Stojus į dietos karo kelią, labai svarbu ne tik KĄ valgai, bet ir KADA valgai. Svarbiausia šioje „dietoje“ tarp valgymų išlaikyti 3 valandų pertrauką. Penki valgymai per dieną! Atrodo, kad nespėjai pavalgyti, ir vėl laikas valgyt. Nebelieka to kankinančio, dienos badavimu užsitarnauto maisto laukimo, nes smegenų centras iš skrandžio visą dieną gauna signalą - maisto užtenka! Todėl eilinio valgymo metu nėra nevaldomo alkano kimšimo „kuo daugiau“. Jokių griežtų nurodymų dėl kiekių ar produktų nėra. Tačiau pati supranti - jeigu penkis kartus per dieną su kaupu prisikrausi pilną lėkštę keptų bulvių, o šalia įmesi gerą šmotą karbonado, tai ant svarstyklių gali nebelipti. Nes net darželinukas pasakys, kad „teta greitai bus stora“.

Subalansuota mityba

Labai svarbi dienos mitybos dalis. Juos turėtų sudaryti baltymai, pavyzdžiui, kiaušiniai, varškė, sūris ar kiti pieno produktai. Kam būtinai reikia mėsos - kalakutienos dešrelės. Jeigu nori papildyti pusryčius angliavandeniais, rinkis dribsnius ar suvalgyk kokį vaisių. Turi būti lengvi, su mažu angliavandenių kiekiu. Jeigu dar nesi alkana, vistiek neturėtum praleisti priešpiečių - išgerk stiklinę kefyro ar jogurto, arba suvalgyk kokį vaisių. Turi būti subalansuoti, sudaryti iš baltymų (mėsa, žuvis, arba paukštiena) ir nedidelio kiekio naudingų angliavandenių, geriausia daržovių arba grūdų. Tinka „Rugelio“ rūšies duona su grūdais, makaronai iš kietųjų kviečių miltų. Truputis vertingų riebalų iš alyvuogių aliejaus, riešutų arba avokado tobulai papildys subalansuotus pietus. Jiems tinka angliavandeniai, geriausia kokia nors košė, vaisius arba, kiek blogesnis variantas - sveikuoliška bandelė iš grūdų. Kaip ir pietūs, ji turi būti gerai subalansuota ir pilnavertė.

"Pavojinga zona" po vakarienės

Ar žinojai, kad po vakarienės tu įžengi į „pavojingą zoną“? Papildomas noras ką nors suvalgyti tuo metu yra sukeltas ne tikro fiziologinio alkio, o psichologinio. Todėl, kad gardus kąsnelis pakelia nuotaiką, todėl, kad šaldytuvas po ranka, todėl kad gaila kažką išmesti, o rytoj jau suges, ir t.t. Todėl - jeigu ketini numesti svorio - niekada nevalgyk „pavojaus zonoje“. Žinoma, visada būna išimčių iš taisyklės, bet kiek įmanoma stenkis dažno valgymo taisyklės laikytis kasdien. Darbe arba kelionėje po ranka turėk kokių paprastų produktų - jogurto indelį ar bananą, jie puikiai tiks priešpiečiams ar pavakariams. Tvarkaraštį gali susistatyti kaip tau patogiau, svarbu tik, kad nevalgytum vėliau kaip 20 val. Nebent dirbtum kazino, ir tokiu metu tau būtų tik priešpiečių metas. O jei prieš miegą kamuoja alkis, ir bijai kad „nutrūksi“, lėtai, pasiskanaudama išgerk stiklinę kefyro ar jogurto, to turėtų užtekti.

Alkio jausmas ir dehidratacija

Gali būti, kad lieknėdama „pagal valandas“ tarp valgymų iš pradžių jausi alkį. Taip kartais būna, kai praleidi vieną iš penkių dienos valgymų arba jų metu nuolat valgai mažai kaloringą arba nepilnavertį maistą. Todėl kaskart valgydama turi gauti baltymų, grūdinių produktų ir pakankamą kiekį ląstelienos - tai atitolins alkio jausmą. Ir jokiu būdu nepraleisk nei vieno valgymo sakydama sau, kad esi nealkana, ir šį kartą pataupysi kalorijas. Organizmas yra „įsijungęs“ į nuolatinį režimą, todėl geriau nedidelis kiekis maisto įprastu laiku negu pertrauka. Dehidratacija - tai dar viena priežastis, kodėl tarp valgių gali jausti alkį. Tu ne alkana, o tiesiog ištroškusi, nes troškulys dažnai būna pasislėpęs po alkio kauke.

Mityba ir sportas

Specialistų teigimu, net iki 80 procentų sportinių rezultatų priklauso ne tik nuo aktyvių sporto pratybų, bet ir tinkamos mitybos. Sportuojant organizmas sueikvoja daugiau energijos, kurią būtina papildyti suvartojant kaloringesnį ir didesnės energinės vertės maisto davinį, todėl mitybos specialistai ir sporto gydytojai vis pabrėžia mitybos ir sporto derinimo svarbą. Deja, dažnai pradedantieji sportininkai tokius patarimus ignoruoja.

