Aukštos kokybės, gera mityba žindymo laikotarpiu yra labai svarbi motinos sveikatai ir motinos pieno kokybei.

Tiekimo žindančioms motinoms taisyklės yra panašios į tas, kurių rekomenduojama laikytis nėštumo laikotarpiu .

Žindymo racionas turi būti gausus baltymų ir vitaminų, svarbu vartoti maisto produktus šviežius ir aukštos kokybės,kuriuose nėra dirbtinių maisto priedų (konservantų, dažiklių ir t.t).

Baltymų maitinančios motinos dietoje, turėtų būti ne mažiau kaip 2 g, kilogramui savo svorio, riebalų - 120-130 g, angliavandenių - apie 500 gramų.

Ne mažiau kaip 50% baltymų poreikis turėtų būti taikomas gyvulinių baltymų.

Rekomenduojama naudoti kasdien, iki 200 gramų mėsos ar žuvies, litro pieno ir / arba pieno gėrimų, 100-150 gramų varškės, sūrio, kiaušinių.

Krūtimi maitinančioms moterims kasdien reikia vartoti iki 1kg daržovių ir vaisių, šviežių prieskoninių žolelių, uogų, vaisių ir daržovių sultys, tokiu būdu ir motina ir vaikas bus pasiturintys vitaminais.

Duona geriau vartoti juodą, rupių miltų.

Ypač griežtos dietos, kūdikio motinai laikytis nereikia (nebent Jūs ar Jūsų vaikas yra linkęs į alergiją, tačiau apie tai pakalbėsime vėliau).

Dažnai Jūs galite išgirsti naudingų patarimų apie žindymą visiškai pašalindami iš savo raciono vienus ar kitus produktus, ne valgyti kepto, sūdyto, ir kitokio nesveiko maisto.

Tiesą sakant, tai yra nereikšminga, išskyrus tuos atvejus, kai tokie apribojimai lemia kai kurias ypatingas priežastis, tokias kaip individualus netoleravimas bet kokio produkto arba kai to reikalauja kažkokia liga, tokiu atveju laikytis dietos būtina.

Atskirai reikėtų pakalbėti apie kalorijų apribojimą, susijusį su vaiko alergijos plėtra.

Žindymo laikotarpiu be gerai mums žinomų bėrimų ir paraudimų ant odos ,gali pasireikšti vidurių putimas,išmatos dažniausiai būna šviesiai žalsvos spalvos, kūdikis gali imti nerimauti, taip pat gali pradėti šaukti praėjus 10-20min. po valgio,gali pasireikšti Ruda seborėja (pleiskanos) ant galvos, taipogi bėrimas vystyklų zonoje,net jei vaikas yra gerai prižiūrimas.

Kai kūdikiui pasireiškia šie simptomai, reikia kreiptis pas gydytoją-pediatrą, taip pat maitinanti krūtimi mama taip pat privalo apsilankyti pas gydytoją ir imti laikytis hipoalerginės dietos, privaloma bandyti nustatyti, produktą, kuris sukelia alergiją ir pašalinti jį iš savo dietos bent mėnesiui.

Po mėnesio, galite pabandyti iš naujo pradėti vartoti produktą, tačia labai nedideliais kiekiais, palaipsniui didinant skaičių ir atidžiai stebint, kad pamatytumėt,ar Jūsų kūdikiui nekyla alergijos simptomai.

Jei maisto alergija serga bent vienas iš tėvų, yra tikimybė, kad vaikas susidurs su šia liga.

Šiuo atveju, mama turėtų pirmąją laktacijos dieną pašalinti iš savo raciono šį maisto produktą, kuris gali sukelti alergiją taip tėtis ir kiti potencialūs alergenai.

Pabandyti įvesti juos į savo mitybą, galima būtu ne anksčiau kaip vaikui sukaks 2 mėnesiai, tačiau po viena, pradedant nedideliais kiekiais, palaipsniui didinant ir atidžiai stebint,tam,kad galima būtų pamatyti,ar vaikui ir vėl nepasireiškia alergijos simptomai.

Ką valgyti žindančiai mamai?

Žindančios moters mityba nėra niekuo ypatinga.

Ji turėtų valgyti įvairų maistą, laikytis pagrindinių maisto produktų grupių proporcijų ir derinimo taisyklių.

Motinos pienas (toliau MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu.

Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilva, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir Mp sudėčiai poveikio nedaro.

Mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti.

Yra klasikiniai alergenai (braškės, žemuogės, riešutai, citrusiniai vaisiai ir pan.), kurių vartojimui žindymo metu rekomenduojama numatyti 1 savaitę testui: vartoti po truputį ir stebėti kūdikio reakciją, jei ji nepasireiškė per savaitę, produktus galima vartoti.

Viena iš priežaščių, kodėl kūdikis verkia priglaustas prie krūties, gali būti motinos valgyti produktai, kuriuose gausu eterinių aliejų: česnakai, svogūnai, porai ir pan.

Tačiau, jei mama juos valgė nėštumo metu, vaikas gali nereaguoti.

Mokslininkas Jensen RG (Sant Diego 1995) teigia, jog MP yra galimi apetito inhibitoriai ir stimuliatoriai, taip pat įrodė, jog ryšys tarp MP, kūdikio augimo ir apetito yra: MP kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir kokiu intensyvumu kūdikis žinda.

Tik sveikas ir augantis kūdikis yra pajėgus žįsti taip, kad užtikrintų sau reikiamą MP kiekį.

Tačiau būtina suprasti, jog tarp motinos mitybos ir Mp negalima dėti lygybės ženklo, nors toks mitas dar labai gajus.

Taip Gamta sutvarkė, jog MP gamybai niekada nieko netrūksta: pagrindinės medžiagos imamos iš motinos atsargų, net jei mamos mityba yra skurdesnė, MP nieko nepritrūks, nes trūkstamas medžiagas ims iš mamos organizmo (pvz, kaulų, dantų), ir tik tai kas lieka bus nukreipta motinos poreikiams.

Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide (pagrindinė grupė - grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė - mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai, ir pačioje mažiausioje - riebalai, saldumynai) ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną).

Nuo ilgo virimo, kepinimo, skrudinimo maistinių medžiagų nepadaugėja, todėl daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas.

Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas.

Geriausia mėsą virti, troškinti.

Greičiausiai, mamos vegetarės pienas bus pilnavertis, turint galvoje tai, kad dažniausiai vegetarai itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą palaikantys žmonės.

Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mėsoje esanti geležis yra dvivalentė - ją žmogus gerai įsisavina.

Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis - trivalentė, ją mūsų organizmams sunku įsisavinti.

Kalcis - vienas iš tų mineralų, kurių žindančiai mamai reikia 400mg daugiau nei iki nėštumo - t.y. 1200 mg per dieną.

Nevartojant pieno produktų, tokį kalcio kiekį užtikrinti būtų sunku.

Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas.

Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai - pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną.

Žindyvės savijauta ir mityba

Jeigu žindyvė jaučia silpnumą, ar gali būti dėl to kalta jos mityba?

Mokslinių tyrimų žindyvių mitybos srityje yra nemažai.

Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, kur mityba yra turtinga ir pilnavertė, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą.

Pastaroji aplinkybė yra reikšminga žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog mityba - tik viena iš galimų silpnumo priežaščių.

Jeigu mamai pradėjo gamintis labai daug pieno, daugiau negu išgeria kūdikis, ar jai reikėtų riboti skysčius, t.y. Žindanti moteris nėra sifonas - daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta.

Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui.

MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda.

Kadangi pirmiausia užtikrinami kūdikio poreikiai, anot mokslininkų, mama tektų daug dienų negerti ir stipriai dehidratuoti, kad sumažintų MP gamybą, todėl toks metodas yra pavojingas ir nerekomenduojamas.

Gamta taip sutvarkė, kad žindanti moteris pagamina daugiau pieno, nei reikia jos kūdikiui.

Tokiu būdu, augant vaikui bus patenkinamas poreikis didesniam maisto kiekiui.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vidutiniškai kūdikis išžinda 2/3 krūtyje esančio MP, o vienas trečdalis lieka.

Visiškai ištuštinti krūties nepavyks ir dėl to, jog MP gaminasi nuolat, net ir žindymo metu.

Esant situacijai, kuomet po maitinimo krūtyje jaučiamas tvinkimas, krūtis veržia, reikia kūdikį dažniau glausti prie krūties.

Taip, gali, ypač po gausaus pieno produktų ir kitų, „klasikiniais alergenais“ vadinamų produktų vartojimo.

Žindanti moteris turėtų stebėti kūdikio išmatas.

