Rinkdamiesi produktus pietums ar vakarienei, žmonės dažnai svarsto, kas sveikiau - mėsa ar žuvis.
Žuvis ar mėsa: kas sveikiau?
Švedijos mokslinių tyrimų institutas (RISE) ištyrė šį klausimą ir padarė išvadą, kad lašiša, silkė, ančiuviai ir midijos turi daugiau baltymų nei vištiena, kiauliena ar jautiena. Siekdama išsiaiškinti, ar sveikiau valgyti žuvį nei mėsą, RISE ištyrė 41 skirtingą maisto produktą, naudodama informaciją iš keturių oficialių Šveicarijos, Japonijos, Kanados ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenų bazių.
EL PAÍS rašo, kad Ispanijos dietologų ir mitybos mokslų draugijos (SEDCA) prezidentas Jesús Román Martínez teigė, kad jūros gėrybėse yra „labai geros kokybės” baltymų. Kartu žuvys yra mažiau riebios. Pasak Ispanijos Granados universiteto (UGR) fiziologijos profesoriaus, šio universiteto Mitybos ir maisto technologijų instituto nario Emilio Martinezo, šiame produkte yra ne daugiau kaip 12 proc. visų riebalų, palyginti su 30 proc. mėsoje.
Vaikų organizmui jie pataria rinktis karpius ir tilapijas, kuriose gausu vitamino D, arba atlantinius šlakius, kuriuose gausu omega-3. Nepaisant žuvies ir kitų jūros gėrybių, turinčių mažai natrio ir sočiųjų riebalų, privalumų, Hallström teigia, kad „mes paprastai suvartojame mažiau nei rekomenduojama”. Ispanijos vartotojų reikalų ministerija pataria per savaitę suvalgyti bent tris porcijas žuvies.
Šis produktas yra mažiau populiarus, nes mėsa daugeliu atveju yra pigesnė už žuvį. Sprendimas būtų giliai užšaldyti jūros gėrybes toje vietoje, kur jos sugaunamos.
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šios rūšies mėsa dažnai patenka į kasdienį pirkėjų krepšelį. „Mūsų šviežios mėsos skyriuje pirkėjai ras platų tiek baltos, tiek raudonos mėsos pasirinkimą. Nors tradicinė kiauliena visais metų laikais pagal pardavimus išlieka lydere, jautiena ir veršiena taip pat yra pirkėjų mėgstamos mėsos rūšys. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę įvairų asortimentą: nuo smulkintos iki brandintos jautienos, nuo veršienos mentės iki šonkauliukų. Be to, pastebime, kad tinklo pirkėjai didelį dėmesį skiria ir ekologiškai, vietinių ūkininkų užaugintai mėsai“, - teigia V. Budrienė.
Kiek mėsos reikėtų vartoti?
Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė, sako, kad tiek jautieną, tiek veršieną karts nuo karto naudinga įtraukti į racioną. Šios rūšies mėsos ypač nepamiršti reikėtų tiems, kurie yra linkę į mažakraujystę.
Vis dėlto, žvelgiant į mėsos vartojimo tendencijas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nepriklausomai nuo rūšies, mėsą reikėtų vartoti vieną ar du kartus per savaitę. Kitas dienas rekomenduojama valgyti jūrinės kilmės žuvį, taip pat nepamiršti ir augalinio maisto.
„Jautiena ir veršiena, palyginti su kitomis rūšimis: vištiena, kalakutiena ar triušiena, turi daug geležies. Be to, valgant jautieną ir veršieną organizmas aprūpinamas naudingais ir kokybiškais baltymais, kurie suteikia reikalingiausių amino rūgščių. Šią mėsą valgyti vertėtų ne tik dėl didelio geležies kiekio, bet ir dėl kitų mikroelementų: vitaminų B12, B6, seleno, cinko, fosforo“, - pasakoja D. Vaitkevičiūtė.
