Kurie riešutmedžiai pas mus nokina skanius riešutus? Jų yra tikrai ne viena rūšis. Dėl maistingų ir skanių riešutų tais laikais žmonės gamtoje konkuruodavo su voverėmis, paukščiais bei kitais smulkiais gyvūnėliais.

Lazdynai

Lazdynų krūmai pasiekia 7-9 m aukštį, o pražysta anksti pavasarį, vieni pirmųjų iš visų augalų. Juose gausu įvairių mineralų, vitaminų, baltymų, būtinų žmogaus organizmui polinesočiųjų riebalų ir kitų gėrybių. Lazdynus lengva auginti, jie šalčiui atsparūs, greitai auga, pakenčia ir dalinį pavėsį. Šiuos vyriškus lazdyno žirginius pažįstas kiekvienas, jie pradeda dulkėti, t.y. Be paprastojo lazdyno želdynuose dar auginamas didysis lazdynas (Corylus maxima). Jis užauga aukštesnis už lietuviškąjį brolį, iki 10-12 m aukščio, jo stambesni ne tik riešutai, bet ir lapai. Dar kartais auginamas ir turkinis lazdynas. Bet tai jau nebe krūmas, o visas medis, užaugantis iki 15-20 m aukščio.

Lazdynas juk krūmas, jo lapai vientisi, delno didumo, o riešutmedis - galingas medis, užaugantis iki 25-30 m aukščio, ir jo lapai labai dideli bei plunkšniški, o kaulavaisius, t.y. Visame augale gausu įvairių mineralų ir vitaminų.

Paminėsime pagrindinius augalus, kurie pas mus nokina riešutus. Lazdynas Lietuvoje vadinamas įvairiausiais vardais: lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmas. Riešutai lietuvių sakmėse yra derliaus simbolis, jėgos šaltinis. Na, o surasti dvilypį riešutą (keimerį) - didžiulė laimė.Tinkamu laiku tinkamoje vietojeGeriausiai šie krūmamedžiai auga ir dera šiltoje, gerai saulės apšviestoje vietoje, nors daugelis veislių puikiai jaučiasi ir pavėsyje. Tinkamiausia dirva - drėgnas, bet nešlapias juodžemis ar priemolis, kuriame yra daug organinių medžiagų. Jei sodo dirva sunki, tai sodinant lazdyną ją reikėtų sumaišyti su smėliu ir durpėmis. Lazdynai visiškai netoleruoja smėlio: tokioje dirvoje jie sunkiai auga ir beveik nedera.

Lazdynus geriausia sodinti rudenį, spalio mėnesį. Paruošiamos apie 50-60 cm skersmens duobės, į kurias įpilama komposto, sumaišyto su viršutinio sluoksnio žemėmis, į kiekvieną duobę įpilama apie 10 litrų vandens, kuris turi susigerti į paruoštą žemės mišinį. Sodinti patariama su visu žemių gniutulu, o jei jo išsaugoti nepavyksta, šaknys pamerkiamos į molio skiedinį ir iki 30 cm patrumpinamas pirmasis ūglis. Kai sodinama daugiau lazdynų, tarp jų paliekami 3-4 m tarpai.

Tinkamai prižiūrimi lazdynai džiugina gausesniu derliumi ir gražesniais krūmamedžiais. Rekomenduojama juos kasmet patręšti mineralinėmis trąšomis (200 g superfosfato ir 50 g kalio druskos), o kas dvejus metus - organinėmis trąšomis (20 kg komposto). Vasarą aplink krūmamedį reikia negiliai supurenti žemę ir mulčiuoti nupjauta žole. Kad lazdynas pernelyg nesutankėtų, kas 5-6 metus jis genimas - paliekama 6-10 stiebų. Reikėtų šalinti dalį vidinių stiebų, o šoninius atlenkti 1,2-1,5 m aukštyje, leidžiant šakoms augti V formos krūmu. Genima ankstyvą pavasarį (kovą), kol nepradėjo tekėti sula.

Rugsėjį aplaužius stipriausių šoninių ūglių viršūnes (per du lapus nuo paskutinio išsišakojimo), lazdynus galima priversti derėti anksčiau. Nulaužtos viršūnės paliekamos kabėti ant krūmo iki ankstyvo pavasario ir nukerpamos tik tada, kai išsprogsta žirginiai. Ant viršutinių ūglių paliekama po 3-4 pumpurus.

