Paukštienos ir kiaušinių paklausa ES šalyse yra didelė, todėl svarbu išsaugoti šio sektoriaus pajėgumą bei didinti jo konkurencingumą. Šiandien dar labai dažnai pagrindinis veiksnys, lemiantis produkto patrauklumą, yra kaina.
Kiekvienas pirkėjas žino, kad kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau kasdieninės paklausos prekių gali įsigyti ir, atvirkščiai, - kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti. Todėl, siekiant sumažinti šios žemės ūkio produkcijos kainą, reikia didinti produktyvumą, sunaudojant kuo mažiau materialinių sąnaudų produkcijos gamybai, tai yra mažinti savikainą.
Optimalus mikroklimatas paukštynuose
Siekis sumažinti savikainą yra pilnai suprantamas, todėl sprendžiant šią problemą vis daugiau dėmesio yra skiriama vienam iš veiksnių - optimalaus mikroklimato sudarymui paukštynuose. Stabiliam paukščių augimo procesui didelę įtaką turi tinkamos aplinkos sąlygos ir klimatas, todėl paukščių laikymo vietose būtina palaikyti optimalią temperatūrą bei pašalinti susikaupusius pašalinius kvapus. Šioje vietoje kompetentingi specialistai be ventiliacijos, patalpų šildymo, apšvietimo didelį dėmesį skiria ir patalpų drėgmės kontrolei.
Naudojant ventiliacijos sistemas yra galimybė pašalinti amoniako garus ir susikaupusį drėgmės perteklių, tačiau santykinis oro drėgnumas, kuris paukštidėse rekomenduojamas apie 60-70 %, nėra palaikomas. Paukštidės turi būti gerai apšildomos ir pakankamai vėdinamos. Normali paukščių kūno temperatūra - 41 °C. Optimali patalpų temperatūra paukščiams yra nuo 16 iki 20 °C. Tik esant tokiai temperatūrai paukščių laikymo aukštyje yra pasiekiamas spartus paukščių augimas.
Paukščiai perneša ir aukštesnę 24-28 °C temperatūrą, tačiau esant aukštesnei temperatūrai, juos ištinka šiluminis stresas. Bet kokia paukščio gyvybinė veikla, pavyzdžiui, pašarų lesimas, padidina šilumos gamybą.
Šiluminis stresas
Šiluminis stresas yra atpažįstamas iš padažnėjusio paukščių kvėpavimo - dusimo. Dalis paukščių neturi prakaito liaukų, kurių dėka gali išprakaituoti šilumą, todėl jiems tenka pasitelkti kvėpavimą ir gaudyti vėsų orą. Be to, paukščių perkaitimas savo ruožtu sukelia ir kūno temperatūrą.
Nors paukščiai ir bando atsivėsinti, gaunasi dvigubas efektas - dėl dažno kvėpavimo paukščiai sušyla dvigubai greičiau, o patalpos temperatūra dar daugiau pakyla. Jeigu paukštis ilgesnį laiką būna strese, kūno temperatūra toliau didėja, organizmas kenčia nuo dehidratacijos ir išsekimo, kas galutiniam rezultate baigiasi paukščio nugaišimu.
Tačiau net jei paukščiai ir nenugaišta, jų perkaitimas pirmiausia įtakoja neigiamą augimo efektą, kuris pasireiškia mažesniu pašarų sunaudojimu. Su šiuo neigiamu rodikliu sumažėja gamybinis potencialas, pasireiškiantis paukštienos prieauglio sumažėjimu (neužauga tiek, kiek turėtų), o vištos dedeklės deda mažiau ir mažesnius kiaušinius, kurių lukštai darosi trapesni.
Šiuo metu paukštininkystėje pradedamas naudoti paprastas būdas, kaip nepakenkiant paukščiams galima padėti ištverti šiluminį stresą bei išvalyti orą nuo amoniako garų - tai vėdinimo vėsinimo sistemos. Šios sistemos dėl jų teikiamos naudos pasaulyje jau žinomos daugiau kaip 50 metų, tačiau Lietuvos paukštininkystėje dar nepakankamai panaudojamas jų potencialas.
Vėdinimo - vėsinimo sistemos panaudojimas gali sukurti optimalų mikroklimatą paukštyne, sumažinti šilumos apkrovą paukščiams ir sumažinti jų gaišimą. Vasaros metu šios sistemos pagalba temperatūrą paukščių laikymo patalpose galima sumažinti 6-15 °С. Vėdinimo - vėsinimo sistemos pagalba oras yra drėkinamas ir vėsinamas labai mažais vandens lašeliais.
