Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūnas atlieka nuostabią užduotį - kuria naują gyvybę. Šiuo metu mityba tampa svarbesnė nei bet kada anksčiau, nes ji ne tik aprūpina motiną reikalingomis medžiagomis, bet ir užtikrina, kad kūdikis gautų visas maistines medžiagas, būtinas sveikam vystymuisi.

Įvairi, subalansuota mityba yra labai svarbi ne tik prieš pastojant, nėštumo metu, bet ir žindančioms kūdikius moterims. Maitindamosi įvairiu maistu, mamos ir kūdikius pratina prie skirtingų skonių: tai, ką valgote, irgi veikia motinos pieno skonį, kūdikiui gali padėti greičiau įprasti prie įvairių rūšių kieto maisto pradėjus primaitinimą. Tačiau dar vienas svarbus aspektas - ar su maistu mama, o kartu ir kūdikis gauna pakankamai visų būtiniausių vitaminų ir mineralų.

Skaičiuojama, kad motinos pieno sudėtyje yra net 300 skirtingų komponentų, todėl labai svarbu maitintis kuo įvairiau. Įdomu tai, kad ne visoms motinos piene esančioms maisto medžiagoms tiesiogiai įtakos turi tai, ką valgote, tačiau gali būti ir atvirkščiai. O kai kurių medžiagų motinos piene yra visada, neatsižvelgiant į mamos mitybą. Tai kalcis, folio rūgštis, geležis ir cinkas.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai.

1. Folio rūgštis yra viena svarbiausių medžiagų nėštumo metu, ypač pirmaisiais mėnesiais. Ji padeda formuotis kūdikio smegenims ir nervų sistemai bei mažina apsigimimų riziką. Folio rūgštis dalyvauja eritrocitų gamyboje, DNR sintezėje, placentos augime ir vaisiaus nugaros smegenų vystymesi. Folio rūgštis yra labai svarbi planuojant nėštumą ir pirmąjį nėštumo trimestrą, nes pakankamas folio rūgšties kiekis sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką.
2. Baltymai yra svarbi mitybos dalis nėštumo metu, nes jie padeda formuotis kūdikio audiniams, raumenims ir vidaus organams. Žindančioms mamoms per dieną reikia gauti papildomus 25 g baltymų. Jų turėtumėte gauti iš skirtingų maisto produktų (liesos mėsos, pieno produktų, pupelių, kitų ankštinių, riešutų, sėklų ir kt.): tik taip patenkinsite ir savo, ir kūdikio mitybos poreikius.
3. Kalcis yra būtinas kūdikio kaulų ir dantų formavimuisi. Jei nėščia moteris negauna pakankamai kalcio, kūdikis „ims“ kalcį iš jos kaulų, kas gali turėti neigiamos įtakos motinos sveikatai. Dėl padidėjusio kalcio poreikio ne tik nėštumo, bet ir žindymo laikotarpiu gali šiek tiek nukentėti moters kaulai ir dantys. Faktas: per visą žindymo laikotarpį moteris gali netekti iki 5 proc. kaulų masės.
4. Geležis nėštumo metu yra labai svarbi, nes ji padeda padidinti kraujo kiekį, užtikrina pakankamą deguonies tiekimą kūdikiui. Motinos piene geležies yra labai nedaug, tačiau ji kūdikio yra itin gerai įsisavinama. Reikėtų žinoti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų: raudonos mėsos, paukštienos, žuvies. Augaliniuose maisto produktuose esanti geležis pasisavinama ženkliai sunkiau ir menkiau. Arbatoje, kavoje, kakavoje esantys taninai menkina geležies pasisavinimą, tad šių gėrimų nereikėtų vartoti apie valandą prieš ir po valgio. Geležies įsisavinimą taip pat blogina pieno produktuose esantis kalcis; kiaušinio trynyje esantys baltymai; špinatuose, lapiniuose kopūstuose, rabarbaruose ir kt. esantys oksalatai; graikiniuose riešutuose, migdoluose, sezamo sėklose ir kt.
5. Omega-3 riebalų rūgštys yra labai svarbios kūdikio smegenų ir regos vystymuisi. Omega-3 nepakeičiamosios riebalų rūgštys DHR ir EPR (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštys) yra svarbios kūdikio smegenų vystymuisi.
6. Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį ir stiprina kaulus. Nėščiosioms, ypač žiemos metu, rekomenduojama papildyti vitaminą D, kad būtų užtikrintas tinkamas jo kiekis. Kūdikiams, kurių mamoms trūksta vitamino D, gresia kaulų masės sumažėjimas ir rachitas. Jeigu nėštumo metu nevartojote vitamino D, tikėtina, kad kūdikis gims turėdamas jo deficitą. O jį vartodamos mamos prisidės prie didesnio šio vitamino kiekio kūdikio organizme.
7. Vitaminas C yra svarbus audiniams ir jų regeneracijai, kaulų ir dantų vystymuisi, todėl žindymo laikotarpiu padidės ir vitamino C poreikis.
8. Yra tik vienas vitaminas, kurio organizmui labai sudėtinga gauti su augaliniu maistu - tai vitaminas B12. Jeigu žindanti moteris yra vegetarė ar veganė, jai rekomenduojama vartoti vitamino B12 papildus.

Nėštumo metu svarbu išlaikyti tinkamą hidratacijos lygį. Vanduo padeda palaikyti gerą virškinimą, užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, kuris dažnas nėštumo metu, taip pat prisideda prie geros kraujotakos ir odos sveikatos. Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su virškinimo problemomis, tokiomis kaip vidurių užkietėjimas. Maistinės skaidulos padeda palaikyti gerą virškinimą ir užkerta kelią šiai problemai.

