Cukrinis diabetas - civilizacijos liga, kai organizmas neįstengia priešintis nuolatiniam persivalgymui, mėgavimuisi riebiu, kaloringu maistu, vis mažėjančiam fiziniam aktyvumui, nutukimui ir nuolatiniam stresui. Tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga. Ją sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Diabetas pasaulyje plinta sparčiai.

1985 m. juo sirgo 30 mln. žmonių, tuo tarpu šiandien nuo šios ligos kenčia apie 194 mln. planetos gyventojų. Nors diabetas yra lėtinė neinfekcinė liga, jos plitimo sustabdyti nepavyksta. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius padvigubės. Naujausiais Europos ir Amerikos statistikos duomenimis, dabar cukriniu diabetu serga kas ketvirtas vyresnis kaip 65 metų gyventojas.

Pirmojo tipo diabetas atsiranda dėl imuninės sistemos atakos prieš kasos insuliną gaminančias ląsteles. Kraujyje gana sparčiai daugėja gliukozės, dėl to netenkama skysčių, elektrolitų, ligonis gausiai šlapinasi, jaučia troškulį. Nors apetitas būna padidėjęs, svoris krinta. Žmogaus būklė ima blogėti, gali aptemti sąmonė ar net ištikti diabetinė koma.

Daug dažnesnis yra antrojo tipo cukrinis diabetas. Ši ligos forma yra klastinga, nes ligos pradžia būna neaiški. Kai atsiranda pirmieji simptomai - noras daug gerti, daugiau šlapintis, polinkis sirgti odos infekcijomis ir kiti požymiai - liga jau būna toli pažengusi.

Vaisiai ir daržovės sergant diabetu

- Daržovės ir vaisiai - plati sąvoka. Sergant I tipo diabetu tenka atsižvelgti į angliavandenių kiekius. Daržovėse jų yra mažiau, todėl jos yra rekomenduojamos, o vaisiai dažniausiai ribojami. Vis dėlto svarbu ir vaisių kiekis. Kalorijų prasme, tai greitai pasisavinamas maistas, todėl greitai gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje. Vaisiai kaip maisto produktas turi mineralų, naudingų vitaminų, bet reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Daug reikšmės turi porcijos dydis.

Rekomenduojama per parą suvartoti 2-4 porcijas vaisių, kai vieną porciją sudaro apie 60 kilokalorijų. Tiek kalorijų yra viename obuolyje, viename apelsine, 2 slyvose, 2 kiviuose, pusėje greipfruto, 12 vynuogių arba 2 abrikosuose. Reiktų įsidėmėti, kad geriau rinktis vaisius, negu jų sultis.

Sergant I tipo diabetu, mitybos laikas taip pat yra labai svarbus. Mityba dažnai išdėstoma tam tikrai laiko tarpais - pusryčiai, pietūs, vakarienė. Pageidautina, kad valgoma būtų panašiu laiku. Užkandžiai dažniausiai būna tarp pagrindinių valgymų. Jeigu žmogaus gyvenimo būdas aktyvus, jis pavalgo, susišvirkščia insuliną ir tam, kad išvengtų gliukozės nukrypimų, vartoja užkandžius. Būtent jie padeda palaikyti gliukozę tinkamo lygmenio.

Glikemijos indeksas ir vaisių pasirinkimas

Mažiausiu glikeminiu indeksu pasižymi lietuviški vaisiai: vyšnios (22), obuoliai (30-40), kriaušės (38), slyvos (39), taip pat mažiau saldūs citrusiniai (greipfrutai (25), apelsinai (44)), persikai (42). Žali, mažiau saldūs obuoliai turi mažesnį GI nei saldūs, pernokę. <55 yra laikomas žemu indeksu, tad šie produktai yra tinkami. Bananai yra 50-60, taigi, ant ribos, ananasai (66) - dar aukščiau.