Šios technologijos pagalba vėdinimas ir vėsinimas yra atliekamas visur, kur reikia ne tik drėkinti, bet ir vėsinti orą. Vėdinimo - vėsinimo sistema yra sudaryta iš didelio spaudimo specialaus vandens siurblio, tam specialiai pritaikyto vamzdyno ir purkštukų.
Vėdinimo - vėsinimo sistemos
Vėdinimo - vėsinimo sistemos siurblys yra pats būtiniausias ir pats brangiausias įrenginys šioje sistemoje. Jo kaina didele dalimi priklauso nuo gamintojo ir siurblio parametrų. Šis agregatas dalinai yra labai sudėtingas nes išskirtiniai jo parametrai yra, tai darbinis slėgis ir mažas vandens suvartojimas. Toks siurblys gali suvartoti nuo 0,6 iki 21 l/min.
Šio siurblio sukeliamo slėgio dėka, per mažas purkštukų skylutes išpurkšti vandens lašai iš karto susigeria į atmosferą ir rūko pavidalu nesėda ant paviršių. Ši sistema ne tik ženkliai sumažina aplinkinio oro temperatūrą, bet paukščių augimo vietose neleidžia sklisti dulkėms, naikina kvapus, didina santykinę oro drėgmę, kas žymiai pagerina mikroklimatines sąlygas ir sudaro palankesnes sąlygas paukščiams maitintis ir augti. Be to šios sistemos pagalba yra galimybė net dezinfekuoti patalpas.
Paukščių auginimo vietose išsiskiria dideli kiekiai amoniako. Siekiant pašalinti susidarantį amoniako kvapą šiuo metu yra naudojamos įvairios mechaninės (ventiliacija) bei cheminės (probiotikai) priemonės. Didelė amoniako koncentracija kenkia paukščiams, tačiau svarbiausias amoniako kvapo mažinimo tikslas - riboti amoniako sklidimą į aplinką.
Šalinant amoniako garus ventiliacijos pagalba amoniakas iš vidaus patalpų yra pašalinamas į aplinką, kas pažeidžia prieš tai nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu vėdinimo - vėsinimo sistemos naudojimas, siekiant kontroliuoti vėdinimo intensyvumą ir patalpų oro temperatūrą paukščių fermose, yra labai efektyvus. Tokia ekonomiškai efektyvi ir kokybiška vėdinimo - vėsinimo sistema leidžia greitai padidinti ir išlaikyti reikiamą oro drėgmės lygį bet kokiose paukštyno patalpose.
Ši sistema vėsina ir drėkina orą su labai mažomis energijos sąnaudomis ir sunaudoja daug kartų mažiau elektros energijos per metus negu kiti vėdinimo- vėsinimo būdai. Tokia vėdinimo - vėsinimo sistema yra energiją tausojanti technologija, taupanti vandens, elektros ir darbo kaštus. Oro vėsinimas ir vėdinimas naudojant šią sistemą šiandien yra pats pigiausias ir ypatingai draugiškas aplinkai metodas.
Vištų auginimas namuose
Vištų auginimas namuose - vis labiau populiarėjantis užsiėmimas. Tai ne tik būdas turėti šviežių kiaušinių, bet ir galimybė prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo. Tačiau prieš pradedant auginti vištas, būtina žinoti pagrindines taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius tiek paukščių gerovę, tiek jūsų atitiktį įstatymams.
Pirmieji Žingsniai: Planavimas ir Pasiruošimas
- Teisinis Reglamentavimas ir Vietos Savivaldos Reikalavimai
Pirmiausia, išsiaiškinkite, ar jūsų gyvenamojoje vietovėje leidžiama laikyti vištas. Daugelis miestų ir savivaldybių turi konkrečius įstatymus, reguliuojančius paukščių auginimą gyvenamuosiuose rajonuose. Tai gali būti apribojimai dėl vištų skaičiaus, gaidžių laikymo draudimas, atstumai nuo kaimyninių sklypų ir triukšmo lygio reikalavimai.
Pavyzdžiui, vienose savivaldybėse leidžiama laikyti tik vištas dedekles, o kitose - ribojamas vištų skaičius priklausomai nuo sklypo ploto. Ignoruojant šiuos reikalavimus, galite susidurti su baudomis ar net priverstiniu paukščių išgabenimu.
