Gin­ta­ro už­ei­gą pa­siek­ti ne­sun­ku: jos link ve­da tie­si, be žy­mes­nio po­sū­kio vie­nuo­li­kos ki­lo­met­rų at­kar­pa nuo Aly­taus į Laz­di­jų pu­sę. Pa­to­gu pri­va­žiuo­ti, au­to­mo­bi­lį pa­si­sta­tyti, yra kuo vien­kie­mio val­do­se pa­si­gė­rė­ti.

Šį kar­tą ki­ti ke­ti­ni­mai at­ve­dė į šią so­dy­bą. Su­lau­kė­me skam­bu­čio ne vie­no skai­ty­to­jo, pra­šančio pa­kal­bin­ti už­ei­gos še­fą Gin­ta­rą Na­vic­ką, ku­ris ke­pa ska­niau­sias šio­se apy­lin­kė­se ban­das. Net pats šei­mi­nin­kas kart­kar­tė­mis nu­ro­dyda­mas kryp­tį link už­ei­gos pa­mi­ni „Her­mį“.

„Uoš­viai Ni­jo­lė ir Jur­gis Rub­liaus­kai pa­da­rė pra­džią, da­vė ir duk­te­rį, ir pi­ni­gų. Kar­tu su jų duk­ra bai­gė­me Kau­no vi­rė­jų mo­kyk­lą. Dirb­ti vir­tu­vė­je pa­ti­ko ir da­bar pa­tin­ka. Esu lai­min­gas, kad po sky­ry­bų su­ge­bė­jo­me su bu­vu­sia žmo­na iš­sau­go­ti ge­rus san­ty­kius, ne­pa­šli­jo jie ir su uoš­viais. Tu­riu tris vai­kus, ku­rie jau su­au­gę. Vy­riau­sias ku­rį lai­ką gy­ve­no ir dir­bo su ma­ni­mi, bet vė­liau ir jis iš­vy­ko pas ma­mą į An­gli­ją. Jau ir anū­kės su­lau­kiau.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad sta­ty­bos vien­kie­my­je ne­si­bai­gia, vis gims­ta idė­jų, kaip jį puo­se­lė­ti. Ran­da­si įvai­rių min­čių ir dir­bant vir­tu­vė­je. „Aš įpra­tęs vis­ką pats da­ry­ti. Esu ir va­ly­to­jas, ir ke­pė­jas.

„Prieš 25-erius me­tus joms kep­ti skir­tą pe­čių bu­vo­me su­si­meist­ra­vę. Pra­džio­je ban­das uoš­vie­nė Ni­jo­lė ke­pė. Kai iš­trauk­da­vo iš pe­čiaus aš­tuo­nias la­ko­nes rus­vai ap­skru­du­sių ban­dų, vi­si na­mai ska­niai pa­kvip­da­vo“, - tik pa­gy­ros žo­džiai uoš­vei, į ku­rios re­cep­tą Gin­ta­ras įne­šė sa­vos mei­lės ir pa­slap­ties.

Už­su­kęs į Gin­ta­ro už­ei­gą ne vi­sa­da gau­si ban­dų. Kas­die­nia­me val­gia­raš­ty­je jų nė­ra, ke­pa­mos tik už­sa­ko­vams. Tai ne ka­vi­nės pa­tie­ka­las ir ne bul­vi­nis bly­nas. Ban­dos ne­ga­li il­gai sto­vė­ti, pra­ran­da sko­ni­nes sa­vy­bes. „Ne­tie­sa, kad ban­dos bu­vo kas­die­ni­nis dzū­kų val­gis. Il­gai už­truk­da­vo ir bul­ves ran­ko­mis su­tar­kuo­ti. Tai bu­vo sek­ma­die­nio ri­tu­a­las, tik šven­tos die­nos mais­tas.

Ke­pė­jas sa­ko, kad jo ban­dos tra­di­ci­nės - bul­vės ir dar kai kas. Štai pa­va­sa­riais bul­vių tar­kiai tam­sė­ja, juos pui­kiai pa­ba­li­na grie­ti­nė. Gin­ta­ras, kaip ir ki­ti vir­tu­vės še­fai, tu­ri sa­vų pa­slap­čių, ku­rių ne­iš­duo­da. Vi­suo­met prie ban­dų pa­tie­kia ir ke­tu­rias šio kraš­to gy­ven­to­jų tra­di­ci­nes pa­vil­gas: spir­gu­čių pa­da­žą, krak­mo­lo ir kiau­ši­nių da­ži­nį, da­ry­ci­nį ir grie­ti­nė­lė­je troš­kin­tą viš­tie­ną. To­kio pa­tie­ka­lo por­ci­jos kai­na - 15 li­tų.

„Bul­ves per­ka­me iš ge­rai ži­no­mų ūki­nin­kų, o ir uoš­viai Rub­liaus­kai pa­siū­lo ko­kį plo­te­lį nu­si­kas­ti. Da­bar so­di­na­ma įvai­riau­sių veis­lių bul­vių, jos la­bai ski­ria­si, tu­ri ži­no­ti, ku­rios ge­riau­siai ban­doms kep­ti tin­ka. Aš vos pa­žvel­gęs su­pran­tu, ku­rios man tin­ka­mos. Mė­są per­ku par­duo­tu­vė­se, dė­me­sin­gai ap­žiū­riu do­ku­men­tus. Viš­tas pa­tys au­gi­na­me.

Ko­kios ban­dos ska­niau­sios pa­čiam ke­pė­jui? Gin­ta­ras ati­ta­ria la­biau­siai mėgs­tan­tis sau­sas, traš­kias, ką tik iš kros­nies iš­trauk­tas. Ma­lo­nu jas ran­ko­mis lau­žy­ti ir ga­lu už­ka­bi­nus spir­gu­čių val­gy­ti. Įgu­di­mas sko­nį nu­sa­ko vos į iš­kep­tą ban­dą pa­žiū­rė­jus.

Nau­do­ja­mų pro­duk­tų taip pat ne­sve­ria, nors svars­tyk­lių vir­tu­vė­je ne­sto­ko­ja. Su­pran­ta­ma, kad bul­vių šian­dien jau nie­kas ran­ko­mis ne­tar­kuo­ja, bet kas pa­de­da Gin­ta­rui jas nu­lup­ti? Da­bar di­džiau­sia jo gy­ve­ni­mo at­ra­ma yra drau­gė Vil­ma. „Man toks dar­bas net pa­tin­ka. Aš grei­tai lu­pu, tu­riu įvai­rių skus­tu­kų ir daug be­si­dar­buo­da­mas su­pra­tau, kad ne vi­suo­met bran­gus daik­tas yra ko­ky­bės ro­dik­lis. Kar­tais pa­pras­tas skus­tu­kas tie­siog pri­lim­pa prie ran­kos.

Gin­ta­ro ban­dos vi­sad kve­pia ko­pūs­tais, mat tik ant jų la­pų yra ke­pa­mos. Ypač kva­pios, kai tas la­pas švie­žias, ką tik nu­skin­tas, bet kve­pia ir džio­vin­ti. Žie­mos sa­vait­ga­liais šio dzū­ko kep