Vienos populiariausių uogų pasaulyje - ne tik gardžios, bet ir itin naudingos. Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė pažymi, kad braškės vertinamos dar ir dėl polifenolių gausos, be to, jose yra geležies, magnio, cinko, vario, seleno, kalio - šios mineralinės medžiagos itin svarbios žmogaus organizmui.

Ji pažymi, kad dėl vidutinio glikeminio indekso, braškės nesukelia greito cukraus padidėjimo, todėl, saikingai valgant, tinka ir cukriniu diabetu sergantiems, ir nutukimo varginamiems žmonėms.

Natūralus ir pridėtinis cukrus

Daugelis žmonių vartoja daugiau cukraus, nei reikia jų organizmui, ir dažnai tai yra pridėtinis cukrus, kurio apskritai reikėtų vengti. Tuo tarpu, pasak mitybos specialistų, šio produkto perteklius lemia svorio augimą, antrojo tipo diabetą ir širdies ligas.

Ir pyragaičiuose, ir obuoliuose yra cukraus, tačiau tai nėra tas pats komponentas. Pasak ekspertų, svarbu suprasti skirtumą tarp natūralaus ir pridėtinio cukraus. „Valgant sveikus, neperdirbtus vaisius ir daržoves, kuriuose dažnai būna vidutinis kiekis natūralaus cukraus, yra daug privalumų. Pavyzdžiui, skaidulos, pasak jos, lėtina virškinimą ir apsaugo nuo cukraus kiekio kraujyje šuolių. Vitaminai, mineralai ir fitocheminės medžiagos mažina lėtinio uždegimo riziką ir palaiko imuninę sistemą.

„Neseniai atliktame tyrime nustatyta atvirkštinė priklausomybė tarp sveikų vaisių vartojimo ir rizikos susirgti diabetu. Kuo daugiau suvalgoma nesmulkintų vaisių, тем сильнее снижался rizika susirgti cukriniu diabetu.

Mažai cukraus turintys vaisiai ir uogos:

• Citrinos ir laimai
• Avokadai
• Kiviai
• Gervuogės
• Braškės
• Arbūzai

Miko teigimu, kiviuose taip pat gausu karotenoidų - tam tikros rūšies fitocheminių medžiagų, kurios, kaip įrodyta, gerina akių ir odos sveikatą. Be to, viename nedideliame kivyje yra 2 g skaidulinių medžiagų ir beveik 90 % rekomenduojamos vitamino C paros normos.

Be to, stiklinėje gervuogių yra 8 g maistinių skaidulų. Be to, vienoje porcijoje braškių yra beveik 100 % vitamino C paros normos. Mažesnį cukraus kiekį arbūzuose iš dalies galima paaiškinti dideliu vandens kiekiu. Šiame vaisiuje taip pat gausu vitaminų A ir C - dviejų pagrindinių maistinių medžiagų, kurios padeda palaikyti imuninę sistemą.

Tuo tarpu apelsinų sultyse yra daug cukraus. Anksčiau Mes pasakojo apie 7 vasaros vaisius ir daržoves, kurie naudingi širdžiai ir normalizuoja kraujospūdį. Norint pagerinti sveikatą, mitybos specialistai patarė rinktis vietinius produktus, kurie paprastai būna švieži, turi daugiau maistinių medžiagų ir yra nebrangūs.

Vaisių sultys ir konservuoti vaisiai

Daugelis mano, kad diabetikams reikia vengti bet kokio cukraus, net ir esančio vaisiuose. Specialistai rekomenduoja rinktis žalius vaisius ir vengti jų sulčių. Vaisių sultyse gali būti daugiau natūralaus, o neretai ir pridėtinio cukraus.

Vienas iš būdų sužinoti, kurie vaisiai gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje, yra dėmesysį į norimų vartoti vaisių glikemijos indeksą (GI). Kita vertus, vaisių GI paprastai būna mažas arba vidutinis. Tai reiškia, kad jie skaidomi palaipsniui, todėl cukraus kiekis kraujyje didėja lėčiau. Be to, jie puikiai tinka norint numalšinti saldumynų poreikį.

