Šunų alergijos - vis dažniau pasitaikanti diagnozė. Visų pirmiausia, reiktų suprasti, kas iš viso yra alergija. Alergija - tai didelis jautrumas tam tikrai medžiagai, vadinamai alergenu. Dažniausiai alergenai gyvūnuose ir maiste yra esantys baltymai. Tačiau alergijos atveju imuninis atsakas gali būti kenksmingas gyvūno organizmui. Imunitetas reaguoja išskirdamas histaminus, kurie gali sukelti uždegimą, patinimą ar niežėjimą. Priklausomai nuo to, kam yra alergiškas šuo, simptomai gali skirtis, įskaitant kosulį ir švokštimą, snukio patinimą, viduriavimą, vėmimą, pasunkėjusį kvėpavimą, apalpimą ar net mirtį. Norint nustatyti, kam yra alergiškas šuo, reikia turėti daug kantrybės.

Kaip pastebėti, ar jūsų šuo alergiškas?

Alergijos šunims gali pasireikšti skirtingai, tačiau dažniausiai tai pastebima per „tekančias“ akis, kuomet ant kailiuko atsiranda rudos ašarų dėmės. Ypač greitai pirmuosius alergijos simptomus gali pastebėti šviesaus kailio šunų augintojai, nes ant kailiuko pasirodo rudos ašarų dėmės. Taip nutinka, nes dėl amino rūgščių disbalanso bei netinkamo baltymų šaltinio, ašaros praranda skaidrią sudėtį ir ima bėgti rudos. Skaičiuojama, kad nesubalansuota mityba yra net 80 proc. tokių atvejų priežastis. Rudos ašaros bėga net 4 iš 5 viso pasaulio šunų, tiesiog ant tamsesnio plauko ši problema pasimato sunkiau.

Dar vienas dažnas alergijų pasireiškimo būdas - odos problemos. Maistas daro įtaką visam gyvūno organizmui, o jo oda - ne išimtis. Dėl netinkamo maisto ji gali parausti, atsirasti spuogelių, dėmelių. Tokiu atveju šuo ima savo pėdutes laižyti, nes jos tampa jautrios ir skausmingos. Tačiau pėdučių laižymas sukelia dar daugiau problemų, nes yra sudaroma puiki terpė veistis bakterijoms tarpupirščiuose, taip pat nuolat laižant pėdutes aplink drėksta kailis, o tada jis ima ruduoti. Negydoma stipri alerginė odos reakcija gali iššaukti ir lėtines ligas, tokias kaip atopinis dermatitas.

Dėl netinkamos pašaro sudėties šunims gali sutrikti virškinimas, pūsti pilvą, pasikeisti išmatų forma, o ilgainiui išsivystyti ir rimtesnės ligos, pavyzdžiui, opa. Tai gali lemti net ir psichikos sveikatos problemas - dėl ilgai besitęsiančios blogos savijautos, šuo tampa liūdnas, vangus.

Alergijos simptomai:

• Virškinimo trakto sutrikimai (vėmimas, viduriavimas).
• Letenų, kirkšnių, pažastų laižymas, draskymas net ir pasivaikščiojimų metu.
• Snukio kratymas, ausų kasymasis.
• Ašarojančios akys, išskyros iš akių.
• Nerimastingumas, gyvūnas nenustygsta vietoje, neramiai miega.
• Odos bei kailio pakitimai (kailio praretėjimas, plikimai, šiurkštumas, blizgesio praradimas).
• Dėl pažeisto odos barjero gali prasidėti grybelinės, bakterinės infekcijos.
• Esant sunkesniems alergijos atvejams - apetito dingimas, vangumas.

Alergijos diagnostika

Nustatyti gyvūnui alergiją nėra paprasta, nes simptomai, panašūs į kitų ligų, gali klaidinti. Įprastai į mažiau išreikštus požymius dėmesį atkreipia veterinarai profilaktinio vizito metu. Šeimininkai gali pastebėti akivaizdžius simptomus, pavyzdžiui, rekomenduojama kreiptis į veterinarą, jei gyvūnas labai intensyviai kasosi, save kandžioja. Tuo atveju dar namuose reikėtų uždėti apsauginę apykaklę, aptvarstyti pažeistą galūnę ar pažeistą odos plotą, jei tai yra įmanoma, kad gyvūnas mechaniškai nedirgintų ir nelaižytų žaizdos.

„Alergija tiriama atmetimo būdu, atmetant panašiai pasireiškiančias ligas. Tada ieškome, kokiems alergenams gyvūnas gali būti alergiškas“, - atskleidžia „DR.VET“ klinikų tinklo gydytoja Lina Genytė.

Gyvūnų alergijos skirstomos į dvi pagrindines grupes: maisto produktams ir aplinkos alergenams. Maistinės alergijos pasireiškia per porą savaičių, o alerginės reakcijos į aplinkos dirgiklius gali išryškėti jau po kelių valandų nuo kontakto. Pastarosios alergijos nustatomos atlikus kraujo tyrimus.

Alergijos maistui nustatymas reikalauja atidaus pasirengimo ir nuoseklumo. Jau įtariant maistinę alergiją gyvūnui skiriama griežta 2 mėnesių trukmės eliminacinė dieta. Tuo periodu gyvūnas šeriamas tiktai hipoalerginiu ėdalu (sudėtyje - vienas hidrolizuotas baltymas) arba monoproteininiu ėdalu (pašaras, kurį sudaro vienas baltymas, kurio gyvūnas niekada nėra ėdęs).

