Vėžlys istorinėje kultūroje laikomas išminties, ilgaamžiškumo ir stabilumo simboliu. Jis yra naudojamas maistui, tradicinei medicinai, kosmetikai ir kaip naminis gyvūnėlis.

Vėžlių laikymo sąlygos

Sausumos ir vandens vėžliai namuose laikomi jiems skirtose vietose - plastmasinėse dėžėse, akvariumuose ar terariumuose. Iš visų roplių - vandens vėžliai laikomi vieni reikliausių laikymo sąlygoms. Terariumas ar akvariumas turi būti erdvus, švarus ir nuolat prižiūrimas.

Vienas svarbiausių vėžlių išskirtinumų - ilgaamžiškumas. Kaip beskambėtų keistai - netinkamame terariume, su netinkamu vandens lygiu ir be salelių, vėžlys gali tiesiog nuskęsti.

Vėžliai - šaltakraujai gyvūnai, kurių kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos. Taigi, vienas svarbiausių gyvybinių faktorių - palaikyti tinkamą vandens bei oro temperatūrą. Žemesnėje aplinkos temperatūroje jų organizmo funkcijos sulėtėja, tada sunaudoja mažiau pašarų ir vandens, negali pilnai suvirškinti ir įsisavinti gauto maisto.

Sausumos vėžlių aplinka

Sausumos vėžlių aplinkos temperatūra dieną turi būti 28 - 30° C, naktį 24 - 25° C. Tam naudojamos specialios šildymo lempos. Šildymui geriau naudoti specialų šildymo kabelį, o šarvui stiprinti specialią ultravioletinę lempą. Lempa turi būti ne aukščiau, kaip 30 cm atstumu ir ne žemiau, nei 25 cm atstumu.

Vandens vėžlių aplinka

Sausumos salelės yra privalomos vandens vėžlio terariume, jis turi turėti vietos kur išlipti, sušilti ir nudžiūti. Sausumo salelių nedarykite iš slidžios plastmasės, vėžliukai gali paslysti ar apsversti. Virš sausumos salelės papildomai reikia įrengti infraraudonųjų spindulių šildymo lempą arba kelias lempas.

Vanduo turi būti švarus, skaidrus ir nuolat keičiamas. Vanduo užterštas bakterijomis ir įvairiomis maisto atliekomis skleidžia blogą kvapą - tai ženklas, kad reikia jį kuo skubiau pakeisti. Maistą geriausia dėti į atskirą talpą ar tam skirtą maisto indelį, nesuėstas jis nepasklis po visą terariumą ir neterš vandens bei aplinkos.

Mityba

Sausumos ir vandens vėžlių mityba skiriasi. Kokybiškas ir įvairus maistas vėžliukui - jo sveikatos garantas. Taigi, į tai turime atkreipti ypatingą dėmesį.

Sausumos vėžlių mityba

Sausumos vėžliai yra vegetarai, taigi, labai svarbu, kad jų maistas būtų kuo įvairesnis. Pagrindinis maistas - daržovės, kartais galima duoti ir vaisių, tačiau nereikėtų persistengti.

Vandens vėžlių mityba

Vandens vėžliukai smagiai kerta ir mėsą, tačiau mitybos racione turi būti gausu ir daržovių. Jeigu vėžlys negauna maisto, kuriame gausu kalcio (žuvys su ašakomis, sraigių), būtina duoti mineralų papildų.

Negalima duoti kalafiorų, grybų ir ananasų - čia galioja visų rūšių vėžliams! Taip pat vėžlio negalima peršerti. Iki 2 metų šeriami kasdien, vyresni - kas 2-3 dienas.

Sveiko vėžlio požymiai

Paliestas sveikas vėžlys greitai pasislėps savo kiaute. Prisileisti liečiami gali tik pripratę prie žmonių ir nuolatinį žmonių dėmesį turintys vėžliai. Jų akys - prastos sveikatos ženklai. Taigi, nuolat stebėkite jų būklę.

