Kepenys - tai vienas svarbiausių žmogaus organizmo organų, atsakingas už detoksikaciją bei daugybę kitų gyvybiškai svarbių funkcijų. Kepenų funkciją atspindi kepenų fermentų (AST, ALT, GGT, šarminės fosfatazės) tyrimai. Esant šių fermentų aktyvumo padidėjimui kraujyje, galima nustatyti kepenų veiklos sutrikimus. O vienas pagrindinių kepenų būklės rodiklių yra kepenų fermentai - baltymai, kurių padidėjęs kiekis kraujyje gali signalizuoti apie įvairius kepenų sutrikimus.
Dažniausiai tiriami kepenų fermentai yra ASAT, ALAT, GGT ir ALP. Tuo tarpu GGT fermentas dažnai padidėja dėl alkoholio vartojimo ar tulžies pūslės problemų. Daugelis žmonių sužino apie šį rodiklį tik gavę kraujo tyrimo atsakymus ar susidūrę su tam tikrais negalavimais. Tačiau kodėl pakyla kepenų fermentai? Ar tai visada reiškia pavojingą ligą? Kada verta sunerimti, ir ką daryti, jei nustatyti padidėję kepenų fermentai?
Kepenų pažeidimai: kaip atpažinti?
Kepenyse nėra skausmo receptorių, tad pradiniai kepenų pažeidimai dažniausiai būna nebylūs ir neskausmingi. Tačiau jiems progresuojant, ima ryškėti ir tam tikri simptomai.
„Dažniausiai pacientai į gydymo įstaigas kreipiasi dėl atsiradusių geltos požymių: pageltusių akių obuolių, odos, patamsėjusio šlapimo, šviesių išmatų, odos niežulio. Didėjant kepenų apimčiai, kartais jaučiamas diskomfortas, skausmingumas po dešiniu šonkaulių lanku.
Sutrikus detoksikacijos funkcijai, kaupiantis toksinams, gali atsirasti padidėjęs nuovargis, sumišimas, dėmesio koncentravimo sunkumai. Progresuojant kepenų pažeidimui, neretai pasireiškia ir virškinimo sistemos sutrikimai ar skysčių organizme kaupimasis. Pastarasis simptomas neretai lemia ir pilvo apimties didėjimą, raumenų masės mažėjimą, smegenų pažeidimų progresavimą“, - pasakoja šeimos gydytojas Mindaugas Junka.
Kepenų pažeidimus dažniausiai sukelia toksinių medžiagų vartojimas, hepatito virusai. Metabolinis sindromas, nutukimas bei antro tipo cukrinis diabetas didina nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos susirgimo riziką. Ji siejama ir su sutrikusia cholesterolio bei riebalų apykaita. Retesnėmis kepenų pažeidimų priežastimis laikomos navikinės ar paveldimos ligos (hemochromatozė, Vilsono liga).
Kaip išvengti kepenų ligų?
Įtariant kepenų ligas ar norint pasitikrinti profilaktiškai, rekomenduojami kepenų funkciją atspindintys kraujo tyrimai: alanino aminotransferazė (ALT), asparagino aminotransferazė (AST), gamaglutamiltranzferazė (GGT), šarminė fosfatazė, bilirubinas, albuminas, kraujo krešėjimo rodikliai (SPA, ADTL). Radus pakitimų, tikslinga atlikti pilvo organų echoskopiją.
Gydytojas primena, kad itin svarbu saikingas alkoholio bei vaistų vartojimas. Elgiantis atvirkščiai, gali kilti hepatito, o ilgainiui ir kepenų cirozės grėsmė. Elgiantis atvirkščiai, gali kilti hepatito, o ilgainiui ir kepenų cirozės grėsmė. „Gera žinia ta, kad esant nedideliam kepenų pažeidimui, šis organas turi puikią savybę - regeneruotis, tai yra, atstatyti savo pažeistą audinį. Visgi tam tikros prevencinės priemonės - būtinos.
Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį, esant viršsvoriui ar nutukimui, sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, padidinti fizinį aktyvumą. Svarbi ir subalansuota, įvairiapusiška, skaidulų kupina mityba. Į jos racioną patartina įtraukti šį organą valančius produktus: avokadus, morkas, burokėlius, žalią arbatą, česnakus ir kitus“, - teigia M. Junka.
Žalioji arbata ir jos poveikis kepenims
Tradicinis kepenų sveikatos palaikymas dažnai siejamas su žaliosios arbatos vartojimu. Tačiau kai kuriais tyrimais nustatyta, kad žaliosios arbatos ekstraktas gali padėti gydyti sergančiuosius kepenų ligomis. Atlikus tyrimą su 80 žmonių, sergančių nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (NAFLD), nustatyta, kad 90 dienų vartojant po 500 mg žaliosios arbatos ekstrakto per dieną, gerokai sumažėjo kepenų pažeidimo žymenys ALT ir aspartataminotransferazė (AST).
Taip pat įrodyta, kad žaliosios arbatos vartojimas apsaugo nuo įvairių kepenų ligų, įskaitant kepenų vėžį, hepatitą, kepenų cirozę, kepenų suriebėjimą (kepenų steatozę) ir lėtinę kepenų ligą. Nors žaliosios arbatos gėrimas laikomas saugiu daugumai žmonių, retais atvejais žaliosios arbatos ekstrakto papildai buvo susiję su ūmiu kepenų pažeidimu. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad žaliosios arbatos ekstraktas retais atvejais buvo siejamas su kepenų pažeidimais.