Braškės ir nėštumas

Prasidejo braskiu-tresniu sezonas... Kiek galima ju suvalgyti, kad nepakenkti leliukui? Kaip ir įprastai, taip ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu galioja taisyklė - kas per daug, tas nesveika. Kita vertus, dabar tikrai nereikia savęs apriboti tik tam tikrais produktais. Kuo įvairiau valgysi, tuo daugiau tavo viduje augantis mažiukas paragaus. Tuo mažesnė didesnė tikimybė (bent jau teoriškai), kad tą patį maistą galėsi valgyti ir kai vaikutis gims.

Braškių nauda

• Gerina širdies darbą: Braškėse yra daug širdžiai naudingų antioksidantų, pavyzdžiui, elaginės rūgšties, ir flavanoidų - antocianino, katechino, kvercetino ir kemferolio. Šie fenoliniai junginiai mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, pagerina kraujotaką. Be to, braškėse yra daug ląstelienos, vitamino C ir folio rūgšties, kurie yra itin svarbūs sveikai širdžiai, nes mažina cholesterolio kiekį kraujagyslėse.
• Padeda odai: Braškėse yra salicilo, AHA ir elaginės rūgščių, kurios mažina hiperpigmentaciją, užkerta kelią aknei ir pašalina negyvas odos ląsteles.
• Kovoja su senėjimu: Braškėse esantis vitaminas C skatina kolageno gamybą ir taip stangrina odą bei padeda kovoti su senėjimu. Be to, vienas tyrimas parodė, kad braškių ekstrakte yra gausu antocianinų, kurie apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės.
• Yra naudingos akims: Braškių vartojimas gali padėti užkirsti kelią kai kurioms akių būklėms, pavyzdžiui, akių sausumui, optinių nervų degeneracijai, geltonosios dėmės degeneracijai, regos defektams ir mažina polinkį į infekcijas. Braškėse esantys antioksidantai, tokie kaip flavanoidai, fenoliai ir elaginė rūgštis, gali padėti išvengti beveik visų akių problemų, nes apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio. Braškėse taip pat gausu kalio, kuris padeda išlaikyti normalų akių spaudimą.
• Mažina hipertenziją: Braškėse yra daug kalio ir magnio, o jie abu yra vazodilatoriai, plečiantys kraujagysles. Tai reiškia, kad jie padeda sumažinti hipertenziją ir kraujagyslių standumą. Tai, savo ruožtu, padeda kraujotakai ir kūno organų aprūpinimui krauju.
• Užkerta kelia vėžiui: Vitaminas C, folio rūgštis, antocianinas, kvercetinas ir kemferolis - tai tik keli iš daugelio flavanoidų, kurių yra braškėse, tai puikūs antioksidantai. Kartu jie sukuria puikią gynybos liniją prieš vėžį. Kasdienis braškių vartojimas yra siejamas su drastišku vėžinių ląstelių skaičiaus sumažėjimu.
• Stiprina imunitetą: Braškėse esantis vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su peršalimu.
• Padeda kovoti su artritu ir podagra: Braškių sudėtyje yra daug antioksidantų ir detoksikuojančių medžiagų, kurios padeda sumažinti artrito ir podagros sukeliamą skausmą.
• Gerina smegenų funkciją: Braškėse yra gausu jodo, vitamino C ir fitocheminių medžiagų, kurios padeda tinkamai funkcionuoti nervų sistemai. Braškėse esantis kalis yra siejamas su geresne kognityvine funkcija.
• Padeda sulieknėti: Braškės skatina adiponektino ir leptino gamybą, o abu jie yra riebalus deginantys hormonai. Šios medžiagos mažina apetitą, mažina gliukozės kiekį bei mažina kūno svorį ir riebalų kiekį.
• Užkerta kelia apsigimimams: Braškėse esanti folio rūgštis yra labai svarbi maistinė medžiaga, ypač nėštumo metu, nes ji padeda užkirsti kelia apsigimimams.
• Mažina uždegimą: Braškės mažina kraujyje esančio C-reaktyviojo baltymo kiekį.
• Insultas: Priešuždegiminė braškėse esančių antioksidantų galia padeda sumažinti krešulių formavimąsi, o tai sumažina insulto tikimybę.
• Vidurių užkietėjimas: Kadangi braškėse yra gausu ląstelienos, jos skatina virškinimą ir užkerta kelią vidurių užkietėjimui. Be to, braškės užkerta kelia divertikulitui - virškinamojo trakto uždegimui, kuris gali sukelti temperatūrą ir pykinimą.
• Diabetas: Moksliniai tyrimai rodo, kad braškės, kurių glikeminis indeksas yra žemas, gali sumažinti antrojo tipo diabeto išsivystymo riziką. Be to, kitas tyrimas parodė, kad braškės padeda užtikrinti glikeminę kontrolę sergantiems diabetu.
• Plaukai: Antioksidantų gausa, elaginė rūgštis ir vitaminai, esantys braškėse, padeda kovoti su plaukų slinkimu, drėkina plaukus ir užkerta kelia pleiskanoms.
• Stiprina kaulus: Manganas, vitaminai C ir K bei kalis, kurių yra braškėse, stiprina kaulus. Vitaminas K ir kalis didina kaulų tankį, nes sulaiko organizme kalcį.
• Mažina akių paburkimą: Braškės padeda sumažinti akių paburkimą.

Mamos pienas ir papildomas maitinimas

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.

Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.

Papildomas maitinimas

Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.

ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

• Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
• Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
• Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.

PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).

Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.

Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.

Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdiki

---