Jos turi būti švarios, be išskyrų, atmerktos, neįdubusios ir blizgančios. Šarvas tvirtas ir nepažeistas. Burna ir nosis sausa be išskyrų. Vėžliukai, kuriems leidžiama paklajoti namuose, gali sušalti, tuomet pamatysite išskyrų iš nosies, tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarą. Sveikas vėžliukas nuolat juda, šniukštinėja savo tvirtovę, keliauja pirmyn ir atgal.

Bent kartą per metus naminiams vėžliams reikia duoti antihelmintikų, nes, kaip ir šunys bei katės, jie serga helmintozėmis, t.y. gali turėti kirmėlių. Bet kuriuo atveju valant akvariumą ar pažaidus su vėžliu, būtina gerai nuplauti rankas. Salmonelių bakterijų gali būti vėžliukų išmatose, kurios prikimba prie kojų ir patenka ant šarvo.

Vandens vėžliai be vandens gali būti iki keletos dienų, taigi, drąsiai vežkite jį medžiaginiame maišelyje, o ne vandenyje. Vėžliukas sukuria namuose jaukumą, ramybę ir džiaugsmą visai šeimai, ypač vaikams.

Papildoma informacija apie vėžlių auginimą

Daug vėžlių, laikomų atvirose patalpose, nukenčia nuo skersvėjų - peršąla, suserga konjuktyvitu, nuo kurio gali prarasti regėjimą. Daugelis veterinarijos gydytojų yra matę ir šunų sužalotus, apgraužtus vėžlius. Neretas atvejis, kai ant vėžlių (ypač ant jaunų vėžliukų) užlipa ir patys neatsargūs šeimininkai.

Vėžlių mitybos ypatumai

Žinoma, populiariausi mūsų kraštuose Testudo šeimos vėžliai daugiausiai vartoja augalinį maistą: daržoves, vaisius, kai kurias žolines kultūras, pavyzdžiui, žliūgę, kiaulpienių lapus ir žiedus, dobiliukus. Daržovės turi būti susmulkintos, sutarkuotos. Nors daugelis laikančiųjų vėžlius giriasi, kad vėžliai godžiai ryja varškę, tačiau jos duoti nerekomenduojama, mat vėžliukas gali užspringti. Daugelis vėžlių įpranta prie specialaus granuliuoto maisto: į tokias granules žinomos firmos deda ir vitaminus, mineralus, biologines medžiagas.

Šarvo priežiūra

Reikia skirti daug dėmesio ir vėžliuko šarvo priežiūrai, kad jis nesilupinėtų, visad būtų žvilgantis. Vėžlio šarvas, kaip ir mūsų plaukai ar nagai, turi gauti vitaminų ir mineralų. Pagrindinis yra vitaminas D3. Kartą per mėnesį reikia kruopščiai įtrinti tiek apatinę, tiek viršutinę šarvo dalį su D3 vitamino aliejiniame tirpale pamirkytu skudurėliu.

Lyties nustatymas

Patinėlį nuo patelės galima lengvai atskirti pagal uodegos ilgį. Patinėliai turi gerokai ilgesnę ir storesnę uodegą nei patelės. Be to patinėlis už patelę būna žymiai mažesnis. Jei stepinių vėžliukų patelės būna iki 20cm.

Poravimasis

Vėžliukai ima poruotis tuoj pat po žiemos miego. Patinėliai yra labai aktyvūs ir ieško sau patelės. Išsirinkęs patelę, šis įkanda jai į užpakalinę koją, tuo parodydamas, kad ji jam priklauso.