- Vištidės Įrengimas: Erdvė, Saugumas ir Komfortas
Vištidė turi būti saugi, patogi ir atitikti vištų poreikius. Vištidės dydis priklauso nuo vištų skaičiaus. Paprastai vienai vištą reikėtų skirti bent 0,5-1 kvadratinį metrą ploto viduje ir 1-2 kvadratinius metrus ploto lauke, kur vištos galėtų laisvai vaikščioti.
Vištidė turi būti gerai vėdinama, kad būtų išvengta drėgmės ir amoniako kaupimosi, kurie kenkia vištų sveikatai. Taip pat svarbu užtikrinti gerą apšvietimą, ypač žiemą, kai trūksta natūralios šviesos. Vištoms reikia įrengti patogius laktus (pagalius, ant kurių jos tupi naktį) ir dėžes kiaušiniams dėti.
Vištidė turi būti apsaugota nuo plėšrūnų - lapių, usūrinių šunų, kiaunių ir plėšriųjų paukščių. Tam galima naudoti tvirtą tinklą, įkastą į žemę, ir uždaromus langus bei duris. Taip pat svarbu reguliariai valyti vištidę, kad būtų išvengta ligų plitimo. Kraikas (pjuvenos, šiaudai) turi būti keičiamas reguliariai, priklausomai nuo vištų skaičiaus ir vištidės dydžio.
- Vištų Veislės Pasirinkimas: Dedeklės, Mėsinės ar Dekoratyvinės?
Vištų veislės skiriasi pagal kiaušinių dedeklių skaičių, mėsos kokybę ir atsparumą ligoms. Jei norite daug kiaušinių, rinkitės dedeklių veisles, tokias kaip Leghornai, Hisex Brown ar Lohmann Brown. Jei norite mėsos, rinkitės mėsines veisles, tokias kaip Broileriai ar Cornish. Jei norite tiesiog gražių paukščių, rinkitės dekoratyvines veisles, tokias kaip Brahma, Kochinchin ar Silkie.
Svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas jūsų regione. Kai kurios veislės geriau prisitaiko prie šalto klimato, o kitos - prie karšto. Taip pat atsižvelkite į savo patirtį. Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis atsparesnes ir mažiau reiklias veisles. Įsigykite vištas iš patikimų šaltinių - veislynų ar ūkininkų, kurie gali garantuoti paukščių sveikatą ir veislės grynumą.
Vištų Priežiūra: Kasdieniai Darbai ir Reikalavimai
- Mityba: Subalansuotas Maistas ir Švarus Vanduo
Vištoms reikia subalansuoto maisto, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Galima naudoti specialius vištų lesalus, kuriuose yra visos reikalingos medžiagos. Taip pat galima papildomai duoti grūdų, daržovių, vaisių ir žalumynų.
Svarbu užtikrinti, kad vištos visada turėtų švaraus ir šviežio vandens. Ypač svarbu tai karštomis dienomis. Lesyklos ir girdyklos turi būti švarios ir reguliariai valomos, kad būtų išvengta bakterijų ir pelėsių kaupimosi.
Neduokite vištoms maisto likučių, kuriuose yra druskos, cukraus, riebalų ar aštrių prieskonių. Taip pat venkite duoti avokadų, šokolado, svogūnų ir česnakų, kurie yra toksiški vištoms.
- Sveikatos Priežiūra: Vakcinacija, Dehelmintizacija ir Profilaktika
Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar nėra ligų požymių - apatijos, sumažėjusio apetito, pakitusios išmatų konsistencijos ar kvapo, plunksnų slinkimo, kvėpavimo problemų. Jei pastebėjote ligos požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Laikykitės vakcinacijos ir dehelmintizacijos (kirminų naikinimo) programos, kurią rekomenduoja veterinarijos gydytojas. Reguliariai valykite vištidę ir aplinką, kad būtų išvengta ligų plitimo. Naudokite dezinfekcines priemones, skirtas paukščių auginimui.
Apsaugokite vištas nuo stresą sukeliančių veiksnių - triukšmo, staigių judesių, kitų gyvūnų. Stresas silpnina imuninę sistemą ir padidina jautrumą ligoms. Naujai įsigytas vištas laikykite karantine atskirai nuo kitų vištų bent 30 dienų, kad įsitikintumėte, jog jos nėra užsikrėtusios ligomis.
