Vašką gamina labai jaunos medunešės bitės. Avilyje jis naudojamas apsaugai nuo drėgmės bei korių gamybai. Nurijusi medų, bitė 24 valandoms lieka kolonijos viduje, kol jų kūnai medų paverčia vašku. Vaškas išsiskiria iš aštuonių bitės pilvo apačioje esančių liaukų.
Kai vaškas išsiskiria ir kontaktuoja su oru, jis sukietėja į nedidelius dribsnius. Tada, šias vaško plokšteles bitė sugriebia kojomis, pakelia jas iki apatinio žandikaulio ir kramto, kad vaškas suminkštėtų. Iš minkšto vaško bitės lipdo idealios struktūros korį. Korys naudojamas medui ir žiedadulkėms laikyti, taip pat ten auginami ir bičių perai. Bitėms į korį prinešus medaus, vaškas įgauna jam būdingą aromatą.
Bičių vaško savybės ir sudėtis
Bičių vaškas yra kieta, netirpi vandenyje medžiaga, turinti labai stabilią cheminę struktūrą, kuri laikui bėgant išlieka pastovi. Šviežiai bičių pagamintas vaškas yra baltos spalvos. Tačiau iš jo pagaminti koriai su laiku tamsėja. Kiekviena bičių vaško partija turi savo išskirtines spalvos ir aromato savybes.
Vašką sudaro 24 rūšių sudėtingi eteriai, 12 riebiųjų rūgščių, angliavandeniai, šiek tiek vandens, taip pat dažomųjų, aromatinių ir mineralinių medžiagų iš pikio, medaus ir žiedadulkių. Natūralus vaškas pasižymi ryškiomis baktericidinėmis savybėmis, padeda sprendžiant dermatologines problemas, todėl jis naudojamas alternatyvioje medicinoje ir kosmetologijoje.
Šviežiai bičių pagamintas vaškas yra baltos spalvos, o siūdamos korius bitės į jį įmaišo pikio ir žiedadulkių. Iš medaus į vašką įsigeria eteriniai aliejai ir dažomosios medžiagos, dėl to vaškas įgauna medaus spalvą ir kvapą. Kiekviena bičių vaško, kaip ir medaus ar vyno, partija turi savo išskirtines spalvos ir aromato savybes.Yra nuo šviesiai iki ryškiai geltonos, žalsvos, oranžinės spalvos. Angliavandenilių kiekis neviršija 17%. Tame skaičiuje parafino ir kitų dirbtinių vaškų kiekis mūsų vaške neviršija 2,0 ÷ 2,5%.
Pavyzdžiui, "WILD MEADOW HONEY “ vašką sudaro:
- 24 rūšių sudėtingi eteriai 70-75% (monoesteriai, diesteriai, triesteriai, hidroksi monoesteriai, hidroksi poliesteriai)
- 12 laisvųjų riebiųjų rūgščių 13-15% (rūgščių esteriai, rūgščių poliesteriai)
- 12-16% angliavandenių
- 0,1-2,5%, vandens
Taip pat vaške yra daug karotino (vitamino A) ir kitų dažomųjų ir aromatinių medžiagų , kurios į vašką patenka iš medaus, žiedadulkių, bičių duonelės ir pikio. Dėl šių medžiagų vaškas įgauna spalvą ir malonų medaus, žiedadulkių aromatą.
Bičių vaško panaudojimas
Bičių vaškas naudojamas inhaliacijoms, vaško terapijoje, fizioterapijoje, termoterapijoje, otolaringologijoje, ginekologijoje, stomatologijoje. Deginant bičių vaško žvakes, susidarantys neigiami jonai susijungia su ore esančiais teigiamai įkrautais teršalais, šių dalelių krūvis neutralizuojamas ir jos nukrenta ant grindų. Bičių vaško žvakės dega švariai, valo orą ir sumažina įkvepiamų toksinų kiekį.
Vaško terapija - tai kompleksinis sveikatinimo būdas. Iš tiesų tik 10 procentų šio metodo sudaro vaškas. Kitos dalys - šamaniškose vietose praktikuojama fitoterapija, energinis meridianų masažas ir vadinamosios kvantinės energoinformacinės technologijos.
Kadangi bičių vaškas yra praktiškai netoksiškas, jį galima valgyti - kai kurie žmonės korius kramto tarsi kramtomą gumą. Bičių vaškas sutinkamas kosmetikoje, maiste, vaistuose, pakuotėse. Bičių vaškas naudojamas ir kitose srityse - nuo batų priežiūros iki automobilio kėbulo poliravimo priemonių. Bičių vaškas kai kur naudojamas ir chirurgijoje - stabdo kraujavimą iš kaulinių audinių. Iš bičių vaško gaminamos ir žvakės. Bičių vaškas kadaise buvo naudojamas dar plačiau. Vienos iš seniausių dantų plombų yra pagamintos būtent iš šios medžiagos.
Ar saugu valgyti vašką?
Gydymas vašku paprastai neturi kontraindikacijų. Bet tam, kad įsitikintumėte, kad neturite alergijos natūraliam bičių vaškui, pakanka pridėti medžiagos su bičių vašku ant riešo ir palaukti porą minučių. Su laiku gryno bičių vaško paviršiuje atsiranda balta miltelių pavidalo danga, kuri vadinama „žydėjimu“ („Bloom“) ir tai yra bičių vaško grynumo ženklas. Vašką rekomenduojama laikyti gerai vėdinamose patalpose < 20 laipsnių temperatūroje.
Visgi D. Stasytytė-Bunevičienė pažymi, kad kramtomas vaškas turi būti pačios aukščiausios kokybės, geriausiai - tų pačių metų, nes tada jame bus labai daug įvairių aktyvių medžiagų, kurios mums reikalingos. Vaškas, patekęs į mūsų burną, jeigu vyksta kramtymo procesas, įjungia vegetacinės nervų sistemos, t. y. „Reikėtų pusės arbatinio šaukštelio dydžio gabalėlį ar keletą gabalėlių kramtyti 10-12 minučių. Jeigu burnoje yra problemų, atsiras daug seilių. Šitas seiles reikėtų išspjauti todėl, kad burnos gleivinė valosi. Po to išspjauti ir gerai išskalauti burną. „Virškinimo sistemos gleivinė veikiant vaškui atsistato, nes jame yra tikrai daug įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Tais atvejais verta nuryti ir seiles“, - pasakoja D.