Pagrindinės klaidos derinant mitybą ir sportą

• Netinkamas laikas maistui
• Nesubalansuota maisto pasirinkimo piramidė
• Nepakankamas angliavandenių ir baltymų kiekis
• Per daug riebaus maisto
• Nepakankamas kiekis vandens
• Mitybos racione - greitas maistas
• Žalingi įpročiai

Maisto derinimo principas

Tikriausiai esate girdėję apie maisto derinimą. Maisto derinimas pagrįstas atradimu, jog vieni maisto deriniai lengviau ir veiksmingiau suvirškinami, o kiti prasčiau. Žmogaus kūnas yra taip sutvertas, kad skrandyje tuo pačiu metu būtų virškinamas tik vienos rūšies koncentruotas maistas. Prisiminkite, kad bet koks maistas, jei tai ne vaisiai ir daržovės, yra koncentruotas.Maisto derinimo principas tiesiog konstatuoja, kad vienu kartu reikia valgyti tik vienos rūšies koncentruotą maistą, nes žmogaus skrandis nepajėgia suvirškinti vienu metu visokių rūšių koncentruoto maisto. Labai paprasta.

Teisingas vaisių vartojimas

Dauguma žmonių mėgsta vaisius ir juos mielai valgo. Vaisiai yra naudingiausias, suteikiantis daugiausia energijos bei ilginantis gyvenimą maistas. Bet taip yra tik tada, jeigu vaisiai yra vartojami teisingai. Vaisiai yra vienintelis maistas, prie kurio žmogus yra biologiškai prisitaikęs. Anksčiau jau minėjome, kad mūsų organizmą yra būtina nuolat išvalyti nuo toksinių atliekų. Veiksmingiausiai toks valymas atliekamas vartojant vandeningą maistą. Vandeningiausias maistas yra vaisiai. Vaisiuose yra 80-90 nuošimčių valančio, gyvybingo vandens.

Patarimai, kaip sudaryti tinkamas sąlygas sveikai mitybai

• Sudarykite tinkamas sąlygas. Valgant kavinėse neužsisakyti patiekalų iš vaikams skirtų meniu, rinktis suaugusiųjų (ten dažnu atveju randama sveikesnių pasirinkimų), traktuojant, kad jau užaugai. Duokite pasirinkimą tik tarp sveikatos šaltinių. Maiste turi būti pakankamai riebalų, tik kokybiškų iš natūralių šaltinių. Taip pat vaikai kasdien turi gauti pakankamai baltymų, kad sotumas būtų ilgalaikis, kad užtikrintume augimą. Būtini ir visaverčiai angliavandeniai, kurie reikalingi energijai palaikyti.
• Būkite pavyzdžiu. Jei jūs nevalgote daržovių, nemėgstate košių, o renkatės daug cukraus turinčius maisto produktus, nesitikėkite, kad jūsų vaikas maitinsis kitaip. Pradėkite nuo savęs - subalansuokite mitybą, valgykite reguliariai ir įvairų maistą, rinkitės sveikatai palankesnius maisto produktus.
• Mokykite vaikus. Mes turime juos mokyti vengti nesveikatos šaltinių, kuriuos valgome labai retai. Tiekite įvairų maistų, ne tik miltinius ir bulvinius gaminius. Nebijokite, kad vaikas liks alkanas, turėkite kantrybės, praleis vieną valgymą, kitą, bet vėliau paragaus, o po kelių kartų ir pamėgs naują patiekalą.

Sveikesni maisto pasirinkimai

• Sausi pusryčiai: Rinkitės sveikatai palankiausius sausus pusryčius, kuriuose cukrų ne daugiau kaip 16 g/100 g, skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g ir geriausia kuo trumpesnės sudėties.
• Bulvės: Vietoj gruzdintų bulvyčių - virtos ar orkaitėje keptos bulvės.
• Šokoladas: Juodas tikras šokoladas, kuriame kakavos ne mažiau kaip 80 proc. - puikus pasirinkimas.
• Dešrelės: Pasiūlyti šviežiai ruoštos mėsos, pavyzdžiui, marinuotos ir virtos vandenyje, garuose ar keptos orkaitėje kiaulienos išpjovos su keptomis orkaitėje ar šviežiomis daržovėmis.
• Žuvis: Vietoj krabų lazdelių ir žuvies pirštelių - šviežiai ruošta žuvis.
• Duona: Pirkti ne paprastą batoną, o viso grūdo.
• Varškė: Vietoj varškės sūrelio - trinta varškė su uogomis.
• Pica: Pasigaminkite picą patys su visa šeima namuose iš specialaus viso grūdo spelta mišinio picoms.
• Saldainiai: Saldainiai tik retomis progomis, o kasdieninėje mityboje švieži, šaldyti, džiovinti vaisiai ir uogos, ypač pirmoje dienos pusėje.
• Makaronai: Makaronus rinkitės viso grūdo kietųjų kviečių ar spelta, kukurūzų, bet tai neturi būti kasdienis pasirinkimas.
• Daržovės, vaisiai ir uogos - 5 kartus per dieną.

---