Apskritai Vakarų šalių gyventojams, nors jie mielai kerta krevetes, vėžius, moliuskus ar sraiges, vabzdžių valgymas kol kas yra absoliutus tabu - tokio maisto galbūt kažkas paragauja nebent svečioje egzotiškoje šalyje. Tačiau kartais pamatyti neužtenka, o norisi ir paragauti.

Sraigės - gurmanų stalui

Plačiam sūrių pasirinkimui „Lidl“ parduotuvėse nenusileis gurmaniški prancūziški valgiai - midijos su petražolėmis ir česnakais, varlių šlaunelės bei, žinoma, šaldytos burgundiškos ir vynuoginės įdarytos sraigės. Sraiges, spėjama, pirmieji valgė prieš kelis tūkstančius metų dabartinės Prancūzijos teritorijoje apsistoję mūsų protėviai, tačiau šį valgį išpopuliarino tik XIX a. pradžioje Burgundijos regione apsilankęs caras iš Rusijos.

Vietinis šefas buvo paprašytas paruošti carui tokį patiekalą, kurio jis niekada dar nebūtų ragavęs. Šefas jam patiekė vietiniu delikatesu laikomas sraiges su česnakų ir petražolių sviestu. Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams įdarytų sraigių gamybos technologija ir šio patiekalo receptas nei kiek nepasikeitė, o jį išbandyti šią savaitę galės ir „Lidl“ lankytojai.

Siekiant pasimėgauti ypatingu įdarytų sraigių skoniu, turite pasirūpinti ir tam skirtais įrankiais bei indais. Restoranuose Prancūzijoje ir visame pasaulyje įdarytos sraigės patiekiamos ant nedidelės lėkštelės su įdubimais, kurie neleidžia sraigėms nuvirsti. Be to, įdarytos sraigės valgomos kairėje rankoje laikant išgaubtas sraigių žnyples, o dešinėje - specialias šakutes, kurių pagalba iš kiauto yra išimamas įdaras.

Paprastai įdarytos sraigės valgomos su prancūziško batono gabalėliu, kartu geriamas raudonas arba baltas Burgundiškas arba sausas rausvasis vynas. Jeigu sraigių mėsa yra ruošiama naudojant vištienos sultinį, prie patiekalo mėgaukitės sausuoju Pinot Grigio vynu ar šampano taure.

Sraigių verslas Lietuvoje

„Beveik visos Lietuvoje išauginamos sraigės išvežamos į užsienį. Daugiausia - maistui, dalis tenka ir farmacijai - iš sraigių serumo gaminamas kremas nuo randų „Elicina“, - sako prieš metus įkurtos Sraigių augintojų asociacijos pirmininkas uteniškis Tomas Jacinkevičius. Jo vadovaujamoje asociacijoje yra 52 nariai, tačiau norinčiųjų auginti sraiges Lietuvoje - gerokai daugiau.

Sraigių žinovas pasakojo, kad šalyje kilus susidomėjimui šiais pilvakojais moliuskais visi griebėsi auginti vynuogines sraiges - tas, kurias pavasarį dažnai matome savo laukuose ir kurias maždaug po litą už kilogramą supirkinėja verslininkai. „Iš tikrųjų auginti šių sraigių neapsimoka. Jos užauga tik per trejus metus, tad sąnaudų - daug, o pelno - mažai. Nebent galima rinkti iš miškų ir pardavinėti supirkėjams. Lietuvoje veikia keturios sraigių perdirbimo gamyklos.

Mūsų asociacijos nariai daugiausia augina Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje paplitusias sraiges Helix Aspersa Maxima ir Helix Aspersa Muller, užaugančias per aštuonis devynis mėnesius. Šios rūšys populiarios visame pasaulyje“, - kalbėjo sraigių augintojas.

Uteniškio teigimu, jis sraigių auginimo ėmėsi paragavęs sraigių patiekalų pas draugus Prancūzijoje ir Belgijoje. Nusipirkęs prekybos centre Lietuvoje šaldytų sraigių pusfabrikačių ir palyginęs su paties pasigamintais šviežių sraigių patiekalais, nusprendė, kad šviežios sraigės yra 100 kartų skanesnės už šaldytas. Net draugai iš Belgijos patvirtino, kad jo gamintos sraigės yra skanesnės nei jų šalyje.

Taip atsirado poreikis visus metus turėti gyvų sraigių. Tačiau gamtoje prisirinkti sraigių lengva tik gegužės mėnesį. „Taigi pirmas laikinas sraigių aptvarėlis išaugo į sraigių auginimo verslą“, - verslo pradžią mena T. Jacinkevičius.

Sraigių augintojus vienijančios asociacijos pirmininkas tikisi, kad jo organizacijos nariai šiemet išaugins apie 100 tonų afrikinių sraigių ir jas visas išveš į užsienį: daugiausia - į Prancūziją, Italiją, šiek tiek - į Ispaniją, Graikiją, Kroatiją. Kilogramas šių moliuskų Europoje kainuoja mažiausiai 5-6 litus.

Sraigių verslą puikiai išmanantis vyriškis įsitikino, jog šių moliuskų auginimas yra pelninga veikla. „Jei atidžiai laikaisi technologijų, išvengi klaidų, per metus sąnaudos atsiperka su kaupu“, - sako jis ir patikina, kad auginti sraiges nėra labai sunkus užsiėmimas, kai gerai žinai visas šios veiklos subtilybes.