Yra nustatyta, jog žindančios moters organizmas MP gamybai sunaudoja vidutiniškai apie 500 kcal per dieną.

Jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna - kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti - mama gyvena vis aktyvesni gyvenimą, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia.

Problemos atsiranda tuomet, kai tik ką pagimdžiusi moteris painiojasi tarp socialinių vaidmenų - nori būti sveika ir sveiko vaiko mama, bet tuo pačiu ir graži viliokė su vapsvos liemeniu savo vyrui.

Kiaurą dieną sėdėti prie TV ar kompiuterio ekrano, mėgautis šokoladu ir bulvių traškučiais, arba kankintis bado dietomis - tai tik kraštutinumai, į kuriuos leistis žindyvei nepatariama.

Nepamirškime, jog pagimdžiusios moters organizmas visus resursus nukreipia į naujagimio išlikimą, t.y.

Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną.

Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas.

Nerekomenduojama kavos - kofeinas patenka į MP, kurio šalinimui naujagimio nebrandi virškinimo sistema dar nepasiruošus, todėl kofeinas kaupiasi, sukeldamas naujagimiui budrumą, dirglumą, nerimą, prastą miegą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu.

Sunku tokį maistą pavadinti pilnaverte mityba.

Įprastai, pagimdžiusios sveikos moterys valgo daugiau nei iki nėštumo.

Sumažėjus apetitui reikėtų ieškoti priežasčių - taip gali būti dėl prislėgtos nuotaikos, sergant depresija, infekcinėmis ligomis, kitomis ligomis (pvz., anoreksija) ir pan.

Svarbu žinoti, jog laikinas apetito pablogėjimas nedarys įtakos MP, tačiau neigiamai paveiks moters sveikatą.

Vaisiai turi daug cukraus, todėl prioritetą reikėtų teikti daržovėms.

Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje.

Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai.

Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.

Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą.

Žindančioms moterims rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai.

Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais.

Viena skiltelė česnako ar griežinėlis svogūno tikrai nesukels jokio poveikio naujagimiui ir mamai.

Žindanti mama turi suvartoti apie 500 kalorijų daugiau (atsižvelgiant į ūgį ir svorį).

Joms nerekomenduojama laikytis dietų, o kaip tik valgyti visavertį ir subalansuotą maistą.

Remiantis moksliniais tyrimais, laikantis sveikatai palankios mitybos principų per 5-6 mėnesius kūno svoris sumažėja savaime.

Geležies svarba po gimdymo

• Geležies stoka ir anemija (mažakraujystė) yra labai susiję dalykai, tačiau tai ne tas pats.
• Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies (I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg).
• Jeigu geležies atsargos yra išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija, prastėja audinių aprūpinimas deguonimi.
• Visavertė mityba gali užkirsti kelią anemijai.

Vitaminas C padeda įsisavinti ne hemo tipo geležį iš augalinių maisto produktų.

Per dieną nėštumo metu reikėtų gauti 27 mg geležies.

Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų.

Jei maitinate krūtimi, galite įsigyti vitaminų, kurių sudėtyje yra geležies.

• Geležis geriausiai įsisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų.
• Vartodama augalinius geležies turinčius produktus kartu vartokite ir vitaminą C - jis užtikrins geresnį geležies įsisavinimą.
• Gerkite apelsinų, pomidorų sultis, valgykite braškes.

Folio rūgštis, kaip ir geležis, yra susijusi su žmogaus kraujodara ir būtina kokybiškai kraujo būklei užtikrinti.

Jis būtinas geležiai transportuoti į kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Dėl vario trūkumo taip pat gali pasireikšti anemija, panaši į tą, kurią sukelia geležies stoka.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žindymo mitybą

Ar motinos pienas gali būti nemaistingas? Ta prasme per liesas.

Mamos pienelis būna tokios sudėties, kokį Tau davė gamta ir nieko čia nepadarysi, joks maistas Tau jo nepariebins, kaip ir nepaliesins.

valgyt reikia viską - ir daržoves, ir pieno produktus, tik su saiku.

Tiesa - viskas su saiku.

Atsargiai smedumi, gribais ir konservuotu maistu.

Pienukas yra toks, kokio reikia kūdikiui Maistas jo riebumo, kaloringumo neįtakoja.

Daržoves manau visas, svarbu su saiku ir kad vaikuciui nepustu pilvuko.

---