Pelenų trečiadienis - tai pirmoji gavėnios diena. Kaip žinome, ji būna trečiadienį po Užgavėnių. Katalikams Gavėnia prasideda Pelenų trečiadienį ir trunka iki Didžiojo penktadienio išvakarių, kai prasideda Didysis Velykų tridienis.
Šį trečiadienį, Pelenų trečiadienį, prasideda šventasis gavėnios laikas. Kaip žinote, katalikams Pelenų trečiadienis yra labai rimta atgailos diena. Per ją privaloma pasninkauti ir susilaikyti nuo mėsos.
Pasninko esmė ir prasmė
Per gavėnią mes pasninkaujame ir susilaikome nuo mėsos, nes šis liturginis metas ragina mus daryti atgailą už savo nuodėmes. Mes keturiasdešimčiai dienų įžengiame į dvasinę dykumą, kad geriau pasirengtume Velykoms. Gavėnia yra atsivertimo, atsilyginimo už nuodėmes, pasiryžimo gyventi geriau metas. Tai nuolankumo, bet kartu ir drąsos bei vilties laikas.
Gavėnia gali būti sunki, bet gali būti ir labai vertinga. Per gavėnią mes turime nuoširdžiai pažvelgti į veidrodį ir pripažinti, kad esame nusidėjėliai, kad esame labai netobuli ir kad privalome pataisyti savo elgesį. Mes galime pagerinti savo gyvenimą, galime tapti geresni.
Būti didžiadvasiškiems per gavėnią reiškia, kad nuo pat pradžios mes savo protu ir valia pasiryžtame daryti atgailą už savo nuodėmes. Mes turime norėti atsilyginti už savo nuodėmingus žodžius, mintis, veiksmus, troškimus ir apsileidimus. Mes turime norėti išlyginti teisingumo svarstykles.
Pelenų trečiadienis Katalikų Bažnyčioje pasninko diena. Kas yra pasninkas, kokie jo nuostatai, ką jis reiškia katalikams dar 2006 m. paaiškino Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų.
Jos įžangoje rašoma: „Dieviškąja teise visi tikintieji, kiekvienas sau tinkamu būdu, įpareigojami daryti atgailą, bet, siekiant, kad visi tarpusavyje būtų sujungti bendru atgailos laikymusi, yra nustatytos atgailos dienos, kai tikintieji ypatingu būdu dalyvauja malda, atlieka gailestingumo ir meilės darbus, aukoja save, ištikimiau atlikdami savo pareigas ir ypač laikydamiesi pasninko ir abstinencijos (plg. CIC kan.“
Šis sekmadienis, lapkričio 29 d., prasideda Adventas, todėl daugelis žmonių jau pradėjo domėtis, kada reikia pasninkauti, tad trumpai apie pasninkavimą. Lietuvoje mes įpratę suplakti į vieną du dalykus, kuriuos iš tiesų reikėtų skirti, tai yra: 1) abstinencija; 2) pasninkas.
Mėsos vartojimo apribojimai
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.
Pagal Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijas, laikytis pasninko bei susilaikyti nuo mėsos reikalaujama Pelenų dieną bei penktadieniais, tuo tarpu apskritai Gavėnios laikotarpiu rekomenduojama nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau nei paprastai vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, taip pat laiką, leidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio.
Abstinencijos dienomis draudžiama valgyti mėsą; abstinencijos dienos yra visi metų penktadieniai, (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienis ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, - Kūčių diena. Kai Kūčios išpuola sekmadienį (šiais 2017-aisiais metais), susilaikyti nuo mėsos neprivaloma.
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas taikomas visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, - Kūčių dieną. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko reikia laikytis Pelenų dieną ir Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios ir Mirties penktadienį (plg. CIC kan. Vyskupai rašo, kad susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa.
Kas laikomas mėsa?
Mėsa čia vadinama visos šiltakraujų gyvūnų ir paukščių kūnų dalys: raumenys, kraujas, taukai, smegenys ir kt. Šaltakraujų gyvūnų kūnai, pavyzdžiui, įvairių žuvų, vėžių ir pan., nevadinami mėsa, todėl nėra draudžiama juos valgyti.
Kas privalo laikytis susilaikymo?
Pagal 1983 m. Kanonų teisės kodeksą, susilaikymo įsakoma laikytis tik Pelenų trečiadienį ir didįjį Penktadienį, be to, atlikti kokią nors auką visais metų penktadieniais. Susilaikymo laikytis privalo visi katalikai, baigę 14 amžiaus metus.
Išimtys
Nuo susilaikymo atleidžiami (išskyrus Pelenų dieną, Didįjį penktadienį ir Kūčias): visi, atleistieji nuo pasninko; negalintys pasirinkti maisto, turintys valgyti tai, kas duodama (svečiai, krikštynų ar laidotuvių pietų dalyviai, vargšai, vaikai ir pan.). Čia galima laikytis to, ką nustato gydytojas. Tokie yra, pavyzdžiui, įvairūs akmens skaldyklų, kasyklų, liejyklų ir pan. Taip neretai atsitinka keleiviams ir tiems, kuriuos maitina kiti, pavyzdžiui, tarnyboje esantiems kareiviams, tarnams ir pan.
