Kepenys - vienas svarbiausių žmogaus organizmo organų, kurie atlieka gyvybiškai reikšmingas medžiagų apykaitos funkcijas. Maisto medžiagos iš virškinamojo trakto pirmiausiai patenka į kepenis per vartų veną. Čia jos yra veikiamos įvairių fermentų ir paverčiamos organizmui reikalingais statybiniais komponentais, pavyzdžiui, kraujo albuminais, globulinais, krešėjimo sistemos baltymais ir kitais. Kepenyse kaupiami glikogeno pavidalo energijos ištekliai, kurie svarbūs raumenų veiklai ir gliukozės koncentracijai kraujyje palaikyti.
Kepenų veiklą neigiamai veikia ilgalaikis vaistų vartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Nedidelius alkoholio kiekius kepenys gali neutralizuoti be žymesnių padarinių, tačiau ilgainiui, vartojant didesnius kiekius, kepenys pradeda „pervargti“. Dėl to jų ląstelės suriebėja ir prasideda uždegimas. Jei alkoholio vartojimas nesustabdomas, kepenų ląstelės ima nykti, o jų vietoje formuojasi jungiamasis audinys, kuris nepajėgia atlikti įprastų kepenų funkcijų. Kepenų būklę blogina ir per didelis riebalų kiekis maiste. Šį organą gali pažeisti ir virusinės infekcijos, pavyzdžiui, hepatito A, B ir C virusai.
Dažniausiai pasitaikančios kepenų ligos
Tarp dažniausiai pasitaikančių kepenų ligų išskiriami ūminiai ir lėtiniai uždegiminiai procesai (hepatitai). Ūminis virusinis hepatitas pasireiškia odos ir akių baltymų pageltimu, patamsėjusiu šlapimu, šviesesnėmis išmatomis, bendru silpnumu. Lėtiniai kepenų uždegimai paprastai progresuoja lėčiau, o pacientai dažnai skundžiasi greitu nuovargiu, energijos stoka, gali pasireikšti nežymi gelta. Kartais šios ligos pradžia būna be simptomų ir ją pastebėti galima tik iš padidėjusių kepenų.
Kepenų veiklai itin svarbus lecitinas, kuris natūraliai yra kiekvienoje organizmo ląstelės membranoje. Pastebėta, kad žmonėms, atsisakantiems riebalų dėl svorio metimo, gali sumažėti kūno masė, tačiau kartu padidėja kepenų suriebėjimo rizika. Taip nutinka todėl, kad organizmui pradeda trūkti lecitino, kurio įsisavinimui būtini tam tikri riebalai. Lecitinas padeda reguliuoti cholesterolio kiekį, skatina tulžies išsiskyrimą, lėtina senėjimo procesus ir palaiko kepenų ląstelių sveikatą, ypač esant lėtiniam alkoholio vartojimui.
Kepenų sveikatai ne mažiau yra reikšmingas cholinas, kuris yra viena iš lecitino sudedamųjų dalių. Jis padeda gerinti atmintį, lėtinti plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi ir dalyvauja acetilcholino medžiagos, atsakingos už nervinių impulsų perdavimą, sintezėje.
Mitybos įtaka kepenų veiklai
Kepenų ir tulžies veiklą teigiamai veikia ir kai kurie įprasti maisto produktai. Kasdien pusryčiams rekomenduojama rinktis virtus arba termose užplikytus avižų dribsnius su prieskoniais ir džiovintais vaisiais (razinomis, obuoliais ar slyvomis). Po pusryčių kelias valandas patariama nieko nevalgyti ir negerti kavos. Pavasarį kepenų veiklai suaktyvinti naudinga mėnesį kasdien rytais išgerti karčiųjų kiečių (pelynų) arbatos. Po to rekomenduojama pusryčiauti tik praėjus maždaug pusvalandžiui. Šlamučių arbata taip pat vertinama dėl teigiamo poveikio kepenims. Ją galima vartoti nuolat, ištisus metus. Vienas veiksmingiausių augalinių preparatų, skirtų kepenų ir tulžies pūslės veiklai palaikyti, - tikrieji margainiai. Juose esantis silimarinas (1,5-3 proc.) padeda gerinti kepenų funkciją. Margainius galima vartoti tiek ligų profilaktikai, tiek jau esant kepenų sutrikimams, pavyzdžiui, po hepatito, esant alkoholinei ar kitos kilmės kepenų cirozei.
Kepenų veiklai taip pat naudinga kiaulpienių lapų arbata. Kepenims naudingi ir artišokai bei augalinės arbatos, pavyzdžiui, širdažolių ar kukurūzų purkų.
Baltymų trūkumas gali lemti suriebėjusių kepenų uždegimo vystymąsi. Kita vertus, baltymu perteklius sąlygoja inkstų funkcijos sutrikimą, inkstų funkcijos nepakankamumo vystymąsi. Naudinga baltyminė dieta: 25% baltymų, sumažintas paprastųjų angliavandenių kiekis. Sergant kepenų ciroze sumažėja baltymų sintezė. Šaltų vandenų jūros žuvys: Aliaskos lašiša, sardinės, ančiuviai, skumbrė, alsė, silkė, upėtakis.
