Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuria serga daugelis žmonių visame pasaulyje. Nors diabetas yra sudėtinga liga, tinkamas cukraus kiekio kraujyje palaikymas gali sumažinti komplikacijų riziką. Sergant cukriniu diabetu, organizmas negali veiksmingai apdoroti angliavandenių. Kai valgai angliavandenius, jie yra suskaidomi į mažus gliukozės vienetus, kurie kraujyje virsta cukrumi.
Jei esi sveikas, kasa reaguoja į pakilusį cukraus kiekį ir gamina hormoną insuliną, kuris leidžia cukrui iš kraujo patekti į ląsteles. Yra keletas cukrinio diabeto tipų, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas. Sergant 1 tipo cukriniu diabetu, autoimuninis procesas sunaikina insuliną kasoje gaminančias beta ląsteles. Sergantys šio tipo cukriniu diabetu turi vartoti insuliną, kad palaikytų sveiką gliukozės lygį kraujyje.
Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, beta ląstelė gamina pakankamai insulino, tačiau organizmo ląstelės yra atsparios jo veikimui, dėl to cukraus kiekis kraujyje išlieka aukštas. Iš trijų makroelementų: baltymų, angliavandenių, riebalų - angliavandeniai turi didžiausią įtaką cukraus kiekio kraujyje valdymui.
Vienas svarbiausių aspektų, padedančių suvaldyti cukrinį diabetą - sveika gyvensena ir tinkamos mitybos įpročiai. Ekspertų teigimu, diabeto valdymui pritaikyta mityba gali būti naudinga ne tik sergantiems, bet ir siekiantiems sumažinti riziką susirgti šia liga. „Mityba yra vienas pagrindinių veiksnių, turinčių didelę įtaką cukrinio diabeto kontrolei.
Subalansuota, mažo glikeminio indekso produktų pagrindu sudaryta mityba padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje bei mažina staigių jo svyravimų tikimybę. Svarbu rinktis lėtai virškinamų angliavandenių gausius produktus, tokius kaip pilno grūdo, daržoves ar ankštines daržoves“, - sako vaistininkas Ignas Popa. Biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė sako, kad maisto pasirinkimas yra itin svarbus diabeto gydymui, kadangi tai, ką valgome, turi tiesioginės įtakos gliukozės kiekiui kraujyje.
„Diabetu sergantiems žmonėms labai svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, nes jų organizmas arba negamina insulino (1 tipo diabetas), arba turi nepakankamą insulino sekreciją ar veikimą periferiniuose audiniuose (2 tipo diabetas). Angliavandeniai, riebalai bei baltymai skirtingai veikia cukraus kiekį kraujyje. Pavyzdžiui, angliavandeniai veikia greičiausiai, kadangi greitai virsta gliukoze“, - tvirtina S.Čapkauskienė. Ji priduria, kad mityba, kurioje gausu sočiųjų, transriebalų ir perdirbtų angliavandenių, didina atsparumą insulinui, todėl cukriniu diabetu sergantiems žmonėms sunkiau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Priešingai, mityba, kurioje gausu skaidulinių medžiagų, kokybiškų baltymų ir sveikųjų riebalų, didina jautrumą insulinui, todėl organizmas efektyviau gali jį naudoti. S. Čapkauskienės teigimu, netinkama mityba gali paspartinti su diabetu susijusias komplikacijas, tokias kaip nervų, inkstų bei akių pažeidimai ar širdies bei kraujagyslių ligos. „Tinkama mityba pagerina cukraus kiekio kraujyje stabilumą ir gali sulėtinti diabeto komplikacijų progresavimą arba joms užkirsti kelią.
Todėl reikėtų vartoti daug skaidulų turinčius produktus, pavyzdžiui, avižas, miežius, bolivinę balandą, ankštines daržoves, riešutus, sėklas. Taip pat įtraukti daugiau augalinio maisto, nevengti vartoti nesočiųjų riebalų šaltinių - avokadų, alyvuogių aliejaus, be to reikėtų nepamiršti ir kokybiškų baltymų - liesos mėsos, baltos žuvies bei kiaušinių“, - tvirtina S. Čapkauskienė. Ji priduria, kad sergantiems cukriniu diabetu vertėtų vengti rafinuotų grūdų ir cukrų, kurie yra baltoje duonoje, baltuose ryžiuose, saldainiuose, gazuotuose gėrimuose, įvairiuose kepiniuose.