- Elgesio Stebėjimas ir Socialinė Harmonija
Vištos yra socialūs gyvūnai, todėl svarbu užtikrinti, kad jos galėtų bendrauti tarpusavyje. Stebėkite vištų elgesį, ar nėra agresijos požymių - peštynių, plunksnų plėšimo, atskirties nuo grupės. Jei pastebėjote agresijos, pabandykite nustatyti priežastį - per mažai erdvės, konkurencija dėl maisto ar vandens, naujų vištų įvedimas į grupę.
Pašalinkite agresijos priežastį arba atskirkite agresyvias vištas nuo kitų. Suteikite vištoms galimybę kapstytis, lesioti ir dulkintis. Tai natūralūs elgesio poreikiai, kurių patenkinimas gerina vištų gerovę. Įrengkite vištidėje lesinimo žaislus, kuriuose vištos turėtų ieškoti maisto. Tai skatina jų aktyvumą ir mažina nuobodulį.
Jei laikote gaidį, įsitikinkite, kad jis nėra per agresyvus vištų atžvilgiu. Per agresyvus gaidys gali sužeisti vištas arba sukelti joms stresą.
Kiaušinių Rinkimas ir Sandėliavimas
- Higienos Reikalavimai ir Saugaus Sandėliavimo Principai
Rinkite kiaušinius kelis kartus per dieną, ypač karštomis dienomis, kad jie nebūtų perkaisti ir užteršti. Prieš sandėliuojant, nuvalykite kiaušinius nuo purvo ir plunksnų sausu skudurėliu. Nerekomenduojama plauti kiaušinių vandeniu, nes tai gali pažeisti apsauginę plėvelę ir padidinti bakterijų patekimo riziką. Tai padeda išlaikyti kiaušinių šviežumą ilgiau.
Kiaušiniai šaldytuve gali būti laikomi iki 4-5 savaičių. Pažymėkite kiaušinių dėjimo datą, kad žinotumėte, kurie kiaušiniai yra seniausi. Prieš naudojant, patikrinkite kiaušinių šviežumą. Įdėkite kiaušinį į stiklinę su vandeniu. Jei kiaušinis nuskęsta ir guli horizontaliai, jis yra šviežias. Jei kiaušinis nuskęsta, bet stovi vertikaliai, jis yra senesnis, bet vis dar tinkamas vartoti. Jei kiaušinis plūduriuoja paviršiuje, jis yra sugedęs ir netinkamas vartoti.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti
- Per Mažas Vištidės Plotas ir Nepakankama Higiena
Per mažas vištidės plotas sukelia stresą vištoms, didina agresijos riziką ir palengvina ligų plitimą. Nepakankama higiena sudaro palankias sąlygas bakterijų, parazitų ir pelėsių dauginimuisi.
Reguliariai valykite vištidę, dezinfekuokite ją ir užtikrinkite gerą vėdinimą. Laikykitės rekomenduojamo vištų skaičiaus vienam kvadratiniam metrui ploto. Jei pastebėjote, kad vištos pešasi arba plunksnos plėšomos, padidinkite vištidės plotą arba sumažinkite vištų skaičių.
Reguliariai keiskite kraiką vištidėje. Naudokite pjuvenas, šiaudus ar specialų kraiką, skirtą paukščių auginimui.
- Netinkama Mityba ir Vandens Trūkumas
Netinkama mityba silpnina vištų imuninę sistemą, mažina kiaušinių dedeklių skaičių ir blogina kiaušinių kokybę. Vandens trūkumas sukelia dehidrataciją, stresą ir gali sukelti ligas.
Duokite vištoms subalansuotą maistą, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Užtikrinkite, kad vištos visada turėtų švaraus ir šviežio vandens. Papildomai duokite vištoms grūdų, daržovių, vaisių ir žalumynų.
Pasirūpinkite, kad lesyklos ir girdyklos būtų švarios ir reguliariai valomos.
- Ignoravimas Ligos Požymių ir Vėlyvas Kreipimasis į Veterinarijos Gydytoją
Ignoruojant ligos požymius, liga gali greitai išplisti ir užkrėsti visas vištas. Vėlyvas kreipimasis į veterinarijos gydytoją gali sumažinti gydymo efektyvumą ir padidinti vištų mirtingumą.
Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar nėra ligos požymių. Jei pastebėjote ligos požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Laikykitės vakcinacijos ir dehelmintizacijos programos, kurią rekomenduoja veterinarijos gydytojas.