Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl svarbu atidžiai rinktis maisto produktus. Nėštumo metu pasikeitus hormoniniam fonui, moters imuninė sistema nusilpsta, jai tampa sunkiau kovoti su įvairiomis infekcijomis.
Maisto Sauga Nėštumo Metu
Kyla didesnė tikimybė užsikrėsti ne tik viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis (vadinamaisiais „peršalimais“), bet ir per maistą plintančiomis infekcijomis. Per nenuplautą ar nepakankamai termiškai apdorotą, netinkamai laikytą maistą gali plisti ne tik gerai žinoma salmoneliozė, bet ir kitos, pavojingesnės infekcijos.
Viena iš tokių infekcijų yra listeriozė, kuri pavojingiausia būtent besilaukiančioms moterims (rizika ja užsikrėsti neštumo metu yra 14-20 kartų didesnė nei nesilaukiant), naujagimiams ir vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar turintiems imunodeficito ligą. Šia infekcija daugiausiai užsikrečiama per maistą, ji pasireiškia karščiavimu, raumenų, galvos skausmais, net traukuliais.
Svarbūs patarimai:
- įrankiais, kuriais pjaustyta žalia mėsa / žuvis, neliesti vartoti jau paruošto maisto.
- ilgiau nei parą šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą pakaitinti pakankamai ilgai - iki garavimo.
- bakterijos sparčiausiai dauginasi 4-60 laipsnių temperatūroje.
- vengti sąlyčio su naminių gyvūnų išmatomis.
- Paprašyti, kad katės ar kito gyvūno tualetus ir išmatas sutvarkytų šeimos narys.
Saugių ir Pavojingų Produktų Apžvalga
Svarbu atidžiai rinktis maisto produktus nėštumo metu. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodomi saugūs ir pavojingi produktai:
| Produktas | Saugu | Pavojinga |
|---|---|---|
| Mėsa | Pakankamai termiškai apdorota mėsa. Vakuume pakuota dešra ir kiti mėsos gaminiai. | Nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Pjaustyta dešra, kiti mėsos gaminiai, kurie gulėjo vitrinoje, nebuvo supakuoti į vakuuminę pakuotę. Nepasterizuoti paštetai. |
| Žuvis | Termiškai apdorota arba konservuota žuvis ir jūrų gėrybės. | Žalia, nepakankamai apdorota žuvis ir jūrų gėrybės. Rūkyta žuvis. Suši su termiškai neapdorota žuvimi. |
| Pienas ir pieno produktai | Pasterizuotas, virintas, ultraaukštoje temperatūroje (UAT) apdorotas pienas ir iš tokio pieno gaminti sūriai. Kietieji sūriai (fermentinis, parmezano, pekorino, edam, gouda, čederio ir pan.) Mocarela Varškės sūris | Minkšti, pelėsiniai, iš nepasterizuoto pieno gaminti sūriai, pvz., bri (pranc. brie) kamembero, rikota, feta. Šiuos sūrius galima valgyti, kai jie termiškai apdorojami, pvz., kepiniuose arba kai ant pakuotės pažymėta, kad gaminta iš pasterizuoto pieno. |
| Kiaušiniai | Virti / kepti iki kiaušinio baltymas ir trynys bus kieti | Desertai su nepasterizuotais, žaliais kiaušiniais, pvz., tiramisu. |
| Daržovės ir vaisiai | Nuplauti vaisiai ir daržovės. Termiškai apdoroti, konservuoti vaisiai ir daržovės. | Neplauti vaisiai ir daržovės. Parduotuvėje ruoštos salotos. |
Maisto Laikymo Rekomendacijos
Svarbu tinkamai laikyti maisto produktus, kad išvengtumėte bakterijų dauginimosi:
| Maisto produktas | Šaldytuvas, 4 °C ir mažiau | Šaldiklis -18 °C arba mažiau |
|---|---|---|
| Šviežia jautiena, kiauliena, aviena ir kita raudona mėsa | 2-4 dienos | 8-12 mėnesių |
| Šviežia vištiena ir kalakutiena | 2-3 dienos | 6-12 mėnesių |
| Malta mėsa, šviežios dešrelės | 1-2 dienos | 2-3 mėnesiai |
| Šviežia liesa žuvis | 3-4 dienos | 6 mėnesiai |
| Šviežia riebi žuvis | 3-4 dienos | 2 mėnesiai |
Svarbūs Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu
Normalaus svorio nėštukei per dieną reikia tik 300 kcal daugiau nei tokio paties amžiaus ir sudėjimo nesilaukiančiai moteriai.
- Geležis: būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, jungiamiesiems audiniams, kaulams. Geležies trūkumą gali išduoti nuovargis, irzlumas, silpnumas, plaukų slinkimas, skilinėjantys, lūžinėjantis nagai, taip pat neramių kojų sindromas. ŠALTINIS: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai).
- Magnis: dalyvauja medžiagų apytakos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantukų ir kitų audinių formavimuisi.
- Vitaminas D: Saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis.
- Cinkas: dalyvauja ląstelių dauginimosi, atstatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą.
- Vitaminas A (retinolis): raudona mėsa (jautiena, veršiena), vištos kepenėlės, kiaušiniai, žuvų taukai, pieno produktai . Vitamino A šaltiniu gali tapti ir daržovės, kuriose yra beta-karotino, iš kurio organizmas gali pats jo pagaminti.
- Vitaminas C (askorbo rūgštis): jo gausu citrusiniuose vaisiuose, braškėse, kiviuose, pomidoruose, brokoliuose, mango vaisiuose, paprikose, ananasuose, avietėse, mėlynėse, špinatuose.
- Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis): Šio vitamino yra yra beveik visuose maisto produktuose, tačiau juos apdorojant (taip pat šaldant, konservuojant) didžioji dalis jo suyra.
- Vitaminas B6 (piridoksinas): Paukštiena, tunas, lašiša, krevetės, jaučio kepenys, pieno produktai, lęšiai, špinatai, morkos, rudieji ryžiai, grūdai.