Vaikystė ir paauglystė - laikotarpis, kai formuojasi sveikos gyvensenos bei mitybos įpročiai ir išmokstama gyventi sveikai. Būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaikai ne tik gautų teisingą informaciją apie sveiką mitybą ir jos reikšmę organizmui, bet ir išmoktų tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus.
Visą birželio mėnesį, VšĮ „Sveikatai palankus“ ir Kretingos visuomenės sveikatos biuras veda sveikos mitybos edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams.
Sveikos Mitybos Pagrindai
Juk sveika mityba priklauso nuo to, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.). Pamokėlių metu vaikai mokomi suprasti, koks maistas jiems yra naudingas ir kodėl, kokių produktų reikėtų vengti bei kokias sveikatos problemas gali sukelti sveikatai nepalanki mityba.
Taip pat mokosi analizuoti ir skaityti maisto produktų etiketes, cukraus kiekį juose. Galima paruošti padalomąją (atspausdintą) medžiagą apie maisto medžiagas. Šią užduotį mokiniai gali atlikti poromis, atskiroms grupelėms pateikiama skirtinga informacija, pvz., pirma grupė susipažins su baltymais, antra grupė - su angliavandeniais ir t. t. Savarankiškam darbui skirti 2-3 min.
Maisto Medžiagų Svarba
Kalbant apie žmogaus sveikatą, skiriama užduotis: išsiaiškinti maisto produktų naudingumą. Užduotis pateikta MO „Baltymai“ - „Ką turėčiau valgyti, kad augčiau ir būčiau sveikas?“ Mokiniai, stebėdami MO vaizdinę medžiagą, atrenka maisto produktus, tinkamus žmogaus sveikatai, sudaro jų sąrašą.
- Atrenka 22-28 tinkamus sveikatai maisto produktus.
- Atrenka 15-21 tinkamą sveikatai maisto produktą.
- Atrenka 9-14 tinkamų sveikatai maisto produktų.
Diskusijos metu išsiaiškinama, ar mokiniai teisingai atrinko (sudarė) maisto produktų sąrašą. MO „Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai“, kryžiažodis.
Pamokos pradžioje mokiniams siūloma prisiminti maisto produktus. Mokiniai suskirstomi į grupeles (po 3-4 mokinius) taip, kad jose būtų įvairių gebėjimų mokinių. Diskutuodami, popieriaus lape surašo visus, kokius žino, maisto produktus (pateikia minčių žemėlapį). Užduočiai atlikti skiriama 2-3 minutės. Kiekviena mokinių grupelė pristato atliktą užduotį.
Sveikos Mitybos Piramidė
Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupės.
Visos „sveikos mitybos piramidės“ maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti.
Kad mokiniai geriau įsisavintų naują medžiagą, pateikiama užduotis sudaryti „maisto piramidę“. Užduotis skiriama formuojamajam vertinimui. Užduočiai atlikti skiriama 10-15 min. Mokinius galima suskirstyti į grupes (po 3-4 mokinius). Mokiniai gali turėti iš anksto paruošę (namuose surinkę) maisto produktų paveikslėlius.
Išdalinami lapai su nubraižyta piramide. Mokiniai padalina piramidę į keturias dalis. Mokiniams išdalinamos pagalbinės kortelės su nurodytomis maisto produktų grupių 2-3 porcijomis. Mokiniams išdalinamos kortelės su maisto produktų grupėmis (be pagalbinių kortelių), mokiniai savo nuožiūra sudeda jas į piramidę, argumentuotai paaiškina maisto grupių paskirstymą piramidėje.
Mokiniams viską geriau supras ir įsimins, jeigu piramidę sumodeliuos patys. Tam panaudokite testo klausimą Sveikos mitybos piramidė.
Praktiniai Užsiėmimai ir Maisto Ruošimas
Parinkti tris sveikuolių patiekalus, pateikti rašytine forma. Pamokos pradžioje siūloma aptarti ir išsiaiškinti, ką mokiniai žino apie maisto ruošimą, ką valgo dažniausiai. Kokius žinote patiekalus, kuriems nereikia šiluminio apdorojimo, t. y. Šaltieji patiekalai - salotos , mišrainės, sumuštiniai.
