Vaikelio laukimas - tai džiaugsmingas ir atsakingas laikas kiekvienai mamai. Būsimos mamos dažnai ieško informacijos, kaip elgtis, ką vartoti, kad šis laikotarpis praeitų sėkmingai. Daugybė informacinių šaltinių kartais gali apsunkinti supratimą, kas yra mitas, o kas - realybė. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, apie mitybą nėštumo metu.
Sveika mityba reikalinga visais gyvenimo etapais, tačiau nėštumo metu jos svarba išauga. Asmeninio archyvo nuotr./Gydytoja ginekologė Lina Kavaliūnienė „Pagrindinis mitybos principas nėštumo metu - visavertis maistas. Tai reiškia, kad maistas turi būti kuo įvairesnis, šviežias, turintis kuo daugiau baltymų, papildantis mamos racioną vitaminais ir mikroelementais“, - sako klinikos „Biofirst“ gydytoja ginekologė Lina Kavaliūnienė.
Mitybos mitai ir realybė nėštumo metu
Ar besilaukianti moteris turi valgyti už du?
Šis mitas neteisingas. Besaikis valgymas, nesubalansuota mityba gali būti nėštuminio diabeto, toksikozės ir kitų komplikacijų priežastimi. Nėštumo metu kalorijų poreikis padidėja tik 200-300 kcal (100 g varškės arba 200 g jogurto). Normalų kūno masės indeksą turinti moteris turėtų priaugti 11-15 kg, turinti antsvorį - 7-11 kg, nutukusi - 5-9 kg kūno svorio.
Būtų puiku nėštumo metu per savaitę priaugti 200 g, per mėnesį - 1,5-2 kg. Energijos turėtume gauti: 20 proc. iš baltymų, 30-35 proc. iš riebalų, 45-50 proc. iš angliavandenių. Tai reiškia, kad turėtume daugiau valgyti šviežių vaisių ir daržovių, teikiant pirmenybę ekologiškiems produktams.
Ar galima būsimai mamai valgyti šaltai rūkytų, vytintų mėsos gaminių?
Rūkyti ar vytinti mėsos gaminiai (dešros, kumpiai) turi padidintą riebalų, druskos, įvairių priedų kiekį. Todėl gali sutrikti virškinimas, blogėti savijauta.
Ar galima valgyti žuvį, lašišą, tuną, ikrus, sušius?
Tunas, kardžuvė, ryklys ir kitos stambios jūros žuvys gali turėti padidintą gyvsidabrio kiekį, kas gali pakenkti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Žalia žuvis gali būti ūmios toksoplazmozės šaltinis, kuri sukelia vaisiui smegenų, nervų sistemos, akių patologiją. Todėl šių produktų patartina vengti.
Besilaukiant nepatariama valgyti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies (sūdytos lašišos, sušių, ikrų) ir vėžiagyvių bei šaldytų ar rūkytų jūros produktų (rūkytų lašišų, rūkytų kuprių), nes yra rizika susirgti listerioze ir kitomis virškinamojo trakto infekcijomis. Žalioje žuvyje dažnai būna ir parazitinių kirmėlių.
Gydytojai sako - eikite, žinoma. Tik rinkitės valgyti lietuvišką upių ir ežerų žuvį ir ją gerai termiškai apdorokite. Kepant žuvies viduje temperatūra turi pasiekti 63°C.
Koks požiūris į mocarelą, fetą, pelėsinį sūrį nėščiai moteriai?
Nepasterizuoto pieno produktai nėščiai moteriai nerekomenduotini, nes gali turėti listeriozės sukėlėjų. Tai brandinti ar žalio pieno sūriai, pavyzdžiui, bri, kamamberas, pelėsiniai, rikotos, minkštieji ožkos pieno sūriai.
