėsą.

BARF (angl. biologically appropriate raw food) yra mityba, kurią sudaro tinkamai subalansuota žalia mėsa šunims ir kitiems naminiams gyvūnams.

Valgių, paruoštų atskirai ar nupirktų šaldytų, sudėtyje nėra dirbtinių dažiklių ir konservantų, o tai yra labai geras sprendimas šunims, kurie yra ypač reiklūs ar alergiški.

Ką svarbu žinoti apie žalią mėsą šunims?

• Šunų mėgstamiausias maistas yra paukštiena ir jautiena, su priedais.
• BARF mityba taip pat apima maitinimą kaulais, tačiau tai ne visada yra gera mintis.
• Šuo gali jais užspringti, sužaloti gomurį, o tokie virti ar iškepti kaulai gali net sukelti skrandžio ar žarnyno pažeidimus.
• Niekada neduokite gyvūnams termiškai apdorotų ar pavienių kaulų.
• Negerai duoti savo šuniui žvėrienos.

Šėrimas neapdorota mėsa šuniui yra labai geras pasirinkimas, naudingas sveikatai.

Mitybos raciono pavyzdžiai pagal amžių

Amžius	Baltymų kiekis racione
Jauni šuniukai	28%
Suaugęs naminis šuo	18%
Tarnybiniai, sportiniai, parodiniai šunys	25%
Kinkomi šunys	35%
Maitinančios kalės	28%

---