Pavasarį išėjus į saulės apšviestą miško laukymę, staiga apninka sloga, čiaudulys, ašaroja akys, krenta kraujospūdis. Alerginės ligos - tai šienligė, dilgėlinė, angioedema, anafilaksija, dusulio priepuoliai, alerginiai dermatitai.
Alergenai ir Jų Poveikis
Alergenai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, ore, kurį žmogus įkvepia, esančios namų dulkių erkės, pelėsiai, šuns arba katės plaukai, žiedadulkės. Vos tik nutirpsta sniegas ir pradeda žydėti medžiai, jų žiedadulkės sukelia pirmuosius simptomus: slogą, čiaudulį, ašarojimą. Medžių žiedadulkės, ypač beržų, - pavojingos. Jos labai mažytės ir lakios. Mažos žiedadulkės patenka į kvėpavimo takus ir gali sukelti alergiją bei dusulį. Jei medžių žiedadulkėms alergiškas žmogus serga bronchine astma, gali atsirasti dusulio priepuolių.
Žinoma, visada turi įtakos ir oro drėgmė. Jeigu sausa, žiedadulkių koncentracija ore didesnė. Jeigu drėgna arba lyja, jos nusėda aplinkoje. Sergantieji šienlige pavasarį visada geriau jaučiasi, kai lyja. Tokiems ligoniams turi įtakos ir paros ritmas. Žiedadulkių žydėjimo pikas - labai ankstyvas rytas, 4-6 val. Todėl alergiškiems žmonėms geriau būti lauke antroje dienos pusėje, kai žiedadulkės nusėdusios. Ir patalpas geriau vėdinti antroje dienos pusėje.
Alergijos Sezoniškumas
Lietuvoje yra trys vasarinės alergijos pikai. Pirmasis prasideda kovą-balandį sniegui tirpstant. Tada pasklinda medžių žiedadulkės: beržų, alksnių, lazdynų. Antrasis pikas - birželį-liepą, kai žydi smilginiai augalai. Tada pavojingos būna javų žiedadulkės. Kai jie baigia žydėti, ima karaliauti piktžolės. Jų pikas, nelygu kokia oro drėgmė, tęsiasi nuo rugpjūčio iki pat šalnų.
Alergijos Priežastys ir Reakcijos
Paprastai tai įgimta - alergijos geną žmogus gali paveldėti. Bet alergija pasireiškia ne visiems. Jei žmogus turi tam tikrą - alergiją nulemiantį - geną, o aplinkoje yra alergenas, t.y. alergizuojanti medžiaga, organizme susiformuoja už alergiją atsakingų ląstelių. Ir kai jų būna gana daug, atsiranda alergijos požymių. Todėl svarbu kiek įmanoma vengti alergeno.
Ir šaltis, ir šiluma gali sukelti alergines reakcijas. Dažniausiai tai būna dilgėlinė - odos bėrimas. Pasitaiko, tačiau retai, kad nukrenta kraujospūdis ir net rimtų anafilaktinių reakcijų, kurios baigiasi mirtimi. Alergiją sukelia ir šiluma. Sukaitus ant odos gali atsirasti raudonų dėmelių, kurias niežti. Kai kurie žmonės ypač jautrūs saulės šviesai. Todėl bėrimus pavasarį jiems gali sukelti pirmieji saulės spinduliai. Gydoma vaistais, apsauginiu kremu arba specialiomis lempomis - žmogus pratinamas prie saulės šviesos.
Pavasarį, kai saulė aktyvėja, nereikėtų pamiršti, kokius vaistus geriame. Tam tikros vaistų grupės, pavyzdžiui, skausmo malšinamieji, gali sukelti bėrimą būnant saulėje. Jei žmogus serga šienlige ir yra jautrus beržo žiedadulkėms, gali būti alergiškas vaisiams su kauliukais: slyvoms, vyšnioms, trešnėms, abrikosams, persikams, obuoliams. Verčiau jų nevalgyti, nes sukels čiaudulį, gerklės perštėjimą, patins lūpos. Tokias pat reakcijas gali sukelti lazdyno riešutai, žalios morkos, bulvės, salierai.
Alergijos Komplikacijos
Kiekviena alergijos rūšis turi tam tikros rizikos. Jei šnekame apie pavasarinę alergiją ir jautrumą medžių žiedadulkėms, tai didžioji dalis alergine sloga sergančių žmonių turi didelę riziką sirgti sinusitu, bronchine astma. Žmogų gali ištikti dusulio priepuoliai. Jei ligoniai nesigydys, bronchai randės ir siaurės, o dusulio priepuoliai ilgainiui gali sunkėti ir dažnėti. Jei alergija kilo vartojant tam tikrus vaistus ir būnant saulėje, tai atviros kūno vietos gali būti tiek išbertos, kad atsiras pūkšlių. Joms trūkinėjant gali įvykti kraujo užkrėtimas.