Pasninko apribojimai
Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus - tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo.
Pasninko dvasia apskritai reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pavyzdžiui, kavos, saldumynų, alkoholio, tabako ir panašiai.
Pasninkas reiškia valgyti mažiau maisto negu tas žmogus paprastai valgo. Pasninko dienomis leidžiama tik vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai, o dar du kartus užkąsti tiek, kad šie du užkandžiai, kartu sudėti, sudarytų mažesnį maisto kiekį, negu tas vienas pagrindinis valgymas.
Pagal Bažnyčios įstatymą, visi katalikai nuo aštuoniolikos iki šešiasdešimties metų amžiaus Pelenų trečiadienį turi pasninkauti. Atminkite: pasninko įsakymas reiškia, kad galima iki soties valgyti tik vieną kartą per dieną. Be šito pagrindinio valgio leidžiama vieną ar du kartus lengvai užkąsti. Tarpuose tarp šitų valgymų užkandžiauti negalima, bet leidžiama gerti vandenį, vaistus, kavą, arbatą, ir sultis.
Tuo tarpu pasninko įstatymas leidžia per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) - tik lengvai užkąsti. Vyskupai akcentuoja įstatymo dvasią.
Išimtys
Vadinasi, vaikai iki 7 užbaigtų metų amžiaus neprivalo įsakytomis dienomis nevalgyti mėsos, nors jų protas būtų jau pakankamai išsivystęs. Bet neturi tos pareigos nė atsilikę vaikai, t. y.
Pasninko suvokimas Lietuvoje
Paprastai didžioji dalis Lietuvos gyventojų sakosi esą katalikai, tačiau Gavėnios laikotarpiu pasninkauti nėra linkę - šios tradicijos prieš šv. Velykas nesilaiko 69,1 proc. žmonių. Be to, gyventojai pasninką suvokia labiausiai kaip susilaikymą nuo mėsos produktų, nors pasninko dvasia iš esmės reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto bei tų masto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis.
Tačiau, kaip paaiškėjo iš gyventojų apklausos, dauguma žmonių (64 proc.) Lietuvoje pasninkavimą suvokia gana siaurai - tik kaip mėsos atsisakymą, nors dalis žmonių svarstė, kad pasninkas apima ir triukšmingų vakarėlių vengimą (35,9 proc.), bei susilaikymą ne tik nuo mėsos, bet ir pieno produktų (23,6 proc.). Kai kurie gyventojai taip pat manė, jog pasninko metu reikia atsisakyti visko, kas trukdo susikaupti (8,7 proc.), dalis gyventojų išsakė nuomonę, esą reikia pačiam pasirinkti, kokių malonumų atsisakyti ir skirti dalį lėšų vargstantiesiems (7,1 proc.).
Žmonėms buvo leidžiama pasirinkti keletą galimų atsakymų, todėl savąjį pasninko suvokimą gyventojai galėjo apibūdinti gana plačiai. Pasninką, kaip susilaikymą nuo mėsos arba mėsos ir pieno produktų, dažniau supranta moterys bei apskritai vyresnio amžiaus gyventojai. Vyriausio amžiaus gyventojai pasninku dažniau įvardijo susilaikymą nuo mėsos, pieno produktų bei triukšmingų pasilinksminimų vengimą, tuo tarpu 18-35 metų amžiaus apklaustieji - kaip susilaikymą tik nuo mėsos. Šioje amžiaus grupėje taip pat populiarus pasninko, kaip savarankiško apsisprendimo, kokių malonumų atsisakyti, supratimas.
| Atsakymas | Procentas |
|---|---|
| Susilaikyti nuo mėsos | 64,0 |
| Vengti triukšmingų pasilinksminimų | 35,9 |
| Susilaikyti nuo mėsos ir pieno produktų | 23,6 |
| Atsisakyti visko, kas trukdo susikaupti ir melstis | 8,7 |
| Pasirinkti pačiam, kokių malonumų atsisakyti, o pasirinktas lėšas skirti vargstantiems | 7,1 |
| Nežino/ neatsakė | 7,6 |
Lietuvoje, kur apie 60,2 proc. žmonių sako esantys nepraktikuojantys katalikai, o praktikuojančiais prisipažįsta tik 18,9 proc. gyventojų, Gavėnios metu pasninkauti nėra populiaru. Į klausimą, ar per Gavėnią pasninkauja, teigiamai atsakė tik 13,6 proc. respondentų, neigiamai - 69,1 proc. Dar 13,2 proc. žmonių teigė pasninkaujantys tik penktadieniais, visus metų penktadienius pasninkauja tik 1,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Apskritai pasninkauti dažniau linkusios moterys, vyresni nei 46 metų amžiaus respondentai. Tuo tarpu amžiaus grupėje iki 35 metų pasninkas nėra populiarus.
| Atsakymas | Procentas |
|---|---|
| Taip | 13,6 |
| Ne | 69,1 |
| Taip, tik penktadieniais | 13,2 |
| Stengiuosi pasninkauti visus metų penktadienius | 1,4 |
| Nežino/ neatsakė | 2,7 |
| Iš viso | 100 |
Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius DELFI pasakojo manąs, kad Lietuvos katalikams kartais gali būti sunku suvokti pasninko ir susilaikymo nuo mėsos produktų svarbą, nes ši tradicija sovietmečiu buvo nutrūkusi.