Jei renkatės konservuotus vaisius, būtinai venkite tokių, į kuriuos pridėta cukraus. Ieškokite aprašymų su užrašais „nesaldintas“, „be pridėtinio cukraus“ arba „konservuotas savo sultyse“. Džiovinti vaisiai taip pat gali būti maistingi, tačiau saugokitės jų suvalgyti per daug.

Taip pat naudinga valgyti ir šias uogas: gervuoges, mėlynes, vyšnias, vynuoges, avietes, serbentus, braškes.

Braškės - polifenolių šaltinis

Kaip teigia sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, braškės yra vienos populiariausių uogų pasaulyje, vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl savo maistinės vertės, kuri susijusi su tuo, kad braškės yra įvairių mineralinių medžiagų šaltinis.

„Braškėse yra geležies, magnio, cinko, vario, seleno, kalio. Šios visos mineralinės medžiagos be galo svarbios žmogaus organizmui. Braškės taip pat turi nemažai karotinoidų, vitamino E, C, B1, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų“, - vardija gydytoja dietologė.

Pasak dr. E. Gavelienės, braškės labai vertinamos ir dėl to, kad jose yra nemažai polifenolių - tai antiuždegiminėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos. „Su braškėmis yra atlikta nemažai klinikinių studijų, kurios siejamos su braškių vartojimu ir sergamumu pagrindinėmis, pasaulį varginančiomis ligomis. Tad žmonėms, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos, metabolinis sindromas kartu su nutukimu, nervų sistemos ligos, diabetas ar norintiems apsisaugoti nuo vėžio, naudinga braškes įtraukti į savo kasdieninę mitybą.“

Tačiau, anot specialistės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad braškės nėra vaistas, tai tiesiog vertinga uoga, kuri turi puikių maistinių savybių ir kuri sezono metu galėtų rasti vietą kasdieniame racione. „Nėra gerai, kai braškių skanaujama kilogramais. Žmonės, kurie nėra alergiški braškėms, gali vartoti jas kasdien, tik braškių kiekis neturėtų nutolti nuo rekomenduojamo vaisių kiekio dienai, kuris yra 300 g“, - atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.

Daugiau vitamino C nei citrusiniuose vaisiuose

Pasak dr. E. Gavelienės, braškėse yra daugiau vitamino C nei citrusiniuose vaisiuose. 100 gramų braškių yra maždaug 66 miligramai vitamino C, kai tuo tarpu citrinose yra tik 48, mandarinuose yra 31, apelsinuose 51, greipfrutuose 42.

„Braškės yra vidutinio glikeminio indekso produktas. Tai reiškia, kad valgant braškes sergantieji diabetu negaus greito cukraus padidėjimo, tai šiek tiek padeda ir reguliuojant apetitą bei sotumo jausmą. Tad kažkuria prasme braškes galima laikyti ta uoga, kuri tinkama ir cukriniu diabetu sergantiems, tiek nutukimo varginantiems žmonėms“, - sako gydytoja dietologė.

Vis dėlto, gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad braškes valgyti reikėtų atsakingai. Jų reikėtų vengti alergijų varginamiems žmonėms ir tiems, kuriems neseniai buvo atliktos žarnyno operacijos arba sergantiems virškinimo sistemos ligomis. Jiems jų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju.

„Vertėtų atkreipti dėmesį, jog naudingos medžiagos nesikaupia mūsų organizme, tad negalime jų pasikrauti metams į priekį, jei valgysime daug braškių, tad reikėtų išlaikyti raciono įvairovę, nenutolstant nuo sveikatai palankių kiekių“, - įspėja specialistė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad braškes galima maišyti su kitais maisto produktais. Šios uogos puikiausiai tinka tiek į karštus patiekalus, tiek į kepinius, gali būti dedamos į salotas kaip papildomas skonį suteikiantis komponentas, bet labiausiai braškės tinka tarpiniam valgymui.