Kepenis palaikantis trio: burokėliai, ciberžolė ir citrina
2018 m. Stanfordo universitete atliktas tyrimas atskleidė novatorišką kepenis palaikantį gėrimą, kuris pranoksta žaliąją arbatą. Burokėlių, ciberžolės ir citrinos junginių derinys padidino kepenų fermentų efektyvumą 27 % tarp 1 200 dalyvių. Šis trio veikia sinergiškai: stiprina detoksikacijos kelius, mažina uždegimą ir skatina glutationo gamybą.
Pagrindinė tyrėja dr. Elena Rodriguez pabrėžė, kad šis gėrimas veikia keliais kepenų keliais vienu metu, todėl rezultatai buvo išskirtiniai. Be to, burokėlių sultys, ciberžolė ir juodųjų sėklų aliejus sukuria stiprų sinergetinį poveikį, kuris efektyviau nei kiekvienas ingredientas atskirai skatina kepenų valymą. Kartu jie stiprina detoksikacijos kelius, gerina kraujotaką ir palaiko kepenų ląstelių regeneraciją.
Dr. Cheno protokolas: tikslus paruošimas
Po metų tyrimų dr. Chen sukūrė tikslų protokolą, kaip paruošti kepenis valantį gėrimą:
- 200 ml filtruoto vandens
- 30 ml šviežių citrinų sulčių
- 15 g tarkuoto šviežio imbiero
- 5 g ciberžolės miltelių
- Žiupsnelis juodųjų pipirų kurkumino įsisavinimui
Visus ingredientus sumaišykite stikliniame inde, palaikykite 12 minučių. Vartokite ryte, tuščiu skrandžiu, likus 20 minučių iki pusryčių. Rekomenduojamas ciklas: 28 dienos vartojimo, po kurių seka 14 dienų pertrauka.
Dažniausiai vartojami vaistai, kenkiantys kepenims
Keli plačiai vartojami vaistai gali neigiamai paveikti kepenis:
- Acetaminofenas (Tylenol ir kt.) - gali būti toksiškas didelėmis dozėmis
- NVNU (ibuprofenas, naproksenas) - ilgalaikis vartojimas gali paveikti kepenų funkciją
- Antibiotikai (ypač amoksicilino-klavulanatas) - gali sukelti uždegimą
- Statinai, antifunginiai ir imunosupresantai - reikalauja stebėsenos dėl galimo fermentų padidėjimo
- Antidepresantai ir antikonvulsantai - taip pat gali turėti kepenims nepalankų poveikį
Svarbu visada pasitarti su gydytoju, prieš keičiant ar nutraukiant gydymą.
Gastroenterologų požiūris į detoksikuojančius gėrimus
Ne visi gydytojai pritaria detoksikuojančių gėrimų idėjai. Dr. Sarah Chen teigia: „Kepenys natūraliai detoksikuojasi. Verčiau ribokite alkoholį ir perdirbtą maistą.“ Amerikos gastroenterologų asociacija pabrėžia tinkamos hidratacijos ir visavertės mitybos svarbą.
Idiosinkratinis (nenuspėjamas) medikamentų sukeltas kepenų pažeidimas (angl. drug induced liver injury - DILI) - viena daugiausiai iššūkių keliančių diagnozių šių dienų gydytojo gastroenterologo-hepatologo praktikoje. DILI išsivysto dėl: gausaus vaistų skyrimo įvairioms ligoms gydyti; žmonių savo nuožiūra vartojamų ir hepatotoksiškų žolinių preparatų; maisto papildų įvairovės; daugybės DILI klinikinių išraiškų ir fenotipų; šiuo metu nesančių specifinių biožymenų šiam kepenų pažeidimui atpažinti.
Medikamentų sukelto pažeidimo diagnozavimas yra daug atsargumo ir daugelio kitų ligų atmetimo reikalaujantis procesas.
Farmakologinė terapija ir galimi kepenų pažeidimai
Farmakologinė terapija yra siejama su didele įvairove kepenų ir biliarinės sistemos pažeidimų. Medikamentų sukeltas kepenų pažeidimas yra klasifikuojamas kaip hepatoceliulinis, cholestazinis arba mišrus, priklausomai nuo to, kurie kepenų fermentai yra padidėję, remiantis anksčiausių laboratorinių tyrimų rezultatais nuo galimo medikamento poveikio.
Pacientams, kuriems yra įtariamas medikamentų sukeltas AH ir yra paskirtas gydymas kortikosteroidais, net po vaistų nutraukimo toliau turi būti atidžiai stebimi gydytojo. Su vaistais susijusi suriebėjusių kepenų liga: amiodaronas, metotreksatas, tamoksifenas ir kai kurie vaistai, naudojami chemoterapijai (fluorouracilas ir irinotekanas), yra rizikos veiksniai suriebėjusių kepenų ligai išsivystyti. Prieš skiriant šiuos vaistus, turi būti vertinama kepenų funkcija ir galima rizika.
Kepenų funkciją gerinantys produktai
„Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį, esant viršsvoriui ar nutukimui, sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, padidinti fizinį aktyvumą. Svarbi ir subalansuota, įvairiapusiška, skaidulų kupina mityba. Į jos racioną patartina įtraukti šį organą valančius produktus: avokadus, morkas, burokėlius, žalią arbatą, česnakus ir kitus“, - teigia M. Junka.