Kietieji sūriai, tokie kaip čederis ar gouda, yra saugūs nėštumo metu, nes jų sudėtyje mažai vandens, todėl nėra tikėtina, kad bakterija galėtų daugintis. Pusiau minkšti sūriai, pavyzdžiui, mocarela, leidžiami vartoti, jei įsitikinama, kad jie pagaminti iš pasterizuoto pieno.
Ar nepatartina gerti kavos? Koks kavos kiekis pavojingas?
Svarbu suprasti, kad žalingas poveikis atsiranda ne dėl puodelio kavos, bet dėl suvartojamo kofeino kiekio per parą. 2017 metų atliktos sistematinės literatūros apžvalgos duomenimis, leistinas nekenksmingas kofeino kiekis nėščiai moteriai yra iki 200 mg per parą.
Pavyzdžiui, viename puodelyje kavos kofeino kiekis gali svyruoti nuo 95 iki 165 mg kofeino, žaliojoje arbatoje - 25-30 mg, juodojoje arbatoje 25-50 mg. Nepamirškime, kad ir kiti maisto produktai gali turėti kofeino; tai juodasis šokoladas - 40 mg, pieniškas šokoladas - 20 mg kofeino.
Ar aviečių lapų arbata gali pakenkti nėštumo eigai?
Aviečių lapai turi salicilo rūgšties, todėl aviečių lapų arbata skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą. Sudėtyje esantys purinai gali paveikti inkstų funkciją, sukelti podagros paūmėjimą, todėl ši arbata nėra rekomenduotina.
Ar melisos ir mėtų arbatos sukelia persileidimą?
Melisos, mėtų arbatos ramina, plečia kraujagysles, gerina apetitą, atpalaiduoja žarnyno, skrandžio spazmus. Jos skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą. Tačiau didelis šių arbatų kiekis gali sukelti galvos skausmą, alerginį nosies gleivinės paburkimą ar net persileidimą.
Ar galima gerti nealkoholinį alų?
Nealkoholis alus neturi arba turi minimalų alkoholio kiekį, tačiau jame gausu rūgimo produktų, aldehidų, fuzelių. Skoniui pagerinti naudojami įvairūs priedai, dažikliai, konservantai. Todėl šis produktas nėščiosioms nerekomenduotinas.
Svarbiausi vitaminai ir mikroelementai nėštumo metu
Nėštumo metu išauga poreikis tam tikroms maisto medžiagoms - vitaminams, baltymams, mikroelementams (magniui, geležiai, cinkui, folio rūgščiai, kalciui ir kt.). Pati svarbiausia rekomendacija -sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių.
Folio rūgštis
Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija - vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė - 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg.
Vitaminas D
Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui.
Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2.
Vitaminas A
Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos.
Geležis
Nėščiųjų anemija - viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką.
Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo.
Omega 3 riebalų rūgštys
Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi.
Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių - jas svarbu gauti su maistu. Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje.
Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2-3 kartus per savaitę.
Magnis ir kalcis
Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas.
Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000-1200 mg.
Cinkas
Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius.
Anemija nėštumo metu
Anemija yra labiausiai paplitęs negalavimas nėštumo metu. Mažakraujystė (anemija) atsiranda dėl organizme sumažėjusio hemoglobino ir eritrocitų kiekio. Hemoglobinas - deguonį į ląsteles pernešantis eritrocitų baltymas, o jo trūkstant organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi. Nėštumo laikotarpiu mažakraujystė susijusi su fiziologija: vaisiaus ir placentos augimu ir padidėjusiu cirkuliuojančio kraujo kiekiu.
Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą.
Anemijos tipai
Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g /l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l.
Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90-109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90-104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas -feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti.
Anemijos priežastys ir gydymas
Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia - nepakankamai valgant mėsos.
Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti. Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus.
Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20-30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3-5 %. Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant.
Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą - 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado.
Dorada nėštumo metu
Dorada yra liesa žuvis ir puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, suteikiantis nemažą kiekį folio rūgšties, vitaminų B9 ir B12, kalcio, fosforo, geležies, magnio ir kalio.