Pasak jos, itin svarbu ne tik, kokius produktus vartojate, bet ir jų eiliškumas dienos metu. „Valgymą reikėtų pradėti nuo daržovių, vėliau pereiti prie baltymų bei riebalų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ar pieno produktai, ir tik vėliau pereiti prie angliavandenių - kruopų, duonos, makaronų, bulvių ar ankštinių daržovių. Be to, itin svarbu daug judėti - ypač po suvalgyto maisto. Tai padės lengviau valdyti gliukozės kiekį kraujyje“, - tvirtina biomedicinos mokslų daktarė.
Kiaušiniai: nauda ir rizika sergant diabetu
Kiaušiniai yra sveikas ir maistingas maisto produktas, dažnai rekomenduojami kaip „sveikas ir greitas maistas“, bet diabetą tiriantiems mokslininkams jie kelia abejonių. Tačiau sveikiems žmonėms kiaušiniai yra vienas iš geriausių baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinių. „Kiaušinio baltymas yra aukštos maistinės vertes. Pagal amino rūgščių kiekį bei įvairovę jis prilyginamas mėsos ir žuvies baltymams.
Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės-Lazarevičienės, kiaušiniai yra aukštos kokybės baltymų turintis produktas. Kiaušinio baltymas dėl aukštos savo biologinės vertės laikomas netgi etaloniniu baltymu, kurio nepakeičiamųjų amino rūgščių kiekis yra idealus žmogui. „Kiaušinyje yra vidutiniškai 6 gramai baltymų. Beje, baltymai dalinai lemia tai, jog kiaušiniai yra pakankamai sotus maistas, nors kilokalorijų turi nedaug (vienas didelis kiaušinis turi tik 72 kilokalorijas). Toks maistas tinkamas metantiems svorį, didinantiems raumenų kiekį. Kokių dar naudingų medžiagų yra kiaušiniuose?
- Liuteinas ir zeaksantinas - antioksidantai, vertingi regėjimui
- Įvairiausių vitaminai ir mineralai - A, B2, B12, D, folatai, fosforas, jodas, selenas, cinkas ir kt.
Galima sakyti, jog kiaušinis yra natūrali multivitaminų tabletė“, - vardijo pašnekovė. Kiaušiniai turi labai svarbios medžiagos cholino, kuris būtinas smegenų veiklai. Taip pat reikėtų paminėti, kad kiaušiniai turi labai svarbios medžiagos cholino, kurio būtina gauti su maistu ir kuris būtinas smegenų veiklai. Ši medžiaga būtina neurotransmiterio acetilcholino sintezei ir yra ląstelių membranų sudedamoji dalis. Yra duomenų, kad cholino stoka susijusi su kepenų, širdies ir nervų ligomis.
Labai svarbu cholino pakankamai gauti nėščiosioms, nes šios medžiagos stoka gali padidinti riziką nervinio vamzdelio defektams ir pabloginti kūdikio kognityvines funkcijas. Gana dažnai cholino žmonės su maistu gauna nepakankamai, o geriausi cholino šaltiniai yra kiaušiniai (viename kiaušinyje jo yra 113 mg) ir jautienos kepenys.
Viename dideliame kiaušinyje yra 186 mg cholesterolio. Todėl anksčiau buvo manoma, kad dėl kiaušinio trynyje esančio cholesterolio šis produktas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. „Tačiau mokslas nestovi vietoje ir dabar jau tyrimai rodo ką kita. Jau yra žinoma, kad daugiausiai cholesterolio, esančio kraujyje, mūsų organizmas gamina pats - kepenyse.
Transriebalai (iš dalies hidrintieji) didina blogojo (MTL) ir mažina gerojo (DTL) cholesterolio koncentraciją kraujyje, sotieji riebalai (gyvūninės kilmės, taip pat palmių ir kokosų) didina tiek blogojo, tiek gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje. Abi šios riebalų rūšys stimuliuoja kepenis sintezuoti daugiau cholesterolio. Su maistu gaunamas cholesterolis kepenų nestimuliuoja arba stimuliuoja mažiau, o didelis kiaušinis sočiųjų riebalų turi nedaug - 5 gramus“, - teigė D.Pipiraitė-Lazarevičienė.