Mokytojas su mokiniais aptaria, kokiais informaciniais šaltiniais naudosis atlikdami užduotį. Aptariama, su kokiais sunkumais mokiniai susidūrė, atrinkdami patiekalų receptus. Patiekalams gaminti rekomenduojama skirti nuo 8 iki 12 pamokų.
Serviruoti stalą. Pagal mokytojo pateiktus pavyzdžius lankstyti servetėles ar patiems rinkti informaciją apie servetėlių lankstymo būdus ir jų pritaikymą.
Sveikatos Problemos ir Mityba
Kokius žinote maisto ruošimo būdus? Maistas turi būti ne tik įvairus, bet ir šviežias, ekologiškas. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu. Valgant nereguliariai, neturint sveikos mitybos įpročių, kyla pavojus susirgti lėtinėmis ligomis: diabetu, nutukimu, valgymo sutrikimais (anoreksija, bulimija), virškinimo sutrikimais, hipertenzija.
Aiškinantis naują temą, pirmiausia mokytojas kartu su mokiniais aptaria sąvokas: diabetas, nutukimas, anoreksija, bulimija, hipertenzija. Žodžių reikšmes suranda interneto arba žodyno pagalba, pasižymi užrašuose ar naudodami teksto redagavimo programą, išsaugo savo laikmenose.
Mokiniams siūloma išanalizuoti informaciją ir savarankiškai sužinoti, kaip mityba veikia žmogaus sveikatą. Šį darbą galima atlikti porose.
Lėtinės Ligos ir Mityba
Cukrinis diabetas (lot. Tai toks organizmo sistemų sutrikimas, kuomet gliukozės kiekis kraujyje padidėja, o į ląsteles jo patenka nepakankamai. Jums valgant, dalis virškinamo maisto paverčiama gliukoze, o kraujas gliukozę išnešioja po Jūsų kūną. Insulinas padeda ląstelėms gauti energiją gliukozės pavidalu.
Didelis nutukimas gali sukelti arba sukelia pavojų sveikatai ar gyvybei. Tik 1-2 proc. žmonių nutunka dėl sutrikusios medžiagų apykaitos. Greitai nutunkama valgant daug riebaus bei saldaus maisto.
Bulimija (lot. bulimia nervosa), arba hiperoreksija (lot. hyperorexia) - psichologinis sutrikimas, dėl kurio kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas. Ligoniams būdinga nuolatinė viršsvorio baimė, pasikartojantys persivalgymai, po kurių ima persekioti kaltės jausmas, bandoma „atitaisyti“ padėtį maistą išvemiant, geriant laisvinančius vaistus ir arbatas, sportuojant, naudojant kenksmingas medžiagas (pvz., actą ar liesinančias tabletes) ir pan. Daugeliu atveju bulimija sergantys žmonės serga ir anoreksija.
Anoreksija (gr. Hipertenzija (gr. hyper - virš, aukščiau, anapus + lot. tensio - įtampa) - padidėjęs kraujospūdis. Ligą nustatyti galima matuojant kraujospūdį. Jei kraujospūdis padidėjęs, yra rizika, kad ištiks infarktas ar insultas. Jei kraujospūdis sumažėjęs, dažnai jaučiamas nuovargis, vangumas.
Pagrindinės hipertenzijos priežastys: paveldimumas, antsvoris, nervinė įtampa darbe ar buityje, stresai, pasyvus gyvenimo būdas, o taip pat inkstų, širdies, antinksčių bei stuburo ligos.
Grupės pristato informaciją (glaustai) apie ligas, ką sužinojo naujo, likusi klasės dalis stebi. Išsamiau aptariama su mokytoju.
Maisto Produktų Apdorojimo Būdai
Pamokos pradžioje siūloma mokiniams prisiminti, ką sužinojo ankstesnėse pamokose, ką žino apie maisto produktus, kaip klasifikuojami maisto produktai. Aškinantis naują temą siūlome atlikti užduotį (šią užduotį mokiniai gali atlikti grupėse po 3-4 mokinius). Popieriaus lape surašo, kokius žino patiekalus.