Po kontakto su alergenu gali ištikti ir ūmi anafilaktinė reakcija. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali numirti dėl sutrikusio širdies darbo, dusulio priepuolio ar kritiškai sumažėjusio kraujospūdžio.
Maisto Produktai, Galintys Sukelti Mirtį
- Salierai
- Sezamas
- Žemės riešutai
Salierai
Ne visos alergijos vienodos, ir oralinės alergijos sindromas yra vienas mažiau žinomų. Jį gali sukelti salierai. Jūsų oda gali sudirgti ir niežėti, gali atsirasti dilgėlinė arba patinimas aplink burną. Kitos galimos reakcijos - pykinimas, astma ir net anafilaktinis šokas. Salierai gali sukelti šias reakcijas nepriklausomai nuo to, kaip juos gaminsite. Tai reiškia, kad jei salierai naudojami prieskoniuose ar slypi apdorotame maiste, pavyzdžiui, sriubose ir troškiniuose, jis vis tiek gali sukelti nepageidaujamą reakciją.
Sezamas
Alergija sezamui labai paplitusi vietose, kur sezamas populiarus, ypač Japonijoje ir Kinijoje. Alergija sezamui gali sukelti anafilaksinį šoką ir dažnai nuoalpį. Kai kuriais atvejais priepuolis gali baigtis mirtimi. Deja, tai alergija visam gyvenimui - jei esate alergiškas sezamui, turite jo vengti visą likusį gyvenimą.
Kiti Alergiją Sukeliantys Produktai
Šie produktai sukelia beveik 90 procentų su maistu susijusių alergijų:
- Pienas
- Kiaušiniai
- Žemės riešutai
- Medžių riešutai
- Žuvis
- Vėžiagyviai
- Soja
- Kviečiai
Pienas
Karvės pienas yra vienas labiausiai paplitusių alergenų, ypač mažiems vaikams. Nustatyta, kad nuo dviejų iki penkių procentų vaikų įgyja alergiją karvės pienui dar nesulaukę pirmojo gimtadienio. Kai kurie gydytojai pataria tėvams vengti duoti karvės pieno vaikams, kol jiems nesukaks vieneri. Laimei, dauguma vaikų įveikia šią alergiją per kelerius metus ir paskui gali gerti pieną saugiai. Tačiau kartais alergija pienui išlieka visą gyvenimą. Tarp būdingų alerginių reakcijų - astma, dilgėlinė ir anafilaksinis šokas. Kita būdinga reakcija - atopinis dermatitas, kai oda niežti ir yra išberiama.
Kiaušiniai
Deja, daugelis žmonių negali valgyti kiaušinių. Galima alergija tryniui, baltymui arba abiem - abiejose dalyse esti tam tikrų baltymų, kurie sukelia alergines reakcijas. Tarp galimų reakcijų - atopinis dermatitas, dilgėlinė ir anafilaksinis šokas. Kitas paplitęs simptomas - alerginis rinitas, tai - sloga, kosėjimas ir galvos skausmas. Alergija kiaušiniams yra bene labiausiai erzinanti, kadangi kiaušinių yra daugelyje maisto produktų.
Žemės Riešutai
Žemės riešutai liūdnai pagarsėję dėl savo sukeliamos alerginės reakcijos. Tai viena labiausiai paplitusių alergijų, galinti baigtis mirtimi. Ši alergija itin dažna tarp mažų vaikų, todėl ekspertai perspėja tėvus neduoti žemės riešutų vaikams. Nors daugelis vaikų nugali alergiją per kelis metus, dauguma lieka alergiški visą gyvenimą ir turi vengti šio produkto. Jei esate alergiški ir netyčia suvalgėte žemės riešutų, galimos reakcijos - atopinis dermatitas, dilgėlinė, astma arba pavojingas gyvybei anafilaksinis šokas.
Medžių Riešutai
Turintys šią alergiją žmonės paprastai kenčia nuo jos visą gyvenimą. Apie 91 procentas vaikų, turinčių šią alergiją, niekada jos nenugali. Be virškinimo problemų, tarp alerginių reakcijų gali pasitaikyti astma, dilgėlinė, atopinis dermatitas ir anafilaksinis šokas. Dažniausiai reakcijas sukelia anakardžiai, graikiniai riešutai ir migdolai. Mažiau įprasti, tarkime, taukmedžio riešutai, sukelia mažiau reakcijų.