Pasak jos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad veršiena yra jaunų, 6-8 mėnesių gyvulių mėsa. Veršienos išskirtinumas yra tas, kad gyvuliai minta tik karvės pienu, todėl jų mėsa yra liesa, turi mažiau sočiųjų riebalų. Be to, veršienos skonis yra kur kas švelnesnis nei jautienos. Tuo tarpu jautiena gali turėti šiek tiek daugiau riebalų, tačiau ir didesnį geležies koncentracijos kiekį.
„Nors šios mėsos rūšys labai panašios, tačiau kiek vertingesnė yra veršiena. Visgi, renkantis mėsą svarbu dėmesį atkreipti ir į tai, kaip ji bus ruošiama. Sveikiausias būdas yra bet kokią mėsą troškinti, ruošti garuose arba kepti orkaitėje, geriausia kepimo maiše. Tuo tarpu ant grilio ar riebaluose keptuvėje kepta mėsa yra kiek mažiau naudinga. Mat dėl aukštos temperatūros ir kepti skirtų riebalų suprastiname jos kokybę. Kepant mėsą susidaro glikacijos produktai, kurie sukuria oksidacinį stresą ir ląstelių senėjimo procesus“, - pranešime spaudai teigia D. Vaitkevičiūtė.
Tai nereiškia, kad grilintos ar keptuvėje keptos mėsos reikėtų visai atsisakyti, tiesiog riboti jos suvalgomą kiekį. Gastronominės kelionės ir maisto įvairovė turi būti smagi patirtis, nes maisto negalima traktuoti tik kaip kuro. Valgymas turi būti ir malonumas, ir kultūra, ir pramoga.
Jautiena ir veršiena - viena tų mėsos rūšių, kurios nebūtina iki galo iškepti ar išvirti. Jautiena bei veršiena dažnai valgoma ir pusiau arba visiškai žalia. Kaip teigia D. Vaitkevičiūtė, taip pagaminta mėsa mėgautis taip pat galima drąsiai. Visgi, tokiu atveju reikėtų įsitikinti, kad tai ji yra šviežia, nėra laikyta tinkamomis sąlygomis.
„Kiekvienas žalias produktas turi greitesnį gedimo laiką, todėl reikėtų įsitikinti, kad žalią ar pusžalę mėsą valgote tikrai šviežią. Be to, žalia mėsa sunkiau virškinama negu apdorota karščiu. Jeigu žmogus turi skrandžio problemų, žalios mėsos dažnai vartoti nerekomenduojama, tačiau kitais atvejais - su saiku galima mėgautis pačiais įvairiausiais jautienos ir veršienos patiekalais“, - teigia dietologė.
Mėsos ir žuvies derinimas
Įtariai žvelgiama ir į tuos, kurie vienu metu ant stalo patiekia žuvį ir mėsą. Tuo metu DELFI kalbinta Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė sako tame nematanti klaidos.
Gydytojos teigimu, mėsos ir žuvies derinys savaime neapsunkina skrandžio, virškinimo procesų. „Tiek mėsoje, tiek žuvyje daugiausia yra baltymų ir riebalų. Visgi šiuos du patiekalus valgydami drauge rizikuojame paprasčiausiai suvalgyti per didelę porciją, per daug riebalų, per daug baltymų. Dėl to mūsų virškinimas gali apsunkti, padaugėja darbo kasai (jai tenka išskirti daugiau virškinimo fermentų), suvalgytas maistas ilgiau užsibūna skrandyje dėl esančių riebalų, apkraunama ir tulžies pūslė. Tad šiuo atveju kaltas ne derinys, o tai, kad mes suvalgome per daug šių produktų“, - sakė E. Cikanavičiūtė.
Apskritai virškinimas gali vyksti nuo 24 iki 72 valandų, todėl jei per šį laiką nesiliausime kimšti maisto, jausimės tik prasčiau. „Tačiau maisto derinimo dieta nėra moksliškai patvirtinta. Iš esmės, tarpusavyje galime derinti tiek riebalus, tiek angliavandenius, tiek baltymus ir tikėtis, kad mūsų virškinimo traktas bus pajėgus viską įveikti, jei nepadauginsime maisto“, - esmę pabrėžė gydytoja.
