BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė teigia, kad kiekviena būsimoji mama turėtų skirti ypatingą dėmesį visavertei mitybai - vitaminų ir mikroelementų poreikis nėštumo metu išauga.
„Besilaukianti mama yra vienintelis sveikam vaisiaus vystymuisi reikalingų medžiagų šaltinis. O kai kurių vitaminų ar mineralų poreikis nėštumo metu išauga net dukart - jie svarbūs ne tik darniam mamos organizmo funkcionavimui nėštumo metu, bet ir vaisiaus organų sistemų pilnam išsivystymui“, - apie visavertės mitybos svarbą nėštumo metu pasakoja vaistininkė.
Vitaminai ir mineralai, svarbūs nėštumo ir žindymo laikotarpiu
Folio rūgštis (Vitaminas B9)
Vitaminas B9, geriau žinomas kaip folio rūgštis, apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų, taip pat sumažina priešlaikinio gimdymo riziką ir riziką vaisiui gimti per mažo svorio.
Net jeigu prieš pastojimą folio rūgšties nevartojote, pastojus reikėtų pradėti tą daryti kuo anksčiau. Folio rūgštis ypač svarbi pirmąjį nėštumo trimestrą. Ziemelytė.
Folio rūgšties gausu kepenėlėse (tačiau jų nėštumo metu valgykite saikingai dėl jose esančio didelio vitamino A kiekio), grybuose, žaliose lapinėse daržovėse, kaip špinatai, briuselio kopūstai, taip pat brokoliuose, kiaušinyje, juodoje duonoje, apelsinuose, greipfrutuose, lęšiuose, pupose, todėl planuojant nėštumą šiais produktais rekomenduojama praturtinti savo mitybą.
Vitaminas D
Besilaukiančioms mamoms reikėtų žinoti, kad šio vitamino poreikis nėštumo metu padvigubėja, todėl, kaip ir folio rūgšties, jo rekomenduojama vartoti papildomai.
Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų. Trūkstant vitamino D, padidėja preeklampsijos, vienos pagrindinių priešlaikinio gimdymo priežasčių, tikimybė.
Dažniausiai rekomenduojama vitamino D paros dozė nėščiosioms ir žindyvėms - 1500 - 2000 TV, t.y. maždaug dukart didesnė nei įprasta suaugusiųjų dozė“, - vitamino D svarbą paaiškina vaistininkė.
Kartu ji atkreipia dėmesį, kad vitaminas D organizme kaupiasi, todėl jo nesunku perdozuoti.
Artėjant vasarai, kai daugiau laiko praleidžiame gryname ore ir saulėje, dėl papildomo vitamino D vartojimo reikėtų pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.
„Saulė - pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis. Taip pat šio vitamino gauname kartu su riebia žuvimi, kiaušinio tryniu”, - prideda A. Ziemelytė.
Kalcis
Kalcis sudaro kaulų pagrindą, jis ypač svarbus stipriems ir sveikiems dantims.
Kadangi vaisius sparčiai auga ir vystosi, šis mineralas itin svarbus būsimo kūdikio skeleto formavimuisi, dantukams, nervų ir raumenų sistemai, normaliai širdies veiklai.
„Neretai besilaukiančios mamos nėštumo metu susiduria su dantų problemomis - jie pradeda trupėti, gesti. Tai ženklas, kad mityboje trūksta kalcio, nes tą, kurį mama gauna su maistu, „pasiima“ augantis vaisius. Todėl šio mineralo nėštumo metu taip pat reikėtų gauti daugiau nei įprastai - apie 1000 - 1200 mg per dieną“, - pataria vaistininkė ir primena, kad pagrindiniai kalcio šaltiniai yra pieno produktai, žuvis, kurią valgome su kaulais, pavyzdžiui, sardinės, pupelės, lapinės daržovės, kaip kopūstas, brokoliai, sėklos ir riešutai, ypač migdolai.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie produktai kaip žuvis, kiaušiniai, taip pat ir mėsa turi būti gerai termiškai apdoroti.
Geležis
Geležis yra būtinas mineralas kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui, o antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja, išauga ir geležies poreikis.
Su geležies trūkumu, kuris sukelia mažakraujystę, susiduria nemažai besilaukiančių moterų. Tokiu atveju gydytojas rekomenduoja geležį vartoti papildomai.
