Žindomo kūdikio sveikatą ir vystymąsi lemia mamos mityba, nes ji perduoda mažyliui tai, ką suvalgo pati. Tad kaip turėtų maitintis žindanti mama, kad aprūpintų kūdikį visomis reikalingomis medžiagomis? Iš tikrųjų ne už du, o - dviem. Papildomai žindanti mama gali suvartoti 300 - 600 kcal per parą. Taigi suvalgysite kiek daugiau negu įprastai, bet svarbiausia - ne maisto kiekis, o kokybė ir vitaminų bei kitų naudingųjų medžiagų kiekis.

Pagrindiniai mitybos principai žindymo metu

Mamos maistas turi būti įvairus. Reikia valgyti kuo įvairesnius visų pagrindinių grupių maisto produktus: mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, duoną, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, meniu turi būti augalinis aliejus ir sviestas. Žindanti mama gali valgyti neriebią jautieną, kiaulieną, baltą paukštieną, sveikesnė virta arba troškinta mėsa. Nederėtų pamiršti varškės ir sūrio. Iš varškės galite pasigaminti varškėčius, apkepus ar kitą patiekalą. Dažna mamos problemėlė po gimdymo - vidurių užkietėjimas, todėl svarbu, kad jos patiekalai turėtų pakankamai skaidulinių medžiagų, kurios skatina žarnyno peristaltiką.

Iki pusantro - dviejų mėnesių stenkitės valgyti alergijos nesukeliančius produktus, vėliau palengva galite bandyti naujus. Naują produktą suvalgykite kartą per dieną ir stebėkite kūdikio reakciją. Jokiu būdu, ypač atsakingai rinkitės maisto produktus, jeigu vaikas alergiškas. Alergenai gali būti šokoladas, kakava, krabai, krevetės, žemės riešutai, vėžiai, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, braškės, raudonos spalvos vaisiai ir daržovės (pomidorai, morkos, obuoliai, granatai ir kt.) Reikėtų vengti kavos, vynuogių, majonezo, kečupo, rūkytų mėsos gaminių, riebių kremų, taip pat nevalgykite konservantų ir E priedų turinčių maisto produktų, atsisakykite gazuoto vandens. Teoriškai alergenas gali būti ir žuvis, todėl ją įjunkite į racioną palengva.

Ką valgyti ir ko vengti?

• Mėsa: Neriebi jautiena, kiauliena, balta paukštiena (virta arba troškinta).
• Pieno produktai: Varškė, sūris, rauginto pieno produktai (rūgpienis, kefyras, jogurtas be vaisių ir cukraus, pasukas).
• Daržovės ir vaisiai: Įvairios daržovės ir vaisiai, atsižvelgiant į kūdikio toleranciją.
• Grūdai: Duona, kruopos (ypač naudingos perlinės ir grikiai).
• Skysčiai: Žolelių arbata, vanduo, džiovintų vaisių nuovirai, kompotas, šviežiai spaustos vaisių sultys.

Mamai gali netikti melionai, arbūzas, agurkai. Nepiktnaudžiaukite raugintais kopūstais, mieliniais gaminiais. Pučia pilvą nuo ankštinių, grybų, perlinių kruopų, cukraus. Pienas gali net netikti mamos organizmui, be to, nuo jo dažniausiai pučia pilvą. Jį keičiame į rauginto pieno produktus: rūgpienį, kefyrą, jogurtą be vaisių ir cukraus, pasukas ir kt. Daugeliu atvejų galima juos sumažinti. Tiesiog nevalgykite dujas sukeliančių maisto produktų.

Ar galima valgyti melioną žindant?

Daugelis mamų baiminasi, ar gali valgyti melioną žindymo metu. Iš esmės, melionas gali būti įtrauktas į žindančios mamos mitybą, tačiau svarbu stebėti kūdikio reakciją. Kai kuriems kūdikiams melionas gali sukelti pilvo pūtimą ar kitus virškinimo sutrikimus. Todėl rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio ir stebėti, ar kūdikis gerai toleruoja šį vaisių. Jei pastebėjote neigiamų reakcijų, vertėtų kuriam laikui atsisakyti meliono ir pabandyti jį vėl įtraukti į mitybą vėliau.

Svarbu paminėti, kad melionai yra naudingi dėl juose esančių vitaminų ir mineralų. Melionai - saldūs, gaivūs vaisiai, mūsų organizmą papildantys vitaminais ir antioksidantais. Taigi, ligonį maitinkite ne sausainiais, o melionais. Melionas naudingas, nes:

• Kupinas vitamino C, saugančio mūsų ląsteles nuo pažaidos ir padedančio stiprinti imunitetą, atsispirti virusams ir senėjimui.
• Turi antioksidantų liuteino, zeaksantino, cholino.
• Vitamino A šaltinis, kuris būtinas mūsų akims ir odai.
• Praturtina mus kaliu, svarbiu širdžiai, raumenims ir subalansuotam kraujospūdžiui.
• Turi mažą kiekį skaidulų, tik 0,9 g - jas greitai pasisavina.
• Nedidelis kiekis angliavandenių - tik 9 g/ 100 g. Iš jų didžioji dalis, 8 g, - cukrų.
• Baltymų mažas kiekis, kaip ir visuose vaisiuose, tik 0,8 g.
• 34 kcal/ 100 g, užkandžiui 300-500 g (102-170 kcal), neskaičiuojant nevalgomos dalies.

Papildomi patarimai

Iš karto po maitinimo arba jo metu dažniausiai pajuntate troškulį. Pasitikėkite savo organizmu - gerkite, kai norisi. Paprastai per parą patariama išgerti apie 2 litrus skysčių. Geriausi gėrimai mamai: žolelių arbata, vanduo, džiovintų vaisių nuovirai, kompotas, šviežiai spaustos vaisių sultys. Reikėtų vadovaujantis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką.

Primaitinimo pradžia

Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Dar svarbu paminėti, kad žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.

Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn.

Ko vengti primaitinant?

Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.

• Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus.
• Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).

Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską.

Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą. Arbūzai vaikams iki 1-2 metų netinka ir todėl, kad juose kaupiasi nitratai. Todėl mažam vaikui retkarčiais paragauti arbūzo duokite tik 50-70 g gabaliuką iš arbūzo vidurio ir išrankiokite sėklas, nes vaikai iki 4 metų gali jomis užspringti.

Vitaminas B12

Reikia valgyti mėsą. Mat joje yra daug vitamino B12, kuris būtinas vaiko augimui ir protiniam vystymuisi. Šio vitamino daugiausia gyvūniniuose produktuose: mėsoje, kiaušiniuose ir piene, taip pat žuvyje. Vartoti kalcio preparatus nėra būtina. Juolab kad žindymo periodu maisto papildai nerekomenduojami. Žindanti mama pakankamai kalcio turėtų gauti su maistu.

---