Daugelis žmonių vis dar mano, kad šaldytus maisto produktus reikia rinktis kuo rečiau, nes juose nėra organizmui būtinų vitaminų ir mikroelementų. Visgi mokslininkai ir mitybos specialistai tikina, kad užšaldymas - patogiausias būdas išsaugoti produktų maistinę vertę.
Šaldymo privalumai
Šefildo Halamo universiteto (Didžioji Britanija) maisto pramonės inovacijų centro mokslininkai nustatė, kad kai kuriais atvejais švieži maisto produktai gali būti mažiau vertingi, mat jų kokybė pereinant tiekimo grandinę gali gerokai pablogėti. Tyrimai rodo, kad šaldytų daržovių maistinė vertė ne prastesnė nei šviežių, mat neretai daržovės ir vaisiai užšaldomi vos surinkti, tad išsaugoma daugiau įvairių maisto medžiagų, ypač vitaminų. Tarkime, kai kuriose šviežiose daržovėse jau po 3 dienų 80 % sumažėja vitamino C, o jas iškart užšaldžius galima išlaikyti daugiau šio vitamino.
Mažiau genda
Šaldymas lemia, kad maiste esantys vitaminai ir mineralinės medžiagos lieka nepakitę kelias savaites ar mėnesius. Šaldytose daržovėse, vaisiuose, bulvių produktuose ir mėsoje nelieka natrio, tačiau kalio išlieka tiek pat kaip šviežiuose produktuose. Šaldytas maistas ilgiau negenda, mat jame sulėtėja arba visai sustabdomi visi biocheminiai ir fermentiniai procesai, nefunkcionuoja mikroorganizmai, nesikaupia bakterijos.
Padeda sveikai maitintis ir leidžia sutaupyti
Dažnas prisiperka per daug maisto produktų, tad jie sugenda ir tenka juos išmesti. Skaičiuojantiems išlaidas ir matantiems, kad laiku nespės suvartoti maisto produktų, rekomenduojama juos užšaldyti. Beje, pastebėta, kad kai kurie šaldyti produktai yra pigesni nei švieži.
Ką galima šaldyti?
Visi produktai užšąla tinkamomis sąlygomis, tačiau kai kurių produktų šaldyti tiesiog neverta. Tarkime, tokios gležnos daržovės kaip salotos šaldomos ir atšildomos praktiškai suyra, o riebūs grietinės padažai atšildyti skyla gabalėliais ar sušoka į gumulus. Nepatartina šaldyti ir kavos, ypač skrudintos, nes eteriniai aliejai šaltyje išgaruoja, kava praranda skonį.
Žmonės įpratę šaldyti tik uogas ir daržoves, bet yra ir daug kitų produktų, kuriuos galima šaldyti. Vienu kartu galima pasigaminti daugiau maisto ir jį užšaldyti. Juk kam ruošti tešlą triskart, jei galima paruošti trigubai daugiau tešlos vieną kartą ir likutį užšaldyti? Kai vėl norėsis mėgautis kepiniais, tereikės atšildyti tešlą ir greit mėgautis šviežiais bei minkštais patiekalais. Be to, šaldyti galima ir virtus makaronus, ryžius, grikius.
Parduotuvėse jau galima įsigyti įvairių kepinių, pavyzdžiui, šaldytos duonos. Tik pagalvokite - išsitraukiate iš šaldiklio, dedate į orkaitę ir po minutės kitos jau turite namie iškeptą šviežut šviežutėlį duonos kepalėlį. Šaldytos duonos kokybė, maistinė vertė ir skonis nenusileidžia šviežiai duonai. Galite mėgautis tokia pat traškia plutele, minkšta ir kvapnia duona. Tai puikus pasirinkimas, suteikiantis žmogui dar daugiau laisvės. Juk toks pažįstamas jausmas, kai vakare pritrūksta duonos ir tingisi eiti į parduotuvę.
Kiti produktai, kuriuos galima šaldyti:
- Žali kiaušiniai (be lukšto)
- Pesto padažas
- Sultys ir kokteiliai
- Grietinėlė
- Tortai ir pyragai (sūrio, grietinėlės pagrindu)
- Sausainių tešla
- Riešutai (nulupti ir pasmulkinti)
- Duona (supjaustyta ir suvyniota į foliją)
- Sūris (gouda ir kiti pusiau kieti)
Kaip atšildyti produktus?
Mėsą geriausia lėtai atšildyti šaldytuve - žemoje, o ne kambario temperatūroje. Lėtai atšildant mėsą jos sultys, susidarančios iš ištirpusių ledo kristalų, vėl įsigeria į audinį, todėl mėsa nepraranda sultingumo. Šitaip atšildant mažiausiai pakinta jos biologinė vertė. Vaisiams ir uogoms atšildyti labiausiai tinka aukšta temperatūra.
Sveikos mitybos patarimai
Siekiant sveikai maitintis, svarbu reguliariai maitintis visą dieną, valgant kuo įvairesnį, bet nekaloringą maistą. Geriausia valgyti būtų 4 - 5 kartus per dieną, valgant 3 pagrindinius valgymus bei 1-2 užkandžius.