Taigi nauji moksliniai duomenys rodo, kad kiaušinius drąsiai galime valgyti, tačiau dozuoti juos vis dėlto reikėtų. Pasak dietologės, pagal šių dienų rekomendacijas sveikiems žmonėms saugu suvalgyti po vieną kiaušinį per dieną. Toks jų kiekis nedidina rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sergantiems cukriniu diabetu, turintiems didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pavyzdžiui, rūkantiems rekomenduojama valgyti ne daugiau kaip 3 kiaušinius per savaitę.
Tyrimai
Anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad kiaušinių vartojimas gali net apsaugoti nuo diabeto, tačiau dabar naujas tyrimas atskleidė, kad reguliarus kiaušinių valgymas - bent vieno per dieną, virto, kepto, virto garuose ar su kiaušiniene - sukelia polinkį į diabetą - ligą, pasireiškiančią per aukštu cukraus kiekiu kraujyje.
„Mityba yra žinomas ir keičiamas faktorius, prisidedantis prie susirgimo 2-ojo tipo diabetu, todėl svarbu išsiaiškinti įvairius mitybos aspektus, kurie gali turėti įtakos susirgimui šia liga.“ - sako dr. Ming Li iš Pietų Australijos universiteto. - „Nors sąsaja tarp kiaušinių vartojimo ir diabeto dažnai diskutuojama, šio tyrimo tikslas buvo įvertinti žmonių ilgalaikius kiaušinių vartojimo įpročius ir jų riziką susirgti diabetu.“
Tyrimo duomenys buvo surinkti iš Kinijoje gyvenančių žmonių - šioje šalyje neseniai pereita nuo tradicinės mitybos su daug kruopų ir daržovių, prie gamyklinio maisto gausios šiuolaikinės mitybos, į kurią įeina daugiau mėsos, užkandžių ir kiaušinių, sako dr. M. Li. Nuo 1991 iki 2009 metų kiaušinius vartojančių žmonių skaičius Kinijoje padvigubėjo - nuo 16 gramų 1991-1993 metais pereita prie 26 gramų 2000-2004 metais ir net iki 31 gramo 2009 metais.
Tyrimo tikslais dr. M. Li su komanda analizavo 8545 suaugusiųjų, dalyvavusių 1991-2009 metų Kinijos sveikatos ir mitybos apklausoje, duomenis. Kinijos sveikatos ir mitybos apklausa - tai JAV valstybinio Ligų kontrolės ir prevencijos centro remiamam ilgalaikė programa, kuria siekiama ištirti Kinijos sveikatos apsaugos politikos ir mitybos rezultatus. Tyrimo dalyviai fiksavo savo kiaušinių suvartojimo įpročius, o diabetas buvo diagnozuojamas 2009 metais, remiantis cukraus kiekio kraujyje nevalgius testu.
Aukštas ir ilgalaikis kiaušinių suvartojimas, viršijantis 38 gramus kiaušinių per dieną, padidino diabeto riziką suaugusių kinų tarpe maždaug 25 procentais, skelbia tyrėjų komanda. Tačiau daugiau nei 50 gramų per dieną, arba maždaug vieną kiaušinį, suvalgantys žmonės susirgti diabetu rizikavo 60 procentų labiau. Ši koreliacija taip pat buvo ryškesnė moterims nei vyrams, o tai reiškia, kad reguliariai kiaušinius vartojančios moterys diabetu susirgti rizikuoja labiau.