Kaip dauginti?Dauginant sėklomis į žemę galima įkišti riešutą su kevalu arba išlukštentą, prieš tai parą pamirkius kalio permanganato tirpale. Stebėjimai parodė, kad geriau sudygsta išlukštenti riešutai: jų daigumas siekia apie 80 proc., o nelukštentų riešutų - apie 50 proc. Geriau lazdynus dauginti šakninėmis ataugomis. Taip pasodinti medeliai pradeda derėti metais ar dviem anksčiau (po 4-5 metų) negu auginami iš sėklų (po 5-6 metų). Be to, teigiama, kad iš sėklų išaugę lazdynai gali prarasti veislės požymius. Dauginant šakninėmis ataugomis reikia nukirsti šonines lazdyno ataugas su šaknelėmis ir jas pasodinti. Greičiausiai (po 2-3 metų) dera iš atlankų išauginti sodinukai, jiems naudojamos jaunos dar nežydėjusios šoninės šakos. Perkant sodinukus derėtų žinoti, kad iš sėklų auginti lazdynai turi stiprią centrinę šaknį, o atlankomis ar ataugomis daugintų lazdynų šaknys sudaro šaknų kuokštą.

Riešutmedžiai

Graikinis riešutmedis mums geriausiai žinomas, bet Lietuvoje sėkmingai auga ir kitos riešutmedžių rūšys. Sodybose ir parkuose dar kartais auginami juodasis (J.nigra), širdinis (J.ailantifolia, sin.). Jie taip pat užauga aukštais medžiais, bet visi sunokina skanius ir sveikus riešutus, besiskiriančius savo forma ir dydžiu. Riešutmedžiai yra savidulkiai augalai, rudenį derlių sunokins ir vienas augalas.

Iš žaliųjų kevalų (egzokarpių) gaminami stiprūs antihelmintiniai vaistai, varantys iš organizmo parazitus. Taip pat turi vieną įdomią savybę, susiformavusią evoliucijos eigoje, kuri moksliškai vadinama alelopatija.

Poetas Marcelijus Martinaitis jau dešimt metų savo draugus, pažįstamus ir giminaičius vaišina savo sode užaugintais graikiniais riešutais.„Mano riešutmedžio vaisiai neprilygsta parduodamiems prekybos centruose ar turgavietėse, jie daug skanesni.Ypač gausus buvo šių metų derlius, apie 100 kilogramų riešutų užderėjo! Tik rugsėjį paskutinius baigiau rinkti”, - sakė 75 metų poetas.Iš Švedijos Gotlando salos atsivežtas graikinis riešutmedis M.Martinaičio sode auga jau daugiau nei du dešimtmečius.Pusmetrio sodinuką jam davė pažįstamas švedas.Poetui egzotiškas augalas niekada nekėlė rūpesčių - jis yra puikiai prisitaikęs prie mūsų klimato, nebijo šalnų, nėra jautrus, jam nereikia išskirtinių trąšų.Tik reikia juodžemio, priemolio. Smėlis turbūt nepatiktų. Užaugo medis stambus kaip ąžuolas labai greitai. Tik vaisių teko laukti apie 10 metų.Į Europą - prieš 1000 metųĮ Europą prieš maždaug tūkstantį metų šiuos riešutus pirmieji atvežė graikai. Nuo to ir kilo jų pavadinimas.Graikiniai riešutmedžiai - ilgaamžiai, auga 400-500 metų, o kartais ir 1000-2000 metų. Vaisius riešutmedis dažniausiai pradeda vesti 15-ais metais ir išlieka vaisingas apie 200 metų. Suaugęs riešutmedis kasmet gali sunokinti 200-300 ar net 500 kilogramų riešutų.

Sulaukė pirmojo derliausTelšių rajono Kaunatavos miestelio ūkininkai, dešimtmetį gyvuojančio medelyno savininkai Remigijus ir Virginija Gailiai savo 6 hektarų ploto sodyboje Pavirvytės kaime augina ir graikinį riešutmedį, ir tris lazdynų krūmus.Pirmasis jų sodyboje atsirado graikinis riešutmedis - vos 30 centimetrų ūgio daigelį sutuoktiniai prieš dešimt metų atsivežė iš Lenkijos.Dabar augalas jau ištįsęs iki beveik 5 metrų ir turi 6 metrų skersmens lają. Šiemet šeimininkus jis nudžiugino pirmaisiais žiedais ir pirmuoju derliumi.„Neseniai radome nukritusius apie 15 riešutų. Visi žalia luobele, panašūs į kaštonus.Padėjome dviem savaitėms sausai ir šiltai, kad padžiūtų. Tada pranyks kartumas - bus skanūs ir saldūs”, - pasakojo penkiasdešimtmetė V.Gailienė.