Afrikinės sraigės - šilumą mėgstantys padarėliai, todėl joms auginti reikalinga 30-50 kv. m turinti gerą šilumos izoliaciją patalpa (rūsys, ūkinis pastatas), kurioje vėsiuoju metų laiku būtų galima pigiai palaikyti 20-25 laipsnių temperatūrą. Dar svarbu drėgmė (70-80 proc.) ir gera ventiliacija, kanalizacija.

Nuo kiek sraigių pradėti savo ūkį? „Priklauso nuo nusiteikimo. Pradžiai galima įsigyti pradedančiojo sraigių augintojo rinkinį su šimtu motininių sraigių, bet galima pradėti ir nuo poros tūkstančių. Pastaruoju atveju per metus galima užauginti 2-4 tonas sraigių. Viena sraigė per du tris kartus sudeda po 150 kiaušinių.

Motininę bandą galima įsigyti rudenį iš Lietuvos ar Europos augintojų. Du tūkstančiai motininių sraigių gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. litų“, - patarinėjo sraigių žinovas.

Tomas pasakojo, kad šiuo metu savo augintines žadina iš žiemos miego. Jos tuoj dės kiaušinius ir ves sraigiukus. Iki balandžio pabaigos jie augs patalpoje, vėliau bus išleisti į inspektus, o vasarą apsigyvens atviruose voljeruose, kad gautų ne tik kreidos, kviečių, kukurūzų ir sojų miltų, bet ir žaliojo pašaro.

Rugsėjį prasidės sraigių surinkimas: vienos bus skirtos parduoti, kitos - motininei naujojo sezono bandai. Sraigių auginimo paslaptis gerai perkandęs uteniškis tikina, jog šiandien tarp sraigių augintojų nėra jokios konkurencijos: Europa suvalgo viską, kas išauginama Lietuvoje, ir laukia dar daugiau sraigių.

Sraigės prancūzų virtuvėje

Prancūzijoje populiarios yra dviejų rūšių sraigės - vynuoginės (pranc., escargot des vinges., lot., Helix pomatia) ir „petit gris“ (liet. „mažos pilkosios“., lot. Cornu aspersum). Pirmąją rūšį augina Centrinės ir Rytų Europos, tame tarpe ir Lietuvos verslininkai. Šios sraigės plačiai auginamos ir šiaurinėje Prancūzijos dalyje.

Tuo tarpu „petit gris“ rūšiai reikalingas šiltesnis klimatas, todėl jos puikiai prisitaikę prie pietinės Prancūzijos klimato. Šiomis sraigėmis prancūzus taip pat aprūpina ir kitos pietų Europos šalys.

Visoje Prancūzijoje galima įsigyti abiejų rūšių gyvų, konservuotų ar šaldytų sraigių. Tačiau labiausiai vertinamos yra gyvos, gamtoje surinktos (ne fermoje užaugintos) sraigės. Nuo seno žinoma, kad geriausios jos būna rudens pabaigoje, kuomet prikaupusios atsargų žiemai, užsisandarina savo kiaute.

Kaip paruošti sraiges? Receptas

Kad kokybiškai paruošti sraigių patiekalą (iš gyvų sraigių), pirmiausia reikia leisti išsivalyti joms vidurius - 3-4 dienom palikti vėdinamoje dėžutėje be maisto. Po to sraiges reikia sudėti į verdantį vandenį ir virti apie 30 min. Kai išvirs, specialia šakute jas reikia išimti iš kiauto, nukirpti vidurius ir filė dar virti apie 3,5 val. sultinyje, pagardintame baltu sausuoju vynu, česnakais, druska bei daugybe kitų prieskonių (geriausiai Provanso žolės bei petražolės).

Kiautus reikia labai gerai išplauti ir pavirti kitame puode, kad dezinfekuotųsi.

Įdaras 35-40 didesnių sraigių:

• 5 nedidelių česnako skiltelių
• 2 g druskos
• Žiupsnio maltų juodųjų pipirų
• 200 g natūralaus sviesto
• 50 g šviežių petražolių
• Citrinos

Sviestą palikite kambario temperatūroje, kad šiek tiek suminkštėtų. Nuvalykite česnakus ir kartu su druska sutrinkite iki purios tyrės. Ypatingai smulkiai supjaustykite petražolių lapelius ir drauge su paruošta česnaku tyre bei žiupsniu maltų juodųjų pipirų viską sumaišykite su sviestu iki vientisos masės. Išvirusias sraiges sudėkite atgal į kiautus. Įlašinkite kelis lašus citrinos sulčių ir užtepkite paruoštos sviesto masės.

Taip paruoštas galite jas užsišaldyti arba iš karto pasigaminti ir valgyti. Įkaitinkite orkaitę iki 230 C laipsnių karščio. Sraiges išdėliokite specialiame inde, kad ištirpęs sviestas iš jų kepant neišbėgtų. Sraiges taip pat galite išdėlioti ant skardos užpiltos druska. Kepti reikia apie 10 min. Išėmę iš orkaitės leiskite neilgai atvėsti ir patiekite ant stalo su šviežiu prancūzišku batonu. Skanaus!

Sraigės Joninių tradicijose Italijoje

Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų akių ir nepasisekusios meilės. Išaušęs Joninių rytas skelbia, kad netrukus šią šventę minintys italai griebsis dar vienos tradicijos - valgys troškintas sraiges!

„Senovės romėnų įsitikinimu, suvalgius nesantaiką keliantį gyvį, tarp žmonių įsivyrauja taika. Todėl į Joninių sraigių puotą svarbiausia pakviesti tuos, ant kurių griežiate dantį. Šmaikštus prietaras paaiškina, kodėl per Jonines sraigių iki soties prisivalgydavo vyrai. Manyta, kad tai apsaugo nuo mylimosios neištikimybės.

---