Vėžlių veisimas

Patelė gali perėti sulaukusi 8-10 metų. Ji deda kiaušinius gegužės arba birželio mėnesiais. Dažniausiai padeda 2-6 kiaušinius. Kiaušiniai yra užkasami 2-5cm. gylyje po žeme. Kiaušiniai yra pailgi, maždaug 46mm. ilgio ir 28mm. storio. Kiaušinis sveria apie 19g. Kiaušinių inkubacija trunka 84-102 dienas esant 24 - 32°C bei 70 ir 95% santykinei oro drėgmei. Jaunikliai auga labai lėtai. Trijų metų vėžliukai sveria apie 63g, o penkių-šešių metų vėžliukai sveria nuo77 iki 180 g.

Sveiko vėžliuko požymiai

Patikrinkite šarvą. Keliant vėžliuką jis turi išsigąsti. Perspėkite vaikus, ar svečius, kad jie vėžliuko neimtų į rankas ir nekeltų aukštai nuo žemės.

Žiemos miegas

Dėl klausimo ar reikia migdyti sausumos vėžlius, ar ne yra daug prieštaringų nuomonių, tačiau tiems, kurie nori ir ruošiasi migdyti vėžliuką, būtina žinoti, jog tai labai atsakingas darbas, reikalaujantis daug išmanymo ir specialių sąlygų. Nors paprastai jie išmiega ir pabunda, tačiau ne visada pabunda net gamtoje.

Terariumo įrengimas

Laikydami vėžlį laisvą kambaryje, rizikuojame jo gyvybe ir sveikata, rizikuojame greit jo netekti. Namie augindami roplius, taip pat turėtume suteikti jiems galimybę peržiemoti, tik su sąlyga, kad gyvūnas sveikas, stiprus, gerai įmitęs.

Vasara metu daugelyje išvardintų šalių sausumos vėžlių grupės laikomos specialiai vertikaliomis mažiausiai 0,5 m aukščio tvorelėmis apjuostuose aptvaruose. Tvorelės daromos iš medžiagų lygiu paviršiumi: betono, cemento, medžio plokščių arba rąstų. Jos sandarios ir gilokai įbestos į žemę, kad suaugę gyvūnai neiškastų duobių ir neišlįstų.

Aptvaruose būna žemėje iškasti negilūs vandens baseinėliai - karštomis vasaros dienomis vėžliai mielai pasinaudoja vandens procedūromis. Taip pat aptvaruose pastatomos plačios kartoninės dėžės, apverstos šonu, kad vėžliai galėtų laisvai įropoti vidun. Tose dėžėse vėžliai pasislepia nuo lietaus, stipraus vėjo, kaitros. Minėtuose aptvaruose vėžliai puikiai gyvena ir poruojasi, deda kiaušinius.

Vėžlių rūšys

Mūsų kraštuose daugiausiai laikomi stepiniai vėžliai (Testudo horsfieldii), graikiniai vėžliai (Testudo graeca). Kitose šalyse populiarūs ir sėkmingai veisiami Balkanų vėžliai (Testudo hermani), Egipto vėžliukai (Testudo kleinmanni - vieni mažiausių vėžlių pasaulyje). Dideli ir gražūs pentinuotieji vėžliai (Geochelone sulcata), vyresni gyvūnų mėgėjai turbūt atsimena vieną tokią Tortilą, ilgai gyvenusią Kauno zoologijos sodo terariume.

Pabaigai reikėtų pasakyti, kad visi sausumos vėžliai yra įtraukti į Vašingtono gyvūnų apsaugos ir prekybos reguliavimo konvencijos CITES sąrašus. Šią konvenciją pasirašė visos Europos valstybės.

Dažniausios klaidos auginant vėžlius

• Per mažas terariumas.
• Netinkama temperatūra ir drėgmė terariume.
• Prastai subalansuota mityba, vitaminų ir mineralų trūkumas.
• Per didelis salotų kiekis racione.
• Netinkamas pasiruošimas "žiemojimui" ar jo ignoravimas.

Vandens vėžlių auginimas

Vandens vėžlių auginimas yra gana populiarus ne tik tarp didžiausių akvariumų gerbėjų. Stebėdami jų veiklą, galite įsitraukti ilgoms valandoms. Iš esmės viskas, ko reikia gyvūnui, yra tinkama aplinka ir geras maistas.