Ji labai džiaugiasi, kad auginti graikinį riešutmedį nesudėtinga: tereikia parinkti apsaugotą nuo vėjo, aukštesnę vietą, kad vanduo į ją nesubėgtų ir neužsistovėtų.Tinka akmenuota dirva, o prieš sodinant į paruoštos duobės dugną patariama primesti skaldos, plytų, statybinių duženų, riedulių ar kito balasto, kuris trukdytų liemeninei šakniai augti ir skatintų šoninių šaknų - maitintojų vystymąsi.

Kol dar jaunas, riešutmedis gali nukentėti nuo stiprių šalčių, nes nereikia pamiršti, kad jis kilęs iš pietų kraštų.Nušalęs ir tarsi po gaisro atrodantis medis pavasarį vėl išleidžia naujas šakeles, nes turi puikią savybę - stiebe gausu miegančių pumpurų, kurie po įvairių pažeidimų ar nušalimų sugeba greitai atželti, atsinaujinti.

Ūkininkų pora graikinių riešutmedžių sodinukais prekiauja jau penkerius metus. Per metus parduoda iki 100 vienetų. „Miesto žmogus neturi vietos jam pasodinti, o ir derliaus reikia ilgai laukti. Todėl pirkėjai dažniausiai įsigyja vieną, daugiausia - du daigus.

Pasak jos, žmonės noriai perka lazdyną, jo sodinukų pavyksta parduoti penkis kartus daugiau nei tiek pat kainuojančio graikinio riešutmedžio.Pas V. ir R.Gailius sodyboje prieš penkerius metus pasodinti trys iš Ispanijos kilusios ‘Barselona’ veislės lazdynai pirmąjį derlių davė trečiaisiais metais.„Po du kibirus riešutų kasmet rugsėjo pradžioje prirenkame. Riešutai yra dvigubai stambesni nei miško, juos galima iškart valgyti. Tačiau man pačiai miško lazdynų riešutai yra gardesni”, - sakė V.Gailienė.

Specialistai rekomenduoja sodinti ne vieną, o bent dvi tris veisles. Kryžmadulka užtikrins geresnį derėjimą.Jei pasirinkote paprastąjį miško lazdyną, jo galite pasisodinti iš atlankų - vasarą išleistų žalių ūglelių.Tereikia nuskabyti vieną du ūglelius ir sukišti juos į trąšią, vidutinio sunkumo dirvą ir reguliariai laistyti.Lazdynai mėgsta šiltą ir gerai saulės apšviečiamą vietą. Ypač tinka keletą lazdynų pasodinti nuokalnėje arba sodo pakraščiuose kaip užtvarą nuo vėjo.Pasodinus sode lazdyną pravartu iš miško, iš po derančio lazdyno, parsinešti kibirą žemės. Beje, ši labai puri ir trąši žemė puikiai tinka pomidorams sodinti.

Paprasčiausias būdas: pavasarį, nutirpus sniegui, patikusius ir kokybiškus negliaudytus riešutus reikia 24-28 valandas palaikyti vandenyje (vanduo juos turi apsemti) ir po to pasodinti į dirvą 5-7 centimetrų gylyje. Paskui išmirkusius riešutus 15 parų neišnešant iš kambario reikia palaikyti drėgname smėlyje (supiltame į kibirą su skylutėmis dugne ir šonuose). Per tą laiką riešutai išleidžia šaknis ar net daigelius. Jie jau tinkami sodinti. Sodinti reikėtų 7 cm gylyje, kas 10 metrų vieną nuo kito. Riešutmedžio daigas iš žemės išlįs po 2-3 savaičių, o rudenį jau bus 10-15 cm dydžio.Liepos ir rugpjūčio mėnesiais nepatariama gausiai laistyti riešutmedžių sodinukų, nes jie taps neatsparūs žiemos šalčiams. Po metų paaugusį sodinuką reikia apgenėti, antraip jis augs kaip krūmas.

