„Vitaminai - sveikatos šaltinis“- girdime mes nuo vaikystės. Tačiau paskutiniu metu vis dažniau sutinkame žodį „avitaminozė“. Ar pasikeitė maistas, ar per mažai geriame vitaminų tablečių pavidalu? Žinome, kad kalcis reikalingas kaulams, kalis širdžiai, o jodas - skydliaukei.
Tačiau vis dažniau mums lūžta kaulai, sergame širdies ligomis, išsibalansuoja skydliaukės hormonų veikla. Šiuolaikinis maistas yra perdirbamas pramoniniu būdu, rafinuojamas. Namuose kepame aliejuje, ilgai verdame, konservuojame. Be to, žemės ūkyje naudojama daug trąšų, herbicidų, pesticidų. Vitaminai - organinės medžiagos.
Vitaminų terminą 1912 m. įvedė lenkų biochemikas Kazimieras Funkas, atsižvelgiant į ligas, kurių simptomus jie panaikina. Raidėmis pradėta žymėti 1913m. pagal jų atradimų tvarką. Pvz. A - antirachito vitaminas, dabar pervadintas į D. Pats organizmas vitaminų negamina. Jų turi gauti su maistu.
Reikalingi 13 vitaminų. Vieni vitaminai tirpsta vandenyje. Tai vitaminai B, C, PP. Jie nesikaupia organizme. Jame transportuojami kaip laisvi kraujo plazma ir limfa. Kiti vitaminai A, D, E, K- tirpsta riebaluose. Jie kaupiasi organizme.
Mineralinės medžiagos yra cheminiai elementai. Organizme dalyvauja dujų apykaitoje, raumenų veikloje, šarmų- rūgščių pusiausvyros palaikyme. Mineralinės medžiagos sudaro 4,5 proc. kūno masės. 5/6 jų įeina į kaulų sudėtį. 50 proc. visų mineralinių medžiagų sudaro kalcis, 25 proc.- fosforas ir kitus 25 proc.- dar kiti 5 makroelementai ir 14 mikroelementų.
Pats organizmas mums sufleruoja, kokių medžiagų mums trūksta, tik reikia įsiklausyti. Organizmui reikalingų vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų šaltinis - tinkama ir įvairi mityba. Reikia vartoti daugiau vaisių, daržovių, ankštinių augalų, neapdorotų grūdinių kultūrų. Geriausia valgyti šviežius maisto produktus, pirkti iš ekologinių ūkių. Pirmenybę teikti šviežioms, nevirtoms daržovėms ir vaisiams.
Nelupti žievės,bet kuo stambiau pjaustyti. Nemirkyti ir virti nedideliame kiekyje vandens, nes vitaminai turi savybę ištirpti ir likti vandenyje. Nešildyti patiekalo keliskart. Taigi, vitaminai ir mikroelementai būtini organizmui augti, bręsti, vystytis, fiziologijai palaikyti. Tiek kritiškas stygius, tiek pavojingas perteklius gali sukelti rimtus negalavimus. Maitinkimės sveikai, saikingai.
Kivio nauda ir savybės
Kiviai turi daug vitaminų C ir E. Tai geras vitaminų C ir E šaltinis. Šie vitaminai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda apsisaugoti nuo artrito, kataraktos, akies dėmių degeneracinių procesų. Šie vaisiai turi daug vandens, todėl jų vartojimas padeda reguliuoti svorį.
Kiviai stabdo plaukų žilimą, palaiko sveiką odą ir plaukus.
Alergija paragavus kivio
Egzotiniai vaisiai gali tapti ir alergijos priežastimi. Kiviai, mangai, papajos ar ličiai kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas - jų sudėtyje esančios medžiagos dirgina jautresnį organizmą.
„Simptomai dažniausiai pasireiškia greitai - tai niežulys burnoje ar gerklėje, paraudimas, bėrimas ar net dusulys. Pastebėjus tokią reakciją, būtina nedelsiant nustoti valgius vaisių, išsiskalauti burną ir prireikus išgerti antihistamininių vaistų. Jei reakcija stipri - atsiranda dusulys, lūpų ar veido tinimas - būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus ar kviesti greitąją pagalbą. Norint išvengti alergijos, egzotinius vaisius reikėtų ragauti nedideliais kiekiais, ypač pirmą kartą“, - sako vaistininkė.
Kaip teisingai valgyti?
Egzotinius vaisius rekomenduojama valgyti rytais arba tarp pagrindinių valgymų - tuomet organizmas geriau pasisavina juose esančias naudingas medžiagas, o skrandis patiria mažesnį dirginimą.
„Svarbu jų nevalgyti kartu su sunkiai virškinamu maistu, pavyzdžiui, mėsa ar pieno produktais - taip sumažėja virškinimo sutrikimų rizika. Egzotiniai vaisiai geriausiai įsisavinami, kai vartojami atskirai arba su lengvais produktais, tokiais kaip jogurtas ar avižos. Taip pat būtina nepamiršti saiko - net ir sveiki vaisiai gali paskatinti cukraus kiekio kraujyje svyravimus ar sukelti virškinimo problemų, jei jų valgoma per dažnai ar per daug“, - akcentuoja E. Šeibokaitė.
Kam reikėtų vengti?
Vaistininkė pabrėžia - kai kuriais atvejais net nedidelis vaisiaus kiekis gali išprovokuoti rimtas sveikatos problemas.
„Sergant gastritu ar turint padidėjusį skrandžio rūgštingumą, reikėtų vengti rūgštesnių egzotinių vaisių, tokių kaip ananasai, kiviai ar citrinos - jie gali dirginti skrandžio gleivinę ir sustiprinti nemalonius pojūčius. Diabetu sergantiems žmonėms taip pat būtina atsargiai rinktis - kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, mangai ar bananai, turi daug natūralaus cukraus, kuris gali sukelti gliukozės šuolius kraujyje. Tuo metu džiovinti vaisiai ar vaisių sultys dažnai slepia koncentruoto cukraus perteklių“, - pažymi vaistininkė.
Pasak jos, riziką gali kelti ir nesunokę egzotiniai vaisiai - kai kurie jų turi natūralių toksinų ar stiprių fermentų, galinčių dirginti gleivinę, sukelti pykinimą ar net apsinuodijimą. Įvežtiniai vaisiai dažnai būna apdoroti cheminėmis medžiagomis, todėl būtina juos kruopščiai nuplauti arba nulupti žievę.
„Egzotiniai vaisiai gali būti puikus sveikatos šaltinis, tačiau kartu - ir iššūkis organizmui, ypač tiems, kurie vartoja vaistus ar serga lėtinėmis ligomis. Todėl prieš įtraukiant juos į kasdienį racioną, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Net ir atrodytinai „nekaltas“ vaisius gali turėti netikėtą poveikį“, - įspėja E.