Vynuogių nauda ir kontraindikacijos
Vynmedžių uogos valgomos šviežios, apdorojamos džiovinant, spaudžiamos sultys, iš jų gaminamas vynas. Ragaudami prinokusių, sultingų vynuogių, patiriame ne tik malonumą, bet ir gydomąją jų galią. Ne veltui vynuogės buvo vertinamos senovėje. Vynuogės yra vertingų medžiagų aruodas.
Vynuogės skatina medžiagų apykaitą visame organizme, reguliuoja vandens ir druskų balansą, padeda stiprinti imunitetą, nervų sistemą ir regos organus. Vynuogės padeda skrandžiui ir žarnynui. Padeda kraujotakos sistemai. Vynuogių sultys plečia kraujagysles, neleidžia užsistovėti kraujui mažajame kraujotakos žiede, mažina arterinį spaudimą, gerina širdies raumens mitybą. Kraujyje padaugėja hemoglobino, organizmo audiniai geriau pasisavina deguonį. Jos tinka širdžiai. Gydymasis vynuogėmis skiriamas, kai yra širdies funkcijos sutrikimai, širdies yda. Vynuoges gydytojai pirmiausia rekomenduoja, kai yra padidėjęs rūgštingumas, sergant bronchų astma, lėtinėmis kepenų, tulžies pūslės ir takų ligomis - hepatitais ir t.
- Reikia rinktis sultingas, gerai prinokusias vynuogių kekes, uogos ant jų turi būti sveikos ir šviežios.
- Kadangi vynuogės yra kaloringos (100 g - 72 kcal) gydantis vynuogėmis ir nenorint priaugti svorio, teks atsisakyti itin maistingų produktų.
Kada negalima gydytis vynuogėmis
Nėštumas ir kūdikio maitinimas krūtimi, cukrinis diabetas, nutukimas. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kepenų cirozė, lėtinės inkstų ligos, tulžies pūslės ligos, dantenų uždegimas, plaučių ligos ir kt.
Maisto produktai, naudingi kepenims
Nepriekaištingai funkcionuojančios kepenys - viena svarbiausių geros sveikatos ir puikios savijautos sąlygų, rašoma interneto svetainėje healthline.com.
Kava
Kava - vienas iš labiausiai rekomenduotinų gėrimų, gerinančių kepenų darbą. Ne vienas tyrimas įrodė, kad geriant kavą kepenys apsaugomos nuo kai kurių ligų, todėl ją vartoti patariama net tiems, kuriems kepenys jau kelia šiokių tokių problemų. Kava sumažina cirozės riziką, o sergantiems šia lėtine kepenų liga padeda išvengti negrįžtamų organo pažeidimų. Geriant kavą kartais pavyksta išvengti įprasto kepenų vėžio.
Daugiausia kavos teikiamos naudos gauna bent tris puodelius per dieną išgeriantys asmenys. Teigiamas kavos poveikis siejamas su gėrimo savybe užkirsti kelią riebalų ir kolageno kaupimuisi. Šios medžiagos yra vienos iš pagrindinių kepenų ligų sukėlėjų. Kava mažina uždegimines reakcijas ir didina antioksidanto glutationo lygį.
Arbata
Teigiamas arbatos poveikis - jokia paslaptis, tačiau kepenims šis gėrimas ypač naudingas. Vienas išsamaus Japonijoje atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad per dieną išgerianti 5-10 puodelių žaliosios arbatos pagerėja kraujo tyrimų rezultatai, liudijantys apie tinkamai funkcionuojančias kepenis. Kito tyrimo iniciatoriai nurodo, kad nemažai žaliosios arbatos geriantys žmonės priskiriami mažesnės kepenų vėžio rizikos grupei. Labiausiai šios ligos rizika sumažėja per dieną išgeriant ne mažiau kaip keturis puodelius arbatos.
Greipfrutai
Greipfrutuose yra antioksidantų, kurie natūraliai apsaugo kepenis. Du pagrindiniai greipfrutuose aptinkami antioksidantai - tai naringeninas ir naringinas. Keletas su gyvūnais atliktų tyrimų įrodė, kad abu šie elementai apsaugo kepenis nuo pažeidimų. Teigiamas greipfrutų poveikis reiškiasi dviem būdais, būtent - per uždegiminių reakcijų slopinimą ir ląstelių apsaugą. Atliekant bandymus su pelėmis pavyko išsiaiškinti, kad daug riebaus ėdalo gaunančių gyvūnų kepenyse besikaupiančių riebalų kiekis sumažėjo, kai jiems buvo duodama naringenino.