Po tyrimo stebima, ar būklė pagerėjo, ar nebuvo atkryčių. Paprastai, jei simptomai išnyksta, gyvūnas jaučiasi puikiai, atliekama provokacija. Po dviejų dietos mėnesių duodamas seniau vartotas arba kitas pašaras ir 2 savaites stebimos reakcijos. Jei stebimas atkrytis, būklė pablogėja ar paūmėja - pašaras netinka.

Pagrindiniai alergenai maiste:

• Glitimas
• Gyvūninės kilmės baltymai (vištiena, jautiena, kiauliena, pienas ir jo produktai, kiaušiniai)
• Sojos

Kaip įveikti alergiją?

Jei augintiniui pasireiškė pirmieji alergijos simptomai - ašarojančios akys, odos pleiskanojimas ar paraudimas - šeimininkai gali bandyti ieškoti priežasties patys, keisdami jo mitybą ar kosmetikos priemones. Jei alerginė reakcija visgi yra stipresnė, augintiniui gali prireikti ir medikamentinio gydymo, todėl reiktų nedelsti ir kreiptis į specialistus.

Jei pamatėte, kad jūsų šuniukui pasireiškė kažkuris alergijos simptomas, pirmiausia rekomenduojama peržiūrėti jo mitybą - atsisakyti grūdinės kilmės ingredientų, vištienos, jautienos, kiaulienos produktų ir pasirinkti aukščiausios kokybės, subalansuotą, visavertį pašarą, pavyzdžiui, ėrienos ar lašišos pagrindu. Taip pat puikus pasirinkimas ir gera alternatyva - balta žuvis, nes ji yra hipoalerginė.

Kadangi „tekančių akių“ problema itin aktuali šviesaus kailio šunims, veterinarė rekomenduoja išbandyti specialiai jiems sukurtus ir šią problemą sprendžiančius aukščiausios rūšies pašarus. Tokie pašarai yra įvairių skonių, su skirtingais baltymų šaltiniais, tokiais kaip vabzdžiai, krilis, silkė. Beveik visais atvejais jie yra begrūdžiai, hipoalerginiai, papildyti vulkaninės kilmės klinoptilolitu, kuris gali padėti reguliuoti skrandžio rūgštingumą, bei, svarbiausia, juose amino rūgščių balansas sureguliuotas taip, kad ašarą padaro skaidrią ir kartu išsprendžia ne tik alergijos, bet ir estetikos problemą.

Pakeitus mitybą bei higienos, grožio reikmenis, augintinį reikia stebėti apie 3-4 savaites. Jei alergijos simptomai nepraeina, tuomet verta kreiptis į veterinarą ir ieškoti kitų galimų problemos priežasčių.

Diagnozuojant alergiją ir jau nustačius alergenus labai svarbu palaikyti ryšį su prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju. „Šeimininkai gauna daug namų darbų, todėl mums svarbu grįžtamasis ryšys, ar gyvūnui gerėja, kokia būklė. Kontaktas ypač reikalingas atkryčio metu, kuomet ligos progresą galima sustabdyti dar pačioje pradžioje“, - pabrėžia gydytoja G.Griškevičiūtė.

Svarbiausia - alergijos suvaldymas labai priklauso nuo šeimininkų. Alergijos ir dėl alergenų diagnozuojami dermatologiniai sutrikimai turi būti gydomi kompleksiškai. Pašaras, vaistai, odos priežiūros priemonės, papildai, apsauga nuo parazitų visus metus - viskas turi būti suderinta ir taikoma tarpusavyje.

Jei nuo alergenų neįmanoma atsiriboti, alergijos simptomai kontroliuojami vaistais. Vaistai parenkami individualiai kiekvienam pacientui. Aplinkos alergijoms gali būti taikoma imunoterapija, kuri gali sumažinti simptomų pasireiškimą.

Alergijai jautrius šunis, kurių oda sudirgusi, geriausia maudyti naudojant kuo natūralesnius šampūnus be stiprių kvapiklių. Taip pat tinka gydomieji, dezinfekuojantys šampūnai.

Jei alergija kontroliuojama nuo mažens, taikoma imunoterapija arba skiriami vaistai, ligos prognozė yra gera, gyvūnas jaučiasi visiškai sveikas. Jei šeimininkai kas mėnesį atveža gyvūną ir jam suleidžiami vaistai arba naudoja paskirtus vaistus namuose, augintinis gyvena visiškai normalų gyvenimą, nejaučia jokių alergijos požymių. Tiesiog reikia specialios priežiūros. Jei augintinis alergiškas maistui - reikia šerti specialiais pašarais arba vengti alergiją sukeliančio maisto.

Ką daryti, jei šuo kasosi?

Šeimininkai gali pastebėti akivaizdžius simptomus, pavyzdžiui, rekomenduojama kreiptis į veterinarą, jei gyvūnas labai intensyviai kasosi, save kandžioja. Tuo atveju dar namuose reikėtų uždėti apsauginę apykaklę, aptvarstyti pažeistą galūnę ar pažeistą odos plotą, jei tai yra įmanoma, kad gyvūnas mechaniškai nedirgintų ir nelaižytų žaizdos.

„Mitas, kad gyvūnas laižydamas save gydo. Atvirkščiai - į žaizdą gali įsimesti antrinė infekcija“, - perspėja „DR.VET“ gydytoja Gintarė Griškevičiūtė.

Svarbu! Nors alergija nėra išgydoma, ligą galima kontroliuoti. Teisingiausias pasirinkimas - vengti alergenų.

---