Kaip išsirinkti ir išlaikyti braškes šviežias?

Pasak produktų vadovės Rūtos Genienės, braškių Parduotuvėse galima rasti visus metus, tačiau lietuviškų braškių sezonas parduotuvėse prasideda gegužės mėnesį, tad šiuo metu jau galima nusipirkti ir vietinių braškių. Jų prekyboje bus galima rasti iki pat lapkričio. Daugiausiai nevietinių braškių prekybos centrams tiekia Graikija, Lenkija, Olandija, Belgija ir Ispanija.

Specialistė pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį perkant braškes. „Šviežiai nuskinta braškė spindi, nėra apdžiūvusi, tačiau braškės gali apdžiūti ir nuo saulės ar dėl netinkamų laikymo sąlygų. Tam, kad braškių paviršius nebūtų apdžiūvęs, jas reikia laikyti sandariame inde, nes kontaktuojant su oru apvysta braškių paviršius, nors viduje jos yra kokybiškos, bet iš išorės atrodo prasčiau. Perkant braškes taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jos nebūtų supuvusios ir neturėtų mechaninių pažeidimų“, - sako R. Genienė.

„Braškės yra skanus, bet labai subtilus maistas, nes jos lengvai genda. Yra daug veiksnių, kurie padeda šiam gedimo procesui vykti greičiau. Šiluma ir transportas yra vieni pagrindinių. Tačiau taip pat yra keletas gudrybių, kaip uogas išsaugoti kuo ilgiau. Paprastai nupjauname braškių kotelius, kad jas būtų galima kuo greičiau suvalgyti, tačiau pasirodo, kad kuo ilgiau braškes laikysime su koteliais, tuo ilgiau jos išliks šviežios. Kartais tik kai kurios dėžutėje esančios braškės būna sugedusios, todėl jas pašalinus, kad nesusiliestų su kitomis, išvengiama kitų braškių sugedimo. Patartina braškes laikyti šaldytuve, tai puiki idėja, užtikrinanti, kad jos išsilaikys kelias dienas ilgiau“, - pataria R. Genienė.

Nors braškes patartina valgyti šviežias, jas taip pat naudinga užšaldyti, ypač jei mėgstate vaisių glotnučius. Produktų vadovė pirmiausia pataria braškes nuplauti ir gerai nusausinti. Tai privalomas veiksmas, kad vėliau nesusidarytų ledo. Tada nupjaunami braškių koteliai ir uogos vertikaliai sudedamos į sandarų indą. Galiausiai įdedamos į šaldiklį ir užšaldomos. Jei laikykitės visų šių patarimų, braškėmis galėsite mėgautis visus metus.

Kiti vaisiai ir uogos, tinkami sergant diabetu

Vaisiai ir uogos - vieni sveikiausių, maistingiausių produktų, kuriuos valgydami gauname ląstelienos, mineralų, vitaminų, angliavandenių ir antioksidantų. Sergantieji diabetu yra priversti vengti kai kurių itin didelį cukraus kiekį turinčių vaisių, o kuriuos vaisius jie turėtų rinktis?