Dr. M. Li teigia, kad priežasties ir pasekmės ryšiui įtvirtinti reikėtų atlikti daugiau tyrimų, norint įrodyti, kad kiaušiniai iš tiesų gali sukelti diabetą. „Norint įveikti diabetą reikalinga daugialypė prieiga, į kurią turi įeiti ne tik tyrimai, bet ir aiškios rekomendacijos, kurios žmonėms suteiktų informacijos ir jiems padėtų“, - sako ji. - „Šis tyrimas yra tik vienas žingsnis mūsų ilgalaikio tikslo link.“
Praėjusiais metais mokslininkai iš Suomijos gavo visiškai priešingą rezultatą - kad vienas kiaušinis per dieną gali sumažinti 2-ojo tipo diabeto riziką. Jie tyrė vyrų populiaciją ir jų tyrimo eigoje paaiškėjo, kad kasdien po kiaušinį suvalgantys vyrai kraujyje turi tam tikrą lipidų profilį, kuris yra dažnas tarp tų vyrų, kurie nesuserga diabetu. Tačiau šio tyrimo autoriai iš Rytų Suomijos universiteto pripažino, kad sąryšis tarp šių dviejų faktorių vis dar neaiškus.
2015 metais to paties universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad kiaušinių vartojimas siejamas su žemesne 2-ojo tipo diabeto rizika bei žemesniu gliukozės lygiu kraujyje. Maždaug keturis kiaušinius per savaitę suvalgantys vyrai 37 procentais rečiau sirgo 2-ojo tipo diabetu, lyginant su tais, kurie per savaitę suvalgydavo maždaug vieną kiaušinį.
Jyrki Virtanen, mitybos epidemiologijos dėstytojas iš Rytų Suomijos universiteto sako, kad ligi šiol būta mažai mokslinių įrodymų apie kiaušinių poveikį diabeto rizikai. Jis sakė: „Nėra jokių prieinamų eksperimentinių duomenų apie kiaušinių suvartojimą ir 2-ojo tipo diabeto dažnumą.“ Tačiau visgi egzistuoja tikimybė, kad gausus kiaušinių vartojimas gali sukelti diabetą tiems žmonėms, kurie juo neserga.
Pasak Australijos Sandraugos mokslo ir pramonės tyrimų organizacijos, daugiausia teigiamų pokyčių vartojant kiaušinius pastebi antrojo tipo cukrinio diabetu sergantys žmonės. Australų tyrėjai nustatė, jog suvartodami du kiaušinius per dieną diabetikai gali gerokai pagerinti kraujo bei gliukozės rodiklius. Diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama kiaušinius rinktis pusryčiams. Didelė baltymų dozė ryte gerina glikeminę kontrolę ir padeda išvengti dažnų diabeto komplikacijų - skausmo, nervų pažeidimų, širdies ar regos sutrikimų.
Rekomendacijos
Nors bendro sutarimo, kiek šia liga sergantis žmogus gali suvartoti angliavandenių, nėra. Tačiau daugelis tyrimų atskleidė, kad cukraus kiekis kraujyje, kūno svoris ir kiti rodikliai pagerėjo, kai buvo suvartojama ne daugiau kaip 20 g angliavandenių per dieną. Optimalus angliavandenių kiekis yra labai individualus. Juk kiekvienas esame skirtingi ir mūsų organizmai taip pat skirtingai reaguoja į angliavandenius.
Pasak Amerikos diabeto asociacijos, nėra universalios dietos, kuri tiktų visiems sergantiems cukriniu diabetu. Geriausia yra sudaryti asmeninį mitybos planą ir nustatyti asmeniškai tinkamą angliavandenių suvartojimą. Norint išsiaiškinti galimą suvartoti angliavandenių kiekį, reikėtų pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje prieš valgį ir 1-2 val. po valgio. Viskas priklauso nuo tavo asmeninės tolerancijos angliavandeniams. Tiesiog atmink, kad ribojami mityboje angliavandeniai valdys cukraus kraujyje padidėjimo riziką. Be to, norint sudaryti sveiką mitybos planą, nevertėtų visiškai atsisakyti daržovių, uogų, riešutų ir sėklų.
Kiaušiniuose yra 187 mg cholesterolio, o pagal oficialias rekomendacijas, diabetu sergantys žmonės per dieną negali suvartoti daugiau nei 200 mg cholesterolio. Kiaušiniuose taip pat yra daug baltymų - maždaug 7 g kiekviename kiaušinyje, o baltymus organizmas perdirba į gliukozę, jei jų suvartojame per daug, rašo dailystar.co.uk Amerikos diabeto asociacija tuo tarpu rekomenduoja diabetu jau sergantiems žmonėms kiaušinius valgyti.