Žuvis
Nors alergijas gali sukelti daugelis žuvų, menkė ir lašiša čia pirmauja. Kitos pavojingos - ančiuviai, tunai, skumbrės ir sardinės. Jei nustatėte, kad esate alergiškas vienai žuvies rūšiai, didelė tikimybė, kad esate alergiškas ir kitai. Bet kokiu atveju stenkitės vengti jūros gėrybių restoranų. Nors jūsų užsisakytame patiekale gali ir nebūti žuvies, kontaminacija gaminimo proceso metu gali sukelti alergiją.
Vėžiagyviai
Nors neretai grupuojami su žuvimis, vėžiagyviai priskiriami kitai rūšiai, todėl jei esate alergiški vieniems, tai nereiškia, kad alergija atsiras ir kitiems. Tačiau gydytojai rekomenduoja bet kokiu atveju ištirti alerginę reakciją abiem. Vėžiagyvių šeimai priklauso ne tik krabai, krevetės ir omarai, bet ir moliuskai, pavyzdžiui, austrės, kalmarai ir midijos. Galimos alerginės reakcijos - dilgėlinė, astma, atopinis dermatitas ar anafilaksinis šokas.
Soja
Gamintojai pradėjo naudoti soją kaip pieno pakaitalą šeštajame dešimtmetyje, kadangi buvo manoma, kad tai mažiau alergiškas produktas, tačiau soja taip pat patenka į didžiojo aštuntuko sąrašą. Sojos alergija įprastesnė vaikams nei suaugusiesiems; laimei, daugelis vaikų iš jos išauga. Deja, alergiškiems nepasisekė - sojos yra visur. Tarp įprastų alerginių reakcijų, tokių kaip dilgėlinė, astma ir anafilaksinis šokas, soja taip pat gali sukelti kolitą, stomatitą ar aknės protrūkį.
Kviečiai
Ar galite įsivaizduoti, kad alerginė reakcija galima įkvėpus oro? Būtent taip nutinka žmonėms, kenčiantiems nuo alergijų kviečiams, kai jie įkvepia kviečių miltų. Alergija kviečiams gali atsirasti vaikystėje (po to paprastai iš jos išaugama) arba suaugus. Galimos reakcijos - astma, dilgėlinė, atopinis dermatitas, alerginis rinitas ir anafilaksinis šokas. Žmonės, kenčiantys nuo alergijos kviečiams, sunkiai gali išvengti kviečių produktų, kadangi jie labai populiarūs.
Kryžminės Alerginės Reakcijos
Specifinė organizmo reakcija į antigeną yra įgytojo imuniteto savybė. Esant alergiškam kuriam nors alergenui, svarbu žinoti apie riziką patirti alerginę reakciją nuo kitos kilmės maisto. Kryžminės alerginės reakcijos gali pasireikšti pilvo skausmais, vėmimu, viduriavimu, bronchų obstrukcija, odos ir sisteminės anafilaksinėmis reakcijomis arba lengvu burnos, ryklės gleivinės, liežuvio dilgčiojimu ir niežėjimu.
Kryžminės reakcijos sukeliamos specifiniam imunoglobulinui E (sIgE) atpažinus ir sureagavus į baltymą, struktūriškai panašų į pirminį įsijautrinimą sukėlusį antigeną. Putliųjų ląstelių ar bazofilų aktyvinimui reikia, kad sIgE, prisijungęs prieš šių ląstelių receptorių, atpažintų daugiau nei 2 alergeno epitopus, tad kryžminei reakcijai įvykti paprastai reikia, kad aminorūgščių sekos identiškumas butų ne mažiau kaip 70 proc.
Alergija Pienui ir Kryžminės Reakcijos
Pagrindiniai kryžmiškai reaguojantys karvių piene esantys baltymai yra α-laktoalbuminas (Bos d 4), β-laktoglobulinas (Bos d 5) ir kazeinas (Bos d 8). Net 92 proc. karvių pieno baltymui įsijautrinusių pacientų yra įsijautrinę ir ožkų pienui. Išsivysčius alergijai vieno žinduolio pienui, rekomenduojama vengti ir kitų žinduolių pieno, kol bus ištirta tolerancija kitiems pieno baltymams.
10-20 proc. pacientų, alergiškų karvių pienui, taip pat yra alergiški veršienai, o tarp pacientų, alergiškų veršienai, alergija karvių pienui pasireiškia net 93 proc. atvejų. Alergiškiems pienui vengti jautienos ar veršienos reikia tik tuo atveju, jei anksčiau buvo pasireiškusi sisteminė reakcija.