Doradą rekomenduojama valgyti besilaukiančioms mamoms. Šioje žuvyje, kaip minėta aukščiau, yra daug naudingų vitaminų, mineralų, kurie turi teigiamą poveikį moteriai ir vaikui. Be to, žuvys turi folio rūgšties, kuri vaidina svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi. Užkerta kelią kūdikių cerebrinio paralyžiaus rizikai, dalyvauja formuojant dar negimusio vaiko audinius ir organus pirmąjį trimestrą.
Ką dar svarbu žinoti apie mitybą nėštumo metu?
Apsilankiusios pas ginekologę pirmą kartą tikriausiai gavote lapuką, knygutę ar informacinę skrajutę, kokių produktų negalima valgyti. Tikriausiai kilo klausimas - kodėl man uždraudė normalų maistą, pavyzdžiui, fetos sūrį ar vytintą mėsą?
Per pastaruosius 5 metus įregistruota daugiau toksikoinfekcijų nei per prieš tai buvusius du dešimtmečius.
Ko vengti nėštumo metu?
- Venkite dešrainių, mėsainių, kebabų, degalinių sumuštinių, dešros gaminių ir panašaus greito maisto. Per juos galite užsikrėsti reta ir sunkia liga - listerioze.
- Dėl salmoneliozės pavojaus atkreipkite dėmesį į tai, ar tinkamai paruošiate vartojimui kiaušinius ir gaminius, į kurių sudėtį jie įeina. Pagal higienos normas, kiaušinius plauti reikia karštu tekančiu vandeniu, nušveičiant juos soda arba druska. Virkite ar kepkite kiaušinius tol, kol baltymas ir trynys kietai išverda, o tai visai netrumpai! Venkite maisto produktų, pagamintų iš žalių ar pusžalių kiaušinių. Pavyzdžiui, kai gaminate tešlą, kad ir blynams, jos neragaukite. Kol laukiatės, nesirinkite padažų, į kurių sudėtį įeina termiškai neapdoroti kiaušiniai, - tai majonezas, cezario salotų užpilas.
- Venkite nepasterizuotų sulčių, glotnučių, šviežių vaisių kokteilių, ypač jei jie pagaminti kavinėse ar prekybos centruose.
- Nėščiai moteriai skirti ir ne visi kulinarijos gaminiai. Žali daigai ir daigintos sėklos irgi gali būti infekcijos šaltinis. Registruojama virš 30 bakterijų rūšių, kurios gali pasireikšti žarnyno infekcijų protrūkiais, susijusiais su žaliais daigais (ypač salmonelės ir E.
- Baltijos jūros žuvys netinkamos nėščiosioms ir žindančioms moterims, nes yra užterštos sunkiaisiais metalais. JAV gydytojai sudarė dar griežtesnį sąrašą, jie siūlo nėštukėms nevalgyti karališkų skumbrių, stauridžių, kardžuvių, ryklio mėsos, menkių, jūrinių ešerių. Negana to, nerekomenduojama valgyti ir krevečių, krabų, tuno, saidų, šamų, karpinių žuvų.
- Nėštukės valgoma mėsa ir paukštiena turi būti gerai iškepta. Kepant mėsą 70°C temperatūroje žūva dauguma bakterijų.
- Venkite per didelių vitamino A dozių, tai gali sukelti vaisiaus sklaidos defektus. Nėščiosioms patariama per dieną gauti 2,565 IU vitamino A.
- Nėštumo metu reikėtų riboti žolelių arbatas.
- Nepiktnaudžiaukite kofeino turinčiais gėrimais bei produktais, o tokie yra juodoji bei žalioji arbata, kava, kakava, šokoladas, energetiniai gėrimai, tiramisu. Kofeinas pereina per placentą ir veikia vaisiaus širdies susitraukimų dažnį. Rekomenduojama paros kiekis yra <200 mg/d.
Ką gerti vietoj kavos?
Gerkite daug sulčių, vandens, pieno.