Anksčiau buvo manoma, kad dėl didelio cholesterolio kiekio kiaušinių reikėtų vengti, dabar įrodyta, kad, saikingai valgomi, kiaušiniai yra sveikos mitybos produktas, sako dietologė Eglė Kliukaitė. E. Kliukaitės teigimu, putpelių kiaušiniai ypač tinka alergiškiems žmonėms: „Juose yra specialaus baltymo, kuris slopina alergines reakcijas, todėl putpelių kiaušiniai gali tikti, jei yra alergija vištų kiaušiniams.
Asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, per savaitę galima suvalgyti ne daugiau kaip 2-3 kiaušinius, nes tyrimais įrodyta, kad, sergant cukriniu diabetu ir kiaušinius valgant kasdien, gali padidėti širdies ligų rizika. Žmonėms, kuriems sunku kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, patartina rinktis maisto produktus tik su kiaušinio baltymu“, - pataria E. Diabeto gydytojai dažnai rekomenduoja valgyti kiaušinius, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kaip kiaušiniai yra paruošiami. Rekomenduojama vengti kiaušinių, keptų su riebalais ar aliejumi, taip pat kiaušinių, patiekiamų su sūriu ar kitais riebiais produktais. Geriausia kiaušinius virti, troškinti ar kepti be riebalų.
Kiaušinių pasirinkimas ir paruošimas
Anot mitybos specialistų, siekiant gauti visą organizmui naudingų vitaminų ir mineralų kompleksą, būtina rinktis kokybiškus kiaušinius. Neretai vis dar manoma, jog kiaušinio maistingumą rodo trynio spalva - neva kuo tamsesnis trynys, tuo kiaušinyje daugiau maistinių medžiagų ir vitaminų. Iš tiesų kiaušinių maistinę vertę lemia tai, kuo maitinamos vištos ir kokiomis sąlygomis jos gyvena - sveikos, laisvai judančios ir be antibiotikų auginamos vištos deda kokybiškesnius kiaušinius. O trynio spalvą lemia ingredientai, naudojami paukščių pašarui. Pavyzdžiui, burokėliai tryniui suteiks tamsesnės, o kukurūzai ar kitos šviesios grūdinės kultūros - šviesesnės spalvos.
„Kiaušinis - paukščio lytinė ląstelė, todėl tai yra savaime sveikas ir pačios gamtos nuo įvairaus galimo žalingo poveikio apsaugotas produktas. Bet net ir jo kokybė priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis augo jį padėjęs paukštis. Jei višta nepatiria streso, yra sveika, maitinama kokybiškais pašarais, šios savybės persiduos kiaušiniui, o galiausiai - ir jį valgančiam žmogui. Ilgainiui kokybiškų kiaušinių vartojimas neišvengiamai prisidės prie geresnės mūsų sveikatos bei savijautos“, - teigė bendrovės „Groward Group“ kiaušinių verslo vadovas Tomas Rumelaitis.
Jis pabrėžia, jog tam, kad vištos dėtų kokybiškus kiaušinius, būtų laimingos ir sveikos be antibiotikų, būtinos išskirtinės laikymo sąlygos. Antibiotikų vakcinas rekomenduojama keisti eteriniais aliejais, 10 valandų miego ciklu, kruopščiu paukštidžių valymu, dezinfekavimu, pagal natūralų paros ritmą parenkamu apšvietimu. Tokios sąlygos lemia aukštesnį higienos ir žemesnį streso lygį paukščiams, tad pastarieji gerokai rečiau serga ir jiems gydyti antibiotikai tiesiog nereikalingi.
Visi parduodami kiaušiniai turi būti paženklinti skaičiais 0, 1, 2 arba 3. Jie nurodo, kokiomis sąlygomis buvo laikoma tą kiaušinį padėjusi dedeklė višta. Skaičius 1 reiškia, kad dedeklė višta buvo laikoma laisvėje, sodyboje, bet reikia pasakyti, kad tokių paukštynų Lietuvoje nėra užregistruota.