Pusryčiai
Pusryčiais ne tik pasipildome energija dienos pradžiai, bet jie spartina mūsų medžiagų apykaitą! Atsisakydami pusryčių sulėtinate medžiagų apykaitą ir organizmas nepasipildo energija. Dažnas klausimas - ką valgyti pusryčiams norint sulieknėti. Atsakymas paprastas - košė.
Košė yra puikus gerųjų angliavandenių šaltinis! Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 50% mūsų dienos maisto raciono ir yra pagrindinis energijos šaltinis. Valgydami košes papildome savo organizmą naudingomis medžiagomis: mineralais, vitaminais, geraisiais riebalais bei baltymais. Košės taip pat puikus skaidulinių medžiagų šaltinis, o skaidulos suteikia sotumo, gerina žarnyno veiklą ir padeda norintiems mažinti svorį. Tiesa, jei pavalgius košės pastoviai pučia pilvą, rinkitės košes be glitimo. Gali būti, kad organizmas netoleruoja glitimo.
Sveiko maisto receptų tinklaraštininkė ir diatetikos studentė Rima Novikevičiūtė pataria rinktis pilno grūdo košes. Dažnai žmonės renkasi avižų dribsnius, bet reikia nepamiršti, kad pilnas grūdas daug naudingesnis. Todėl verta nepatingėti ir avižų grūdus užpilti iš vakaro, o ryte išsivirti! Žinoma, labai svarbu ir įvairovė. Kiekvieną dieną vertėtų valgyti vis kitokių grūdų, nepamirškite, kad jų įvairovė tikrai labai didelė. Tai gali būti perlinės kruopos, miežiai, rugiai, soros, grikiai, spelta.
Jei košę valgysite visiškai vieną, be jokių priedų - ji gali atrodyti nuobodi ir neskani. Gardinkite jas mėgstamu riešutų sviestu, įvairiomis sėklomis, šviežiomis ar šaldytomis uogomis, vaisiais, daržovėmis. Košė su naudingais priedais efektyviai mažina apetitą, tad taip greitai neišalksite.
Grikiai - vitaminų šaltinis
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sutinka, kad grikiai yra itin sveikas pasirinkimas. „Grikiai pagal savo kilmę yra sėkla. Todėl grikių kruopų sudėtis yra unikali. Mitybos specialistai laiko grikių košę dietiniu produktu, kurį į savo valgiaraštį, kaip ir kitų nešlifuotų grūdų košes, turėtų įtraukti antsvorio turintys žmonės“, - rekomenduoja V. Kurpienė.
Kuo ypatingi grikiai ir kodėl jie tokie populiarūs? Atsakymas labai paprastas - savyje jie slepia tikrą vitaminų šaltinį. „Grikių kruopos pirmauja pagal B grupės vitaminų kiekį. Šie vitaminai pagreitina medžiagų apykaitą ir stiprina nervų sistemą. Be to grikiuose yra rutino - vitamino P, stiprinančio kraujagyslių sieneles. Mokslininkai nustatė, kad rutino pasisavinimą pagerina vitaminas C, todėl šią košę rekomenduojama derinti su kopūstais, salierais, petražolėmis ir kitomis daržovėmis, kuriose yra daug vitamino C“, - pasakoja mitybos specialistė.
Grikių receptai
Keptas moliūgas, įdarytas grikiais ir daržovėmis
Sudėtinės įdaryto moliūgo dalys: 1 nedidelis moliūgas, 250 g sausų nekepintų grikių, 200 g morkos, 2 svogūnai, 200 g pievagrybių, 2 saliero kotai, 2 skiltelės česnako, 1 citrinos sultys.
Gaminimo žingsniai:
- Užmerkiame grikius vakare, ryte užverdame, išjungiame ir keliolika minučių pabrandiname.
- Morkas, svogūnus, salierus, česnaką sutarkuojame burokine tarka. Pievagrybius supjaustome kubeliais.
- Viename dubenyje sumaišome virtus grikius, smulkintas daržoves, pievagrybius.
- Gautu mišiniu prikemšame išskobtą moliūgą. Kepame orkaitėje +175 C apie 1,5 h., pridengę moliūgo viršų folija, kol šis leisis persmeigiamas medine lazdele.
- Prieš patiekiant, moliūgą apšlakstome citrinos sultimis.
Grikių ir burokėlių troškinys
Grikių troškinys - sudėtinės dalys: 50 g grikių, 50 g burokėlių, Lauro lapų, česnako, krapų, geriausia šviežūs ar šaldyti, bet tiks ir džiovinti, šviežiai maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, 1 a.š. (5 g) šalto spaudimo aliejaus.
Grikių troškinys - gaminimo žingsniai:
- Pakepiname ar patroškiname sutarkuotus burokėlius su nedideliu kiekiu šalto spaudimo aliejaus. 1 porcijai vienas valgomas šaukštas. Galima pasiruošti iš vakaro, jei košę valgysite ryte.
- Trumpai patroškiname kartu su grikiais (santykis 1:3).
- Į troškinį įmetame lauro lapelį.
- Troškinį baigiant ruošti sudedame pipirus, krapus, druską ir susmulkintą česnaką.
- Galima pagardinti šlakeliu aliejaus.