„Lietuvos katalikams sudėtinga suprasti, kaip ir kada pasninkauti, nes pasninko tradicija buvo nutrūkusi sovietiniais metais. Žmonės valgydavo dažniausiai valgyklose, viešose maitinimo įstaigose ir ten, be abejo, pasninkauti jie negalėjo, nes tokiu būdu galima išsiduoti, jog esi katalikas, jeigu, pavyzdžiui, nevalgai mėsos patiekalo penktadienį. Dėl šios priežasties vyskupai tuo metu pasninko reikalavimus labai sušvelnino, suprasdami sunkią žmonių politinę situaciją. Ir kai dabar mėginama grįžti prie katalikiškesnio pasninko praktikavimo, matome, kad vien vyskupų laiškai tų tradicijų nepakeičia“, - teigė B. Ulevičius.
Pasak pašnekovo, žmonės apskritai labai pradėjo abejoti pasninko ir susilaikymo nuo mėsos prasmingumu, mat mėsa nėra šiais laikais pats skaniausias valgis.
Tačiau, anot B. Ulevičiaus, geriausią atsakymą šiuo klausimu duoda žymi antropologė Mary Douglas, kurios nuomone, kiekviena religija turi papročius, kurie vienija to tikėjimo atstovus prie stalo.
„Man, kaip teologui, patį įtikimiausią paaiškinimą pateikia antropologai. Labai žymi antropologė M. Douglas yra parašiusi studiją, skirtą tyrinėti penktadienio pasninkui ir susilaikymui nuo mėsos. Toje studijoje M. Douglas sako, kad kiekviena religija turi kažkokius papročius, kurie vienija tikinčiuosius visose srityse. Pasninkas ar su maistu susiję papročiai vienija tikinčiuosius virtuvėje ir prie stalo“, - pasakojo B. Ulevičius.
Anot pašnekovo, žydai, pavyzdžiui, turi paprotį valgyti košerinį maistą, tačiau Senajame Testamente nėra jokių konkretesnių paaiškinimų, o aiškinamosiose knygose paprastai rašoma, kad tai vienija žydus kaip tautą.
„Panašiai M. Douglas kalba apie penktadienio pasninką ir susilaikymą nuo mėsos. Šie papročiai vienija katalikus visame pasaulyje ir, antropologės požiūriu, tai yra svarbus momentas“, - teigė B. Ulevičius.
Jo nuomone, paprastai visose religijose būna, kad pirmiausia papročiai atsiranda ir tik vėliau yra aiškinami.
„Susilaikymo nuo mėsos ir pasninko aiškinimų yra daug, nors nėra vieningo aiškinimo. Pirmiausia, šitas pasninkas buvo prasmingesnis seniau, kai mėsa reiškė stiprų maistą sunkų darbą dirbančiam žmogui. Kita vertus, susilaikymas nuo bet kokio maisto produkto reiškia savidiscipliną, savikontrolę, tai ženklas, jog tą dieną tu galvoji, kad ji ypatinga“, - pasakojo Katalikų teologijos fakulteto dekanas.
Be to, pasak B. Ulevičiaus, pasninkaujant ar susilaikant nuo konkrečių produktų, žmonės mintyse juos tarsi atideda į šalį kaip auką vargšams.
„Nėra taip, kad perkame dešreles, paskui nešame jas į kokį nors varguolių klubą. Tačiau tai yra tokia intencija, kad apskritai tikintis žmogus turėtų nuo kažko susilaikyti savo gyvenime, kad galėtų pasidalinti su kitais“, - teigė pašnekovas.
Čia bendrais bruožais išdėstytas Bažnyčios įsakymas, susijęs su pasninku ir santūra. Jeigu kur Bažnyčia yra davusi tam tikrų palengvinimų, be abejo, jais galima naudotis. Apie juos tikintiesiems paprastai praneša kunigai. Kilus kokiai abejonei, reikia pasiklausti kunigo. [47]
Būti dosniems Dievui per gavėnią reiškia skirti Jam daugiau laiko: daugiau laiko maldai, daugiau laiko dvasinėms knygoms arba Šventajam Raštui, daugiau laiko dalyvavimui Mišiose, daugiau laiko tyliam Kristaus gyvenimo ir kančios apmąstymui, daugiau laiko religijai. Galbūt gavėnios penktadieniais galite sudalyvauti Kryžiaus kelio pamaldose mūsų koplyčioje. Dievui patinka gavėnia, nes jos metu žmonės skiria Jam daugiau laiko. Dievas mus sukūrė ir nori, kad taptume tobuli. Jis nori padaryti mus geresnius. Jis nori padėti mums tapti geresniems, ir mes galime tapti geresni.