Kaip paruoštas kiaušinis sveikiausias „Virto kiaušinio baltymas suvirškinamas daug geriau negu žalio - atitinkamai 91 ir 51 proc. Be to, valgant žalius kiaušinius didėja rizika užsikrėsti salmonella bakterijomis. Jeigu žalių kiaušinių vartojama labai daug, gali atsirasti vitamino biotino stoka (šis vitaminas svarbus odai, plaukams, nagams). Verdant kiaušinius juose 17-20 proc. sumažėja vitamino A, taip pat 6-18 proc. sumažėja antioksidantų. Kiaušinius verdant trumpiau, maistinių medžiagų išlieka daugiau, nežiūrint aukštos gaminimo temperatūros.
Kita vertus, nors gaminant dalis maistinių medžiagų prarandama, jų kiaušiniuose vis tiek lieka daug. Gaminant kiaušinius juose esantis cholesterolis oksiduojasi iki oksisterolių. Oksisteroliai, cirkuliuodami kraujyje, padidina širdies ligų riziką, tačiau labiau žalingas yra pačiame organizme oksiduotas cholesterolis nei oksiduotas cholesterolis, gaunamas su maistu“, - aiškino D.Pipiraitė-Lazarevičienė. Taigi svarbu kiaušinių nepervirti, nes tuomet daugiau naudingų medžiagų suirs ir daugiau cholesterolio oksiduosis.
Pasak dietologės, pakankamai gerai virškinami tiek minkštai, tiek kietai virti kiaušiniai. Taip pat gerai virškinami kepti plakti kiaušiniai su neriebiu pienu, tačiau maistingiausi visgi yra virti kiaušiniai, valgomi be papildomos druskos. Kepant ant riebalų, kiaušinių patiekalas gali turėti net 50 proc. daugiau riebalų.
Mitybos principai sergant cukriniu diabetu
Nėra bendro sutarimo, kiek šia liga sergantis žmogus gali suvartoti angliavandenių. Tačiau daugelis tyrimų atskleidė, kad cukraus kiekis kraujyje, kūno svoris ir kiti rodikliai pagerėjo, kai buvo suvartojama ne daugiau kaip 20 g angliavandenių per dieną. Optimalus angliavandenių kiekis yra labai individualus. Juk kiekvienas esame skirtingi ir mūsų organizmai taip pat skirtingai reaguoja į angliavandenius. Pasak Amerikos diabeto asociacijos, nėra universalios dietos, kuri tiktų visiems sergantiems cukriniu diabetu.
Geriausia yra sudaryti asmeninį mitybos planą ir nustatyti asmeniškai tinkamą angliavandenių suvartojimą. Norint išsiaiškinti galimą suvartoti angliavandenių kiekį, reikėtų pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje prieš valgį ir 1-2 val. po valgio. Viskas priklauso nuo tavo asmeninės tolerancijos angliavandeniams. Tiesiog atmink, kad ribojami mityboje angliavandeniai valdys cukraus kraujyje padidėjimo riziką. Be to, norint sudaryti sveiką mitybos planą, nevertėtų visiškai atsisakyti daržovių, uogų, riešutų ir sėklų.
Linų sėmenys arba chia sėklos (iki 2 v. Sergant cukriniu diabetu, vertėtų vengti dietinių maisto produktų, nes juose yra naudojami saldikliai kaip maltitolis, ksilitolis, eritritolis ir sorbitolis. Šiame mitybos plane yra pateikti pusryčių, pietų ir vakarienės idėjos. Tinkama mityba yra svarbi cukrinio diabeto dalis.
Jei sergi cukriniu diabetu, pritaikytas asmeninis mitybos planas gali padėti suvaldyti cukraus kraujyje padidėjimo riziką, išvengti ligos komplikacijų. Angliavandenių ribojimas nuo senų laikų yra būdas suvaldyti gliukozės kiekį kraujyje, sergant šia liga. Tačiau svarbiausia suprasti, kad cukriniu diabetu sergančiojo dieta turėtų būti lygiai tokia pati kaip ir nesergančio žmogaus, kuris nori būti sveikas. Nėra jokių išskirtinių rekomendacijų, todėl labai norisi, kad sergančius cukriniu diabetu artimiausi žmonės palaikytų keisdami ir savo valgymo įpročius.