Riešutmedžių Gentis (Juglans)

rešutmedis (Juglans), riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos augalų gentis. 21 rūšis. Riešutmedis paplitęs Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Vasaržalis medis, išaugantis iki 50 m aukščio, retai žemas krūmas. Jaunos šakelės rudos, tankiai apaugusios liaukiniais, kartais ir šakotais plaukeliais. Lapai neporiniai, kartais poriniai plunksniški, iš 5-25 kiaušiniškų arba plačiai lancetiškų lapelių. Vyriškieji žiedai susitelkę į žirginius. Moteriškieji žiedai pavieniai arba susitelkę į viršūnines kekes. Vaisius - kaulavaisį primenantis kiaušiniškas arba elipsiškas riešutas, visiškai apgaubtas gvildo. Riešuto paviršius lygus, raukšlėtas arba briaunotas. Sėklos didelės valgomos.

Maistui dažniausiai vartojami graikinio riešutmedžio (Juglans regia), rečiau kvapiojo riešutmedžio (Juglans ×bisbyi), pilkojo riešutmedžio (Juglans cinerea), siauralapio riešutmedžio (Juglans hindsii), kolumbinio riešutmedžio (Juglans neotropica), korėjinio riešutmedžio (Juglans sigillata), širdinio riešutmedžio (Juglans ailantifolia) riešutai. Širdinio riešutmedžio, pilkojo riešutmedžio, siauralapio riešutmedžio, mandžiūrinio riešutmedžio (Juglans mandshurica), juodojo riešutmedžio (Juglans nigra), graikinio riešutmedžio mediena gražios tekstūros ir spalvos, kieta, naudojama baldų pramonėje, apdailai, dirbiniams. Iš gvildų, žievės, lapų gaunami dažai. Riešutmedžių nesunokę vaisiai, gvildai ir lapai naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje. Daugelio rūšių riešutmedis auginamas parkuose ir soduose kaip dekoratyvinis medis. Lietuvoje soduose ir dekoratyviniuose želdynuose auginamas graikinis riešutmedis, pilkasis riešutmedis, juodasis riešutmedis, retai - širdinis riešutmedis, mandžiūrinis riešutmedis.

Kitos rūšys

Taip pat pas mus auginamos karijos, kurios irgi nokina valgomus riešutus. Tai baltoji (Carya ovata) bei pekaninė (C. Visi riešutmedžiai ir karijos priklauso tai pačiai riešutmedinių šeima, ir jie visi užauga dideliais medžiais.

Kaštono vaisiai, kurie pas mus rudenį pabyra po kojomis, yra NEVALGOMI, jie net šiek tiek nuodingi. Bet kai kurie sunokina. Prieš nukrisdami ant žemės jie ilgai slepiasi dygliuotuose, panašius į ežiukus „nameliuose“ (goželėse). Šviežių kaštainio riešutų galima įsigyti ir prekybos centruose. Patys medžiai užauga kaip ir riešutmedžiai dideliais medžiais, iki 20-30 m aukščio, mėgsta šviesias, derlingas ir apsaugotas nuo šaltų vėjų vietas.

„Lietuvoje sodinti prie namų riešutmedžius madinga jau ne vienus metus. Jei tik kas turi pakankamai vietos, būtinai įsigyja riešutmedį”, - sakė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo jaunesnysis mokslo darbuotojas Kęstutis Obelevičius.Iš pasaulyje esamų dvidešimties rūšių Lietuvoje auginamos penkios ir keli hibridai. Kauno botanikos sode auga ir kasmet dera septyniolika trečiosios kartos riešutmedžių, kurių amžius - 50-55 metai. Jie visi išauginti iš riešutų, atsivežtų iš įvairių tuometės Sovietų Sąjungos botanikos sodų. Šioje kolekcijoje - pilkasis, mandžiūrinis, juodasis, lipnusis, širdžiavaisis ir graikinis reišutmedžiai.„Visi, išskyrus graikinį, turi tokį kietą kevalą, kad jo net voveraitės neįveikia”, - sakė K.Obelevičius. Pasak jo, viena vertingiausių ir dažniausiai auginamų riešutmedžių rūšių - graikinis riešutmedis.Dažniausiai Lietuvoje auginamos dvi jo veislės: žemaūgis ‘Ideal’ ir ‘Korenovskij”.