Apdorojimas karščiu - tai procesas, kurio metu produktai paruošiami vartoti ir įgauna skonį, spalvą, kvapą, konsistenciją bei atitinkamą temperatūrą. Apdorojami karščiu produktai yra sterilizuojami, nes nuo aukštos temperatūros žūsta mikroorganizmai.
Virimas. Produktai verdami skystyje (vandenyje, sultinyje, produkto sultyse, piene, pieno ir vandens mišinyje) arba garuose. Priklausomai nuo pasirinkto skysčio kiekio, virimas skirstomas į virimą skystyje, virimą padidinus ar sumažinus slėgį, šutinimą, virimą garuose, virimą žemesnėje temperatūroje.
Kepimas - tai produkto kaitinimas be skysčio, tik su riebalais. Veikiamas aukštos temperatūros, produkto paviršius įkaista daugiau kaip iki 100°C, iš jo greitai išgaruoja vanduo ir susidaro specifinė plutelė, kuri neleidžia sultims ištekėti iš gilesnių produkto sluoksnių. Taigi sausai kaitinamas tik labai plonas kepamo produkto sluoksnis, o pagrindinė masė šunta savo sultyse.
Troškinimas. Troškinami produktai iš pradžių apkepinami, kol susido plutelė o po to šutinami su prieskoninėmis daržovėmis, žalumynais, prieskoniais ir padažu.
Apkepimas. Produktai apkepami, prieš tai juos apdorojus kuriuo nors šiluminiu būdu. Patiekalai gali būti apkepami su padažu ir be jo didelėse skardose arba porcijinėse keptuvėse. Kad patiekalai be padažo apsitrauktų gražia gelsva plutele, jų paviršius aptepamas kiaušinio trynio ir pieno, kiaušinio trynio ir grietinės ar grietinėlės plakiniu arba apibarstomas tarkuotu fermentiniu sūriu. Apkepant patiekalus su padažu porcijinėje keptuvėje, patiekalo paviršius apibarstomas tarkuotu fermentiniu sūriu ir apšlakstomas tirpintu sviestu. Kepant sūris išsilydo, susidaro plutelė, todėl neišgaruoja padažas, ir patiekalas būna sultingesnis.
Pakepinimas. Produktai (prieskoninės daržovės, miltai) pakepinami su riebalais arba be jų, prieš ruošiant patiekalus šiluminiu būdu. Pakepintos prieskoninės daržovės geriau išsaugo aromatines medžiagas.
Plikinimas (blanširavimas) - tai trumpalaikis (1-5 min.) produktų nuplikymas karštu vandeniu arba garais. Blanširuojant įkaista tik nestoras produkto paviršiaus sluoksnis.
Aptardami tekstinę medžiagą, mokiniai išsiaiškina terminius (šiluminius) produktų apdorojimo būdus, jų privalumus ir trūkumus. Diskutuodami papildo anksčiau atliktą užduotį - prie patiekalų sąrašo pažymi ruošimo būdą ir jį pristato.
Pamokos pradžioje siūloma prisiminti, kokie yra ruošimo būdai, kurie iš šių būdų mažiausiai paveikia produktų maistinę vertę (virimas garuose, troškinimas).
Papildoma Veikla
- Sutrinkite riešutus.
- Sukurti informacinį leidinį (lankstinuką, laikraštį ar kt. Sudarė G. Veiklos sritis: 2.
Pamokos pradžioje reikėtų prisiminti nagrinėtas maisto medžiagas, jų gausumą skirtinguose produktuose ir reikšmę organizmui. Tai galima padaryti pasiūlant atskiroms grupelėms susirasti ir peržiūrėti savokas: Maisto medžiagos (584); Organinės medžiagos (572); Riebalai (575); Baltymai (574); Angliavandeniai (573); Vitaminai (576), susipažįstant su jų turiniu.