Šilauogės ir spanguolės
Tiek šilauogėse, tiek spanguolėse esama antocianinų. Tai skiriamąją šių uogų spalvą suteikiantys antioksidantai, siejami su daugeriopa nauda sveikatai. Keletas su gyvūnais atliktų tyrimų įrodė, kad šilauogės ir spanguolės, taip pat jų ekstraktai ir sultys, gali pagerinti kepenų funkcijas. 3-4 savaites trunkantis šių uogų vartojimas padeda apsaugoti kepenis nuo pažeidimų, be to, šilauogės pagerina imunines ląstelių reakcijas ir antioksidacinį poveikį turinčių fermentų gamybą.
Vynuogės
Vynuogės, ypač raudonosios ir violetinės, pasižymi kuo įvairiausiomis puikiomis savybėmis, nes jose gausu naudingų junginių. Bene labiausiai dėmesio vertas resveratrolis. Vynuogių nauda kepenims patvirtinta ne vienu su gyvūnais atliktu tyrimu. Mokslininkai įrodė, kad dėl kai kurių vynuogių savybių slopinamos uždegiminės reakcijos, užkertamas kelias organo pažeidimams ir daugėja antioksidantų. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad vynuogių sėklų ekstraktas - labai koncentruotos sudėties medžiaga, todėl vartojant vynuogių uogas tokio akivaizdaus poveikio galima ir nepatirti. Kad ir kaip būtų, daugybė tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais atliktų tyrimų leidžia daryti prielaidą, kad vynuogės - išties neprastos kepenų bičiulės.
Burokėlių sultys
Burokėliai - tai natūralių nitratų ir antioksidantų, vadinamų betalenais, šaltinis. Šie junginiai stiprina širdį, mažina oksidacinio streso daromą žalą ir slopina uždegimą. Logiška manyti, kad naudos pavyks gauti ne tik geriant burokėlių sultis, bet ir vartojant daržoves. Apie sultis čia kalbama todėl, kad būtent jos ir buvo naudotos atliekant daugelį tyrimų. Nors su gyvūnais vykdyti tyrimai teikia vilčių, su žmonėmis jokių bandymų kol kas neatlikta, taigi, teigiamą burokėlių sulčių poveikį žmogaus kepenims dar teks įrodyti.
Riešutai
Riešutuose gausu riebalų ir maistingųjų medžiagų, taip pat antioksidacinį poveikį turinčio vitamino E. Šis naudingų elementų derinys ypač teigiamai veikia širdį, tačiau yra naudingas ir kepenims. Nors teigiamą riešutų poveikį kepenims dar reikia įrodyti išsamesniais tyrimais, preliminarūs duomenys rodo, kad riešutus galima priskirti produktams, kurie sveiki kepenims.
Riebiosios žuvys
Riebiosiose žuvyse esama omega-3 riebalų rūgščių. Tai sveikieji riebalai, turintys uždegimus slopinančių savybių, tačiau didžiausias teigiamas jų poveikis siejamas su širdies ligų prevencija. Riebiosiose žuvyse esantys riebalai naudingi ir kepenims. Ne vienas tyrimas įrodė, kad jie padeda užkirsti kelią riebalų kaupimuisi, palaikyti normalų fermentų lygį, kovoja su uždegimu ir gerina atsparumo insulinui rodiklius. Labai svarbus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis.
Alyvuogių aliejus
Alyvuogių aliejus priskiriamas prie sveikųjų riebalų, nes teikia daug naudos organizmui - lengvina širdies darbą, gerina medžiagų apykaitą ir kt. Šis aliejus sveikas ir kepenims. Tiriant 11 nealkoholine suriebėjusių kepenų liga sergančių pacientų buvo nustatyta, kad tik vienas per dieną suvartotas arbatinis šaukštelis (6,5 ml) alyvuogių aliejaus daro teigiamą poveikį kepenų fermentų lygiui. Pacientų kepenyse ėmė kauptis mažiau riebalų, pagerėjo kraujotaka.
Kiti naudingi patarimai
Kepenims sveikiausia: liesas pienas ir jo produktai, liesa mėsa, neriebi žuvis, kruopų patiekalai, makaronai, duona, daržovės (išskyrus tas, kuriose yra didelis kiekis eterinių aliejų), vaisiai (ypač obuoliai ir melionai).
Pagrindinė šių uogų naudos sveikatai paslaptis yra gliukozė ir fruktozė. Labai naudinga ir vynuogių odelė, tik, deja, ne kiekvienas skrandis gali su ja susidoroti.
Taip pat nerekomenduojama gerti saldžių gazuotų gėrimų, valgyti rūkytų, marinuotų, sūdytų, riebių produktų, kai kurių daržovių (šviežių kopūstų, burokų ir ropių). Prastas vynuogių sąjungininkas - pieno produktai.
Apibendrinimas
Norint maksimaliai išnaudoti vynuogių teikiamą naudą ir išvengti jų žalos, svarbu žinoti, kaip ir kada jas tinkamai vartoti. Vynuoges rekomenduojama valgyti tarp pagrindinių valgymų, o ne iškart po sunkesnės vakarienės, nes tai gali apsunkinti virškinimą. Be to, jas būtina kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte nešvarumus ir galimus pesticidų likučius.