Priskaičiuojama apie dvidešimt lazdyno riešutų rūšių.Lazdynų krūmai užauga 2,5-8 metrų aukščio, vaisius pradeda vesti 7-8 metais ir gausiai dera maždaug tris dešimtmečius.Be įvairių organizmui būtinų vitaminų ir mineralų, lazdynų riešutuose yra apie 60-75 proc. riebalų, 15-20 proc. baltymų ir 3-5 proc. angliavandenių.Lazdynų riešutai yra kaloringesni už duoną, kiaulieną, natūralų pieną, šokoladą.Lazdynų riešutuose esantys vertingi ir lengvai virškinami baltymai kiekiu ir sudėtimi prilygsta mėsai.

Kultūriniai lazdynai

Iš paprastojo lazdyno yra išvesta daug hibridinių bei kultūrinių veislių. Kultūriniai lazdynai subrandina didesnius, daugiau ir su minkštesniu kevalu riešutus. Iš suaugusio kultūrinių veislių lazdyno krūmamedžio galima pririnkti apie 10 kg riešutų. Todėl, jeigu nusprendėte auginti lazdyną, geriau nusipirkite kultūrinės veislės krūmamedį. Kokią kultūrinių lazdynų rūšį rinktis, priklauso nuo jūsų poreikių, sodo dydžio, mikroklimato, vietos, kur planuojate sodinti. * Turkiniai lazdynai (Corylus colurna) užauga didžiausi - net iki 20 m aukščio. Jie pasipuošia tamsiai žaliais lapais, kurie pavasarį labai anksti išsprogsta ir ilgai žaliuoja. Šios rūšies lazdynai auga greitai, pakenčia pavėsį ir sausrą, atsparūs šalčiui. Populiariausia turkinių lazdynų veislė - „Atropurpurea“.* Didieji lazdynai (Corylus Maxima) užauga iki 10 m aukščio. Jų lapai apvalūs, dvigubai dantytais pakraščiais. Riešutai auga kekėse net po šešis, o kartais ir po dvylika. Šalčiui atsparūs. Raudonlapiai didieji lazdynai išsiskiria tamsiai purpuriniais lapais ir rausvais kevalais. * Mandžiūriniai lazdynai yra 4-5 m aukščio. Rudenį jų lapai nusidažo ryškiai oranžine arba auksine spalva. Pailgi riešutai kekėse sutelkti po tris arba keturis. Nuo kitų rūšių skiriasi labai kietu kevalu. Gerai auga paunksmėje ir gausiai dera, bet yra reiklūs drėgmei.* Vadinamieji Halės milžinai (Hall's Giant) - greičiausiai šakotu plačiu krūmu auganti lazdynų rūšis. Halės milžinai gerai ištveria šalčius, yra atsparūs ligoms ir kenkėjams, dirvai nereiklūs. Gausiai dera ir užaugina stambius, apie 4 g sveriančius riešutus.

1983 m. pristatyta pirmoji lietuviška kultūrinių lazdynų veislė „Puntukas“. Ši veislė prilygsta geriausioms Vakarų Europos kultūrinių lazdynų veislėms, o kai kuriuo atžvilgiu lietuviški lazdynai dar geresni, nes yra ištvermingesni, brandina stambius vaisius, gerai užpildančius kevalą.

Lietuvoje gerai auga „Cosford“, „Jeeve's seedling“, „Hall's Giant“ (Halės milžinai), „Barcelona“, „Santiam“, raudonlapiai lazdynai „Pamiat akademika Jablokova“, „Red Majestic“, „Kentish Cob“, rusų išvestos pamaskvei skirtos veislės. Iš raudonlapių lazdynų ilgiausiai ir intensyviausiai spalvą per vegetacijos sezoną išlaiko lenkiška veislė „Syrena“, tačiau riešutai nėra labai dideli. Labai intensyvią tamsiai raudoną spalvą kone visą vasarą išlaiko rusų veislė „Vostok“. Iš Vakarų Europos veislių verta rinktis žalialapius lazdynus „Cosford“: jų riešutai labai skanūs, saldūs.

Rūšis	Aukštis	Ypatybės
Turkiniai lazdynai (Corylus colurna)	Iki 20 m	Auga greitai, atsparūs šalčiui ir sausrai.
Didieji lazdynai (Corylus Maxima)	Iki 10 m	Šalčiui atsparūs, riešutai auga kekėse.
Mandžiūriniai lazdynai	4-5 m	Reiklūs drėgmei, riešutai kietu kevalu.
Halės milžinai (Hall's Giant)	Greitai šakojasi	Atsparūs ligoms, dera gausiai.

---