1. Avietes, gervuoges, mėlynes: Šios ląstelienos gausios uogos neturi daug cukraus, bet yra labai išraiškingo skonio. Nepamirškite valgyti uogų pusryčiams ar desertui.
2. Avokadus: sveikieji avokado riebalai mažina cukraus kiekį kraujyje ir stabilizuoja cholesterolio kiekį kraujyje.
3. Citrusinius vaisius: Įprastos geltonos ar žaliosios citrinos sultimis galite paskaninti gėrimus, o greipfrutai taip pat turi itin daug organizmui reikalingų savybių.
4. Papajas: Papajose apstu vitamino C ir antioksidantų bei ląstelienos, naudingos mažinant cukraus kiekį kraujyje bei virškinant.
5. Braškes: Šios raudonskruostės uogos ne tik pagyvina patiekalus raudona spalva, bet ir yra puikus natūralus, mažai cukraus turintis saldiklis.
6. Melionus: Ne visi melionai yra tinkami, tačiau „cantaloupe“, „honeydew“ ar „casaba“ neturi daug cukraus.
7. Pomidorus: Nors tikriausiai jogurto ar košės pomidorais nesaldinsite, tačiau salotas paskaninti ar pasigaminti pomidorų padažą tikrai galite.
8. Guavas: Šie tropiniai vaisiai populiarūs Azijoje ir Karibų šalyse, tačiau būkite atidūs - tik pats vaisius neturi daug cukraus, o iš jo spaudžiamos sultys ar gaminami kiti produktai - kita kalba.
9. Kivius: Kiviuose taip pat gausu vitamino C ir visai nedaug cukraus.
10. Persikus: Nors neretai persikai - itin saldūs, cukraus vidutinio dydžio persike yra vos 13 g, tad ne tiek ir daug.
11. Slyvas: Vienoje slyvoje yra vos 7 g cukraus - visai ne daug.
12. Arbūzus: Nustatyta, kad arbūzus po treniruočių valgę sportininkai greičiau atsigavo ir jautė mažesnį raumenų skausmą, o vienoje arbūzo porcijoje - vos 10 g cukraus.

Atminkite - jei sergate diabetu, vadinasi, turite vengti džiovintų vaisių ir sulčių. Minėtieji žali vaisiai neturi daug cukraus, tačiau džiovinti yra itin saldūs, nes džiūdamas vaisius kaupia cukrų.

Braškių nauda sveikatai

Didelės, sultingos, vienos ankstyviausių Lietuvoje uogų - braškės. Šiuolaikinės braškės - tai Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos (Čilės) braškių kryžminimo rezultatas. Braškės į Europą, visų pirma Prancūziją, atkeliavo prieš daugiau nei 200 metų.

Dėl malonaus skonio ir aromato braškės ilgai buvo vadinamos ananasinėmis žemuogėmis. Dabar jos auginamos didesnėje pasaulio dalyje - JAV, Japonijoje, Italijoje, Lenkijoje ir t.t.

Braškės prinoksta bene anksčiausiai, o dėl vitamino C gausos ypač tinka sustiprinti po žiemos ir pavasario išsekusią imuninę sistemą. Braškėse daug ir vitamino K, kalio, magnio, skaidulinių medžiagų. Sėklose - geležies.

Atminkite, kad geležį iš braškių organizmas sugeba pasisavinti tik tuomet, kai uogų sėklos yra sutrinamos. Uogas reikėtų valgyti tik visiškai prinokusias ir šviežiai nuskintas.

Kai kurie mėgsta spausti iš jų sultis, tačiau trintos braškės yra vertingesnės. Braškių nelaikykite šaldytuve. Jei norite mėgautis šiomis uogomis ilgėliau, užšaldykite jas šaldiklyje. Toks apdorojimas taip pat vertingesnis nei virimas.

Braškės dera su pieno produktais: jogurtu, varške. Tačiau verta atsiminti, kad net vienintelė suvalgyta uoga gali sukelti alergiją. Braškėse yra medžiagų, atpalaiduojančių histaminą, dėl to gali atsirasti reakcijų, panašių į alergines.

Braškių nauda odai

Braškių uogos bet kokio tipo odą tonizuoja, balina, ramina, stangrina, drėkina ir valo! Teigiamas natūralių kaukių poveikis aiškinamas tuo, kad jų sudėtyje gausu biologiškai veiklių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, mineralinių druskų.