Maistas ir lieknėjimas
Daugelis norinčiųjų sulieknėti sunerimsta išgirdę, jog lieknėjant būtina atsisakyti mėsos, o kai kuriais atvejais ir žuvies patiekalų. Ar tai tikrai turi lemiamą reikšmę, norint atsikratyti nepageidaujamų kilogramų?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis teigiama, kad mūsų šalyje antsvorio turi kas trečias gyventojas, o nutukęs yra - kas septintas. Daugelis žino, kad drastiškomis dietomis pasiekti norimo mažesnio svorio ne tik sunku, bet ir žalinga. Dietologai pataria pirmiausia daugiau judėti, sportuoti bei peržiūrėti savo valgiaraštį. Mėsos technologijų specialistė Rasa Dapkevičienė teigia, kad net nedidelis pokytis maisto racione gali padėti laimėti daugiau nei 70 % lieknėjimo kovos.
Tam būtina pasidomėti naudingomis jau vartojamo maisto savybėmis ir pasirinkti iš jų naudingiausius. Šveicarų diabetologas profesorius Alainas Golay teigia, kad kilogramai, kurių pavyksta atsikratyti dietos metu, negrįžta tik tuomet, jei valgoma pakankamai baltymų. Jis pateikia daugybę receptų, kaip galima lieknėti paprastais būdais, užuot save alinus neveiksmingomis dietomis. Medikas primygtinai nepataria žavėtis vegetarizmu ir tikina, kad riboti reikia tik riebalus, ypač paslėptus produktuose. Minimaliai pakoregavus mitybą, galima išvengti apie 30g riebalų per dieną, o tai - 270 kalorijų. Itin daug riebalų turi visi greito maisto restoranų gaminiai, riešutai, rūkytos dešros, bulvių traškučiai, konditerijos gaminiai, sausainiai, dauguma sūrių.
Daugelis nustebs išgirdę, kad mėsa yra liesesnė už sūrį. Neriebus kumpis, jautienos išpjova, veršiena, kalakutiena, triušiena, elniena - tikrai gali pakeisti riebią mėsą, kietąjį sūrį bei dešrą. ,,Riebią dešrą pakeitę virtu kumpiu per savaitę išvengsite 1000 kalorijų“,- pataria A.Golay.
Kokią mėsą rinktis norint sulieknėti?
Kalakutiena
Pasak Rasos Dapkevičienės, renkantis kalakutieną, galima patenkinti mėsos poreikį ir kartu sumažinti sočiųjų riebalų bei cholesterolio kiekį maiste. Norėdami sudeginti gautas kalorijas, suvalgius 100g kalakutienos filė, reikia pusę valandos vaikščioti, tuo tarpu suvalgius tą patį kiekį kiaulienos karbonado, būtina pusvalandį bėgioti.
Jautiena
Šviežia geros kokybės jautiena - labai maistinga ir gerai virškinama. Ši mėsa ypač naudinga tiems, kurie dirba protinį darbą, daug sportuoja. Iš jautienos verdamas sultinys yra vertingiausias, naudingiausias žmogui.
Triušiena
Jungtinių Amerikos Valstijų dietologai nustatė, kad vertingiausia mėsa yra triušiena. Ją organizmas pasisavina net 96 proc., o kitų rūšių mėsos šis rodiklis nesiekia ir 50 proc. Triušiena turi gerokai daugiau baltymų negu aviena, jautiena, veršiena ar kiauliena. Triušienoje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Triušiena rekomenduojama ne tik lieknėjantiems, bet ir vaikams bei besilaukiančioms moterims.
Elniena
Elniena vis dažniau renkasi ne tik gurmanai, bet ir sveikos mitybos besilaikantys žmonės. Anksčiau laikyta vargšų maistu, dabar ji pripažįstama tikru kulinariniu delikatesu. Elniena turi daug daugiau maistinės vertės negu jautiena, joje mažiau riebalų bei cholesterolio, daug proteinų. Elniena yra lengvai virškinama mėsa, aminorūgštys pasisavinamos praėjus valandai, kai patenka į organizmą, tuo tarpu jautienai pasisavinti prireikia aštuonių valandų.