Maistas vandens vėžliams

Be tinkamo maisto vėžlys niekaip negali vystytis ir sveikai gyventi. Gyvūnui reikalingas subalansuotas maistinių medžiagų ir riebalų kupinas maistas, kuris suteiktų jam taip reikalingos energijos. Geriausia, kad roplio maistą sudarytų jo natūralioje aplinkoje esantys ingredientai. Vėžlio mityboje neturėtų trūkti žuvų, sraigių, vabzdžių ar vandens gyvūnų lervų.

Kad vandens vėžlių mityba būtų gerai subalansuota, į maistą turi būti įtraukti ir augalai. Būkite atsargūs, kad gyvūno nepermaitintumėte. Nerekomenduojama vėžlių šerti daržovėmis ar vaisiais.

Maistą savo vandens vėžliui galite parinkti patys ir sumaišyti ingredientus. Taip pat mūsų parduotuvėje yra paruoštos granules. Tai patogu ir saugu, nes maistas sukurtas atsižvelgiant į specifinius vandens vėžlių poreikius, todėl gyvūnas gauna viską, ko jam reikia. Jauniems ropliams pakanka maitintis kartą per dieną.

Monotoniška mityba nėra labai sveika vėžliams. Pasirūpinkite visapusišku maitinimu kartu su "ZooKaralyste.lt". Galite rinktis kalcį, kuris stiprina kaulus ir sąnarius, ir vitaminų mišinius, apsaugančius nuo ligų ar deformacijų.

Substratas terariume

Graikiniam vėžliui parinkite tokį substratą, kuris būtų lengvai virškinamas ir pašalinamas iš organizmo, nes roplys anksčiau ar vėliau jo paragaus. Vienas geriausių pasirinkimų - koralinis smėlis.

Graikinio vėžlio mityba

Graikinio vėžlio mitybos racione turi būti daug skaidulų ir mažai baltymų. Geriausia rinktis būtent vėžliams skirtą pašarą, kurio sudėtyje yra ne tik visų reikalingų maistinių medžiagų, bet taip pat ir vitaminų bei mineralų.

Šiems ropliams galima duoti įvairių daržovių - cukinijų, brokolių, petražolių, susmulkintų morkų, ir t.t. Vasaros metu augintinį galima palepinti kiaulpienėmis, dobilais ir usnimis. Taip pat galima duoti sutrintų kiaušinių lukštų, kuriuos sumaišę su pašaru užtikrinsite pakankamą kalcio kiekį (taip pat galima duoti ir smulkintos kreidos). Šerti graikinius vėžlius reikėtų kasdien, nebent roplys pats atsisakytų valgyti.

Vandens vėžlių laikymo sąlygos

Nelaisvėje vandens vėžliai puikiai gyvena akvariumuose su sausumos salele. Akvariumas turėtų būti bent 120 - 150 ir daugiau litrų talpos, vandens filtras turėtų buti galingesnis 2 kartus už vandens kiekį.

Šiluma vandenį turi būti palaikoma maždaug 25 - 26Claipsnių temperatūra. Į akvariumą gruntas dedamas - akmenukai vėžlio galvos dydžio, kad negalėtų praryti.

Akvariume turi būti įrengta sausumos salelė, kur vėžlys galėtų išlipti pasišildyti. Virš salelės būtina pakabinti specialią UVB 5% lempą, kuri turi būti ne aukščiau, kaip 30 cm atstumu ir ne žemiau, nei 25 cm atstumu. Suaugusį vandens vėžlį galima keliom valandom išleisti pasivaikščioti į sausumą.

Vandens vėžlių mityba

Racionas turi būti kuo įvairesnis, vėžliai turi gauti tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės pašaro. Vėžliai iki 2 metų maitinami kasdien, o vyresni kas 2 - 3 dienas. Maisto reikia duoti tiek, kiek suvalgo akvariume per 10 minučių.