Alergija Kiaušiniams ir Kryžminės Reakcijos
Kryžmines reakcijas tarp kiaušinių sukelia ir kiaušinių baltymuose aptinkami alergenai yra ovomukoidas (Gal d 1), ovalbuminas (Gal d 2), ovotransferinas / konalbuminas (Gal d 3) ir lizocimas (Gal d 4). Esant alergijai vienos rūšies paukščių kiaušiniams, rekomenduojama vengti ir kitų paukščių kiaušinių, kol bus ištirta tolerancija kitoms rūšims.
Kiaušinių tryniuose pagrindinis alergenas yra α-livetinas (vištos serumo albuminas Gal d 5). Šis alergenas aptinkamas paukščių raumenyse, plunksnose ir gali kryžmiškai reaguoti, sukeldamas paukščio ir kiaušiniosindromą. Valgant termiškai apdorotą vištieną ar gerai virtą kiaušinį, simptomų gali nebūti ar jie būna silpni.
Alergija Žuvims ir Kryžminės Reakcijos
Pagrindiniai žuvų alergenai yra parvalbuminai. Apie 50 proc. pacientų, alergiškų vienai žuvies rūšiai, nustatomas įsijautrinimas dar bent vienai kitai žuvų rūšiai. Diagnozavus alergiją žuviai, rekomenduojama vengti visų žuvų mėsos, kol alerginiais provokaciniais mėginiais bus patvirtinta tolerancija kitoms rūšims.
Alergija Jūrų Gėrybėms ir Kryžminės Reakcijos
Su šios grupės sukeliamomis kryžminėmis reakcijomis dažniausiai susijęs baltymas yra tropomiozinas. Tarp skirtingų vėžiagyvių rūšių baltymų struktūros homologiškumas yra daugiau nei 95 proc. - būdingas didelis kryžmiškumas, todėl jei paciento simptomus provokuoja krevetės, tikėtina, kad juos provokuos ir kiti vėžiagyviai.
Alergija Riešutams ir Kryžminės Reakcijos
14-60,7 proc. medžių riešutams alergiškų pacientų yra įsijautrinę kelioms jų rūšims. Nustačius alergiją medžių riešutams, pacientams rekomenduojama nevalgyti visų riešutų rūšių. Dažnai kokosų riešutai klaidingai priskiriami medžių riešutams. Tai yra ne riešutas, bet kaulavaisis. Yra aprašytų in vitro įsijautrinimo kokosų riešutams atvejų pacientams, sensibilizuotiems graikiniams, lazdynų, makadamijų riešutams ar migdolams. Diagnozavus alergiją vienai medžių riešutų rūšiai, rekomenduojama vengti ir visų kitų riešutų rūšių.
Alergija Ankštinėms Daržovėms ir Kryžminės Reakcijos
Svarbiausi ankštinių daržovių alergenai aptinkami žemės riešutuose, lęšiuose, avinžirniuose, žirniuose, sojų pupelės. Iki 86 proc. atvejų nustatomi sIgE bent vienai medžių riešutų rūšiai, nors alergijos klinika pasireiškia rečiau - iki 34 proc. atvejų. Taip pat žemės riešutams alergiškiems pacientams kliniškai reikšmingas įsijautrinimas nustatomas ir kitiems ankštiniams augalams, tokiems kaip sojų pupelės (87 proc.), lęšiai ar žirniai (55 proc.).
Kaip Atsiranda Alergija Maistui
Trumpai tariant, alerginę reakciją sukelia padidėjęs organizmo gynybinės sistemos jautrumas tam tikrai specifinei medžiagai. Akivaizdžioje alerginėje reakcijoje visada dalyvauja imuninė sistema. Kiekvieną kartą, kai suvalgome šio maisto, imuninė sistema reaguoja lyg į pavojaus signalą, vyksta antikūnų gamyba ir tai sukelia nepalankią priešišką reakciją, kurios galimos išraiškos forma - nuo bronchinės astmos priepuolio iki vėmimo ar net mirties.
Mitybos Dienoraštis
Geriausias būdas išsiaiškinti, kokiam maistui jūs esate alergiškas - rašyti mitybos dienoraštį. Siekiant išsiaiškinti slaptas maisto alergijos formas, jums gali prireikti net keletą mėnesių rašyti kruopštų mitybos dienoraštį. Tad jeigu galvojate, kad viena iš nepatenkinamos savijautos priežasčių glūdi netinkamoje mityboje, neatidėliokite ir jau rytoj imkite save stebėti bei pasitarkite su specialistu.