Kokią žuvį valgyti laikantis dietos?
Puikus baltymų šaltinis yra žuvis. Joje esantys baltymai kokybiški, lengvai virškinami. Be to, žuvis yra nekaloringa ir turinti mažai cholesterolio.
Laikantis dietos tinka bet kokios rūšies žuvis, nes ji nėra kaloringa, o turtinga baltymų. Net ir riebesnės žuvys - lašiša, upėtakis - teturi 10-15 proc. riebalų, tuo tarpu lydekos, ešerio, karpio, šamo mėsoje riebalų vos 1-6 procentai.
Apibendrinant, mėsos ir žuvies valgymas laikantis dietos yra galimas ir net rekomenduojamas, renkantis liesesnes rūšis ir tinkamai derinant su kitais produktais.
Pasninkas
Pãsninkas, asketizmo forma - susilaikymas tam tikrą laiką nuo kai kurių valgių ir gėrimų dėl religinių motyvų. Krikščionių tradicijoje pasninkas yra viena pagrindinių atgailos ir pamaldumo formų.
Biblija ir Bažnyčios Tėvai tarp atgailos įvairių formų ypač pabrėžia išmaldą, maldą ir pasninką. Jis yra visuotinis (prieš svarbiausias liturgines šventes ir penktadieniais) ir individualus, kai siekiama marintis dėl didesnės dvasinės gerovės. Pasninkas padeda apvaldyti instinktus ir pasiekti sielos tyrumo. Pasninko laikomasi rengiantis priimti Švenčiausiąjį Sakramentą − Komuniją. Pasninko dienomis dažniausiai meldžiamasi ir klausomasi Dievo žodžio.
Naujajame Testamente minima, kad fariziejai pasninkaudavo 2 kartus per savaitę (Lk 18, 12). Pirmųjų amžių pirmieji krikščionys tradiciją pasninkauti perėmė iš žydų pasninko papročių. Krikščionys visus metus, išskyrus Velykų laikotarpį, kiekvieną savaitę pasninkavo trečiadieniais ir penktadieniais, o 40 d.
3 a. pabaigoje Egipte, 4 a. antroje pusėje Romoje pradėta pasninkauti 40 d. prieš Velykas per gavėnią; taip buvo minimas Kristaus 40 d. pasninkavimas dykumoje prieš jam pradedant viešą veiklą (Mt 4, 2; Mk 1, 13; Lk 4, 2).
Po Vatikano II susirinkimo (1962-65) gavėnios laikotarpio atgaila tapo ne tik dvasinė ir individuali, bet ir išorinė bei vieša. Pagal gyvenamojo laikotarpio ir įvairių šalių galimybes kartu su pasninku puoselėjami ir skatinami įvairūs kiti atgailos veiksmai (Mt 6, 1−8). Privaloma laikytis Velykų pasninko Didįjį penktadienį, o jei galima, ir Didįjį šeštadienį.
Visuotinėje Bažnyčioje pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (ryte ir vakare) − tik lengvai užkąsti. Vanduo, sultys, pienas pasninko nelaužo.
Pagal Kanonų teisės kodeksą (1983,(lietuvių kalba 2012) šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų. Pasninkauti būtina Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį.
Pasninkavimu t. p. suprantamas atsisakymas mėsiškų valgių, oficialiai vadinamas abstinencijos įstatymu; draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsą, leidžiama - žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes. Jo reikia laikytis visais metų penktadieniais, Pelenų trečiadienį ir Kūčių dieną.
Ypač daug pasninko dienų (7 savaites iki Velykų) turi stačiatikiai. Musulmonų pasninkas (ramadanas) trunka mėnesį.
Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Didžiojo šeštadienio nuo varpų nutilimo iki suskambėjimo laikytasi beveik visiško pasninko.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcijoje dėl atgailos ir pasninko dienų rašoma, kad Didįjį penktadienį privaloma tiek pasninkas, tiek abstinencija. Didįjį penktadienį reikia susilaikyti nuo mėsiškų patiekalų. Galima valgyti tik vieną kartą per dieną. Pusryčius, pietus ar vakarienę - nėra taip svarbu. Dar porą kartų reikėtų tik lengvai užkąsti.
Per pasninką negalima valgyti šiltakraujų gyvūnų mėsos: jautienos, kiaulienos, paukštienos, žvėrienos. Pasninkaujant leidžiama valgyti šaltakraujų gyvūnų mėsą. Todėl Didįjį penktadienį valgykite žuvį, jūros gėrybes.
Tiesa, nors jūros gėrybės ir nėra draudžiamos, tačiau per pasninką reikėtų maitintis kuo paprastesniais valgiais ir susilaikyti nuo pagundų. Senovėje per pasninką žmonės atsisakydavo ir pieno produktų bei kiaušinių, tačiau dabar šie produktai leidžiami. Kaip ir sviestas, grietinė, majonezas.
Atlikta apklausa parodė, jog didžioji dauguma Lietuvos gyventojų Gavėnios metu keičia savo kasdienio valgymo įpročius ir daug ko atsisako. Pasninko nesilaikantys prisipažino tik kas dešimtas apklausos dalyvis, taip pat yra ir tokių, kurie nežino, kas yra Gavėnia.
Vienas prekybos tinklas, norėdamas išsiaiškinti, ar pirkėjai laikosi Gavėnios tradicijų, atliko apklausą internetu. Daugelis atsakiusiųjų nurodė, kad tai rimties, susikaupimo, o svarbiausia - apsivalymo ir susitaikymo metas prieš Šv. Velykas. Nemaža dalis Gavėnią supranta tik kaip kūno apsivalymą ir akcentuoja pasninką.
Pasak Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebono Sauliaus Filipavičiaus, Gavėnia krikščionių tradicijoje ir tikėjime yra laikas prieš Velykas, kada tikintys žmonės mini Kristaus 40 dienų pasninką, jo kančią ir mirtį: „Šis laikotarpis įpareigoja tikinčiuosius pasninkauti penktadieniais, ypatingai Didįjį penktadienį ir pirmąją Gavėnios dieną, kitaip dar vadinamą Pelenų diena. Tikrasis pasninkas yra tada, kai žmogus vieną kartą per dieną valgo įprastai, o kitus du - vos užkanda ir nuolat jaučia fizinį alkį. Norintys pasninkauti gali rinktis grūdinės kilmės produktus, daržoves, vaisius bei žuvį.“
Apklausa parodė, kad daugiau nei dešimtadalis gyventojų kasmet atsakingai pasninkauja visą Gavėnios laikotarpį. Maždaug trečdalis nurodė tai darantis tik penktadieniais, o kas dešimtas - tik Didįjį penktadienį prieš pat Šv. Velykas. Visiškai nesilaikantys Gavėnios tradicijų nurodė vos 13 proc. apklaustųjų, 3 procentai teigia prieš Velykas kasmet planuojantys pasninkauti, tačiau tai jiems nepavyksta.
Paaiškėjo, kad stengiamasi atsisakyti mėsos, penktadalis respondentų į savo racioną įtraukia daugiau žuvies, o 5 proc. nurodė ir taip kasmet pavasarį besilaikantys dietos bei dažniausiai valgantys vaisius ir daržoves. Kiti nurodė per Gavėnią gaminantys patiekalus iš įvairių kruopų, silkės, grybų. 7 proc. respondentų teigė Gavėnios tradicijų besilaikantys labai griežtai ir nevalgantys ne tik mėsos, bet ir kiaušinių bei pieno produktų.
Apibendrinimas
Apibendrinant, mėsą ir žuvį galima valgyti kartu, tačiau svarbu atsižvelgti į porcijų dydį ir riebalų kiekį. Pasninko metu reikia laikytis tam tikrų apribojimų, tačiau svarbiausia yra dvasinis apsivalymas.