Apie grybus galima išgirsti įvairių nuomonių. Tačiau jų nauda įrodyta, nors jie ir turi vieną minusą - yra sunkiau virškinami. Vis tik, jei grybus rinksiesi valgyti ne vakare ir ne labai dideliais kiekiais, iš jų gausi tikrai nemažai naudos.
Grybai turi labai daug ląstelienos, baltymų ir mineralinių medžiagų. Beje, ar žinojai, kad jie baltymų kiekiu prilygsta net mėsai ar žuviai. O savo turtinga sudėtimi nė kiek nenusileidžia daržovėms.
Grybuose gausu kalcio, kalio, fosforo, mangano, magnio, geležies, vario, antioksidantų, lecitino. Valganti grybus svarbu žinoti, kad visos naudingiausios medžiagos susikaupusios jo kepurėlėje.
Grybuose gausu ne tik mineralinių medžiagų, bet ir vitaminų, ypač B grupės. O kai kurie grybai turi net medžiagų (betagliukanai), kurios padeda stiprinti imunitetą ir apsaugoti organizmą nuo vėžinių susirgimų.
Dažnai pievagrybiai laikomi tiesiog nieko vertu grybu, kuris suteikia patiekalams papildomo skonio, o jo nereikia taip smarkiai apdoroti, kaip miško grybų. Vis tik tikrai neverta pievagrybių nustumti į šoną.
Jie turtingi antioksidantais, kurie padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus ir skatina ląstelių atsinaujinimą. Be to, pievagrybiai turi tokių medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo vėžinių susirgimų, taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Naudingi turintiems problemų su kraujo spaudimu. Pievagrybiuose gausu vario, geležies, kalio, seleno, fosforo.
Grybų nauda ir maistinė vertė
Konsultuoja profesorius dr. Klysta manantieji, kad grybai - nevertingas maisto produktas, kurį sudaro tik ląsteliena ir vanduo. Grybai yra vertingi, nes turi nemažai baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų: fosforo, geležies, jodo, cinko, magnio ir kt.
Pavyzdžiui, 100 g baravykų yra 88 g vandens, 4,4 g baltymų, 4,5 g angliavandenių ir 0,5 g riebalų. Be to, grybuose mineralinių medžiagų ne mažiau nei vaisiuose ar daržovėse, fosforo ir kalcio juose kiek žuvyje.
Įvairių rūšių grybuose, net ir to paties grybo skirtingose dalyse, baltymų yra nevienodai.
Ar pievagrybiai tinka vaikams?
Iki šešių mėnesių grybų mažylių valgiaraštyje išvis negali būti jau vien todėl, kad tokio amžiaus vaikučiai geria tik mamos pienuko. Vyresniems vaikams jau tinka tas pats maistas, kokio valgo ir suaugusieji.
Tačiau grybai nėra tas patiekalas, kurį būtų galima valgyti dažnai, nes jie sunkiai virškinami. Kaip jau minėjome grybai yra sudaryti iš chitino - medžiagos, kuri yra sunkiai virškinama.
Su grybuose esančiu chitinu ypač sunkiai susidoroja vaikų iki 7 metų, senyvo amžiaus ir jautrią virškinimo sistemą turinčių žmonių virškinamo sistema.
Vis dėlto grybus gali valgyti ne visi. Kalbant apie vaikų mitybą, jeigu jau renkam grybus, geriausia, kad jie būtų jauni. Lengviau pasisavinamos ir vertingesnės yra grybų kepurėlės, o mažiems vaikams kotelių išvis nereikia duoti.
Grybus vaikams rekomenduojama duoti tik nuo trejų, o kai kur - net nuo penkerių metų. Grybus reikėtų patiekti susmulkintus, o galbūt, kaip padažą, kad vaikui būtų lengviau virškinti.
Grybų nereikia užpilti jokiu riebiu ar pieno, grietinėlės pagrindo padažu. Toks patiekalas yra dar sunkiau virškinamas.
Kaip saugiai įtraukti grybus į mitybą?
Nors saugiausia grybų pirkti parduotuvėse, žmonės jų ieško ir turguose. To nevertėtų daryti, nes neaišku, kur ir kada tie grybai rinkti, ar jie nenuodingi.
Jei sugalvojote patys prisirinkti grybų mūsų miškuose, galite būti ramūs - Lietuvoje grybų radioaktyvumas yra tiriamas, nustatyta, kad jie nepavojingi. Tik atsiminkite svarbiausią grybautojų taisyklę - nerinkite tų, kurių nepažįstate. Šitaip neprityrę grybautojai dažnai supainioja žalsvąją musmirę su ūmėde.
Taip pat rinkite tik jaunus ir sveikus grybus, o peraugusius palikite. Jei išėję pasivaikščioti netikėtai aptikote daug grybų, bet neturite pintinės, galima juos dėti ir į polietileno maišelį ar plastmasinį kibirėlį.
Grybai greitai genda, todėl surinktus pasistenkite apdoroti tą pačią dieną, vėliausiai - kitą. Jei nespėjate sutvarkyti, paskleiskite juos plonu sluoksniu vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Nuvalytus ir nuplautus reikia suvartoti tuoj pat, nes pamirkytų genda skonis ir kokybė.
Dažnai išvirtų nuoviras vartojamas sriubai. Tačiau taip elgiantis iškyla didelis pavojus apsinuodyti. Negalima naudoti pirmojo grybų nuoviro sriubai.
Jei turite daug grybų ir ketinate dalį palikti žiemai, nepamirškite, kad šaldyti galima tik jaunus bei tvirtus ir kad plauti jų jokiu būdu nereikia - užteks švariai nuvalyti. Be to, šaldyti nerekomenduojama voveraičių ir kelmučių, nes jos apkarsta.
Apsinuodijimas grybais: ką daryti?
Pirmieji požymiai apsinuodijus nuodingais grybais gali būti panašūs į valgomųjų grybų ar įprastai mitybai nenaudojamų nenuodingų grybų (šungrybių), sukeltas sveikatos problemas.
Patys nuodingiausi Lietuvoje augantys grybai yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Sunkius ir net mirtinus susirgimus sukelia šiuose grybuose esantis nuodas Amatoksinas, kuris nepakinta grybus verdant, sūdant, džiovinant, konservuojant ar kitaip apdorojant juos. Dėl amatoksino poveikio išsivysto sunkūs kepenų pažeidimai.
Visada apsinuodijus grybais, reikia sunerimti ir galvoti, kad buvo suvalgytas potencialiai pavojingas gyvybei grybas ir kreiptis į medikus. Pirmoji pagalba namuose įmanoma tik pirmomis valandomis po apsinuodijimo, tačiau apsinuodijimo simptomai dažniausiai atsiranda sekančią parą.
Per pirmąją valandą po apsinuodijimo galima plauti skrandį - pirmiausiai reiktų sukelti vėmimą kišant pirštus į burną. Išsivėmus reikia gerti daug skysčių. Skysčių negalima duoti prieš vėmimą, nes tokiu atveju nuodai su vandeniu pateiks į žarnyną. Galima vartoti aktyvintą anglį (0,5 - 1g vienam kilogramui kūno svorio, pvz.
Grybais apsinuodyti gali ne visi valgiusieji. Nevartoti alkoholio valgant patiekalus su grybais. Ruošiant grybus maistui būtina juos gerai išvirti.