• Iki 1 metų amžiaus: 80% proteininė dieta/20% augalinė dieta; granulės (kombinuotas pašaras), žuvytės, vištienos filė, vištienos širdelės, svirpliai, milčius, pienių lapai, žliugė, dobilai, akvariuminiai minkštalapiai augalai.
• Virš 1 metų amžiaus: 60% proteininė dieta/40%. Augalinė dieta, granulės, žuvytės, vištienos širdelės, vištienos filė, jautiena, svirpliai, zoofobusai, pienių lapai, žliugė, dobilų, akvariuminiai minkštalapiai augalai.

Dažniausiai naudojamas maistas: kalendra, sraigės, moliūgas, mangas, žaliosios pupelės, svirpliai, sliekai, morkos, cukinijos, specialus vėžlių pašaras.

Dažniausios vėžlių ligos

• Metabolinė kaulų liga: kaulų, kiauto suminkštėjimas dėl netinkamo mitybos raciono, kalcio ir vitamino D trūkumo.
• Endoparazitai: užsikrėtę vėžliai gali būti išliesėję, neėsti, viduriuoti.
• Hipovitaminozė A: ligą sukelia netinkama mityba, pasireiškia sutinimu ausų srityje.
• Snapo peraugimas: dažniausiai tai - metabolinės kaulų ligos pasekmė arba maitinant vien tik minkštu maistu.

Sausumos vėžlių rūšys

• Leopardinis vėžlys
• Graikinis vėžlys
• Stepinis vėžlys
• Balkaninis vėžlys

Sausumos vėžlių laikymo sąlygos

Sausumos vėžlius gali laikyti specialiuose terariumuose, akvariumuose ar plastikinėse dėžėse. Būtina turėti (UVB 10%) lempą. Kraikas naudojamas pagal vėžlio rūšį.

Sausumos vėžlių mityba

Sausumos vėžliai yra augalėdžiai gyvūnai. Vasarą didžiausią mitybos dalį sudaro kiaulpienės, dobilai, gysločiai, pienių žiedai. Kitais metų laikais sausumos vėžliai maitinami daržovėmis bei vaisiais, pastarieji turėtų būti duodami kaip skanėstai, o ne pagrindinis maistas.

Maistas, turintis daug vitaminų bei kalcio - garstyčių lapai, motiejukai, kiniškas kopūstas, vynuogių lapai, ridikų lapai, brokoliai, kiaulpienės, dobilai. Toks pašaras turėtų sudaryti apie 85% raciono. Apie 10% raciono gali sudaryti vaisiai (vaisiai turi būti be sėklų) ir gėlės - rožių žiedlapiai, palergonijos, našlaitės.

Tinkamos maistui daržovės - salotos, kopūstai, pomidorai, agurkai, ridikų lapai, morkos, paprikos, rukola. Tinkami maistui vaisiai - braškės, šilauogės, mangai, obuoliai, kriaušės, melionai, citrusiniai vaisiai.

Sausumos vėžlių priežiūra

Sausumos vėžliams būtinai reikalingas tik jiems skirti spec. Vitaminai ir kalcis, kuris būtinas dėl kiauto ir kitų kūno dalio. Sausumos vėžlius būtina išmaudyti viena karta į savaitę.

Sveiko sausumos vėžlio požymiai

• Vėžliai yra smalsūs gyvūnai, todėl ilgas tupėjimas slėptuvėje jiems nebūdingas.
• Pakėlus augintinį jis turėtų tam priešintis, bandyti pabėgti.
• Šarvas turi būti tvirtas, nepažeistas, vientisas.
• Akys turi būti blizgios, skaidrios, be išskyrų.
• Nosis ir burna sausa.
• Išeinamoji anga švari, sausa, išmatos turi būti kietos konsistencijos.

---