„Kadangi mama vaisiui yra vienintelis svarbių medžiagų šaltinis, trūkstant geležies mamos organizme, jos trūks ir vaisiui. Viena iš pasekmių - deguonies trūkumas, galintis sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų vystymąsi. Todėl geležies trūkumas padidina priešlaikinio gimdymo riziką. Gimusiam mažyliui pirmuosius šešis mėnesius pagrindinis geležies šaltinis yra motinos pienas, todėl šio mineralo pakankamai turėtų gauti ir žindanti mama“, - sako A. Ziemelytė.
Kūdikiai, kurie negavo pakankamai geležies, būna pablyškę, gali padidėti jų kepenys, blužnis, prasčiau augti svoris, jie gali prasčiau valgyti ir būti neramūs.
Kad geležies nepritrūktų, nėštumo metu į racioną įtraukite mėsos, grikių, kiaušinių, burokėlių, pomidorų, gerkite granatų, spanguolių, juodųjų serbentų sultis.
Magnis ir cinkas
Pakankamas magnio ir cinko kiekis organizme padeda sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką, taip pat palaikyti sklandų nėštumą.
Magnis svarbus raumenų veiklai, padeda palaikyti normalų gimdos raumenų tonusą, taip pat užtikrina kaulų, dantų tvirtumą, nes įtakoja kalcio įsisavinimą, taip pat reguliuoja širdies ritmą, kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
„Trūkstant magnio, nėščioji gal jausti mėšlungį blauzdų srityje, taip pat gimdos susitraukimus - priešlaikinius sąrėmius. Šio mineralo poreikis išauga antroje nėštumo pusėje, todėl svarbu, kad mityba būtų praturtinta magnio turinčiais produktais: riešutais, kuo mažiau apdirbtais grūdais, pupomis, žirniais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, moliūgų sėklomis. Jeigu pasireiškia magnio trūkumo simptomai, reikėtų pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju dėl papildomo magnio vartojimo“, - pataria A. Ziemelytė.
Nors cinko trūkumas nėštumo metu nėra dažnas reiškinys, būsimos mamos vegetarės ar veganės turėtų atidžiau stebėti savo mitybą, kad nepritrūktų šio mineralo.
Trūkstant cinko gali sutrikti vaisiaus augimas, lytinė branda ir imunitetas. Pagrindiniai cinko šaltiniai yra gyvulinės kilmės produktai, jūros gėrybės, tačiau jo taip pat randama mažai apdirbtų kruopų košėse, pupose, žuvyje, moliūgų sėklose.
Kiti vitaminai
Apibendrindama vaistininkė A. Ziemelytė primena, kad besilaukiančios moters sveikatai ir gerai savijautai svarbus ir pakankamas tokių vitaminų kaip A, C, E ir B grupės kiekis.
„Vitaminai A ir E veikia kaip antioksidantai, jie svarbūs ne tik mamos, bet ir vaisiaus imuniteto formavimuisi. Vitaminas A reikalingas regėjimui ir odai, tačiau per didelis jo kiekis gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, tad ypač svarbu atkreipti dėmesį kiek šio vitamino suvartojama per parą. Vitaminas C taip pat stiprina imunitetą, slopina uždegimines reakcijas. O B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos, raumenų tonuso palaikymui, jie dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose“, - apie vitaminų svarbą pasakoja BENU vaistininkė.
Tinkamai subalansavus mitybą, visų šių vitaminų pakankamai galima gauti su maistu, todėl dėl nėščiosioms skirtų vitaminų ir mikroelementų kompleksų vartojimo rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.
Juoda arbata ir žindymas
Reikėtų vengti stiprios juodosios arbatos, kavos arba gerti šiuos gėrimus praėjus porai valandų po valgio, nes taninai trukdo įsisavinti geležį.
Žindydama turėtumėte apriboti kofeino kiekį, atsisakyti tam tikrų rūšių riebios žuvies, alkoholio.
Kofeinas patenka į motinos pieną, o dėl didelio jo kiekio kūdikis tampa dirglesnis, sutrinka miegas. Todėl per dieną leidžiama išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius kavos.
Maisto produktai, galintys pagerinti pieno susidarymą, pavyzdžiui, arbata su pienu, tėra mitas.
Mitybos patarimai žindančioms mamoms
- Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide.
- Užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną).
- Daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas.
- Geriausia mėsą virti, troškinti.
- Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai.
Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis.
Skysčiai
Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas.
Žolelių arbatos
Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai - ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.
Pavyzdžiui, kamuojant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui, infekcijai galima daryti ramunėlių, medetkų arbatos vėsius kompresus ant užmerktų akių vokų, jei žmogus nėra alergiškas šiems augalams.