Šios medžiagos greitina medžiagų apykaitos procesus odos ląstelėse. Kad pajustumėte išvardintus poveikius, reikia kaukes dėti 2 - 4 k. per savaitę iki 15 procedūrų. Kaukė dedama storu sluoksniu. Prieš kaukę patariama veidą pagarinti (netinka žmonėms, kurių veido odos kapiliarai išsiplėtę).

Braškių receptas veido odai: švarias ir nusausintas braškes sutrinkite. Įdėkite šaukštelį vaikams skirto kremo arba kosmetinio aliejaus ir šaukštą medaus. Šia mase tepkite veidą ir palikite 20 min. Jei oda spuoguota, reikia tepti tokiu mišinuku: 3 dalis braškių sulčių sumaišykite su 1 dalimi glicerino. Mišinyje pamirkykite medvilninę servetėle ir ja uždenkite veidą 15 min. Jei oda sausa, šerpetoja, veido odą 15 min.

Braškių dušo želė kūno odai: pusė puodelio bekvapio šampūno, pusė puodelio vandens, 1 š. druskos ir puodelio braškių sulčių. Viską išmaišyti ir mėgautis natūralia dušo žele.

Braškių šveitiklis: sutrinkite braškių ir jas sumaišykite su avižiniais dribsniais ir šaukštu kavos nuosėdų. Mišiniu švelniai trinkite odą, šiek tiek palikite ir nuplaukite šiltu vandeniu.

Braškės ir svorio kontrolė

Braškės yra puikus pasirinkimas tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Braškės padeda valdyti apetitą ir gerina virškinimą dėl skaidulų ir vandens kiekio. Braškių sezonas - puiki proga natūraliai palaikyti kūno svorį.

Braškės turtingos antocianinais - spalvingais pigmentais, kurie pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Šie junginiai gali padėti apsaugoti širdį nuo įvairių ligų, mažindami uždegimą ir gerindami kraujagyslių funkciją. Braškės yra puikus kalio, folio rūgšties ir vitamino C šaltinis, kurie padeda reguliuoti kraujospūdį.

Braškės gali padėti sulėtinti gliukozės įsisavinimą ir reguliuoti insulino išsiskyrimą, ypač vartojant jas kartu su angliavandenių turtingais patiekalais. Braškėse esantys polifenoliai, tokie kaip elago rūgštis ir elagitaninai, gali padėti valdyti 2 tipo diabeto simptomus.

Tyrimai rodo, kad braškės gali padėti apsisaugoti nuo tam tikrų vėžio formų. Tai siejama su polifenolių, tokių kaip elago rūgštis ir elagitaninai, poveikiu, kurie laboratoriniuose tyrimuose su gyvūnais stabdė vėžinių ląstelių augimą.

Braškės turi žemą glikemijos indeksą (GI), todėl padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų. Braškių priešuždegiminės savybės gali padėti sumažinti sąnarių skausmą, susijusį su tokiomis ligomis kaip osteoartritas.

Braškės yra puikus polifenolių ir skaidulų šaltinis, kurie pasižymi prebiotinėmis savybėmis. Tai reiškia, kad jie maitina naudingas žarnyno bakterijas, tokias kaip bifidobakterijos.

Vos tik pradeda šildyti pirmoji vasaros saulė, Lietuvoje prasideda braškių sezonas - tai ne tik malonumas gomuriui ir desertų karalienė, bet ir vertingas indėlis į mūsų sveikatą. Šios uogos žavi ne tik savo išvaizda, skoniu ir kvapu, tačiau yra priskiriamos vienoms iš maistingiausių uogų.

Braškės - ne tik vasariškas malonumas, bet ir moksliškai pagrįsta investicija į sveikatą. Įtraukite jas į savo mitybą dabar, kol sezonas įsibėgėjęs, o likusias - užšaldykite žiemai. Atminkite: sveikata prasideda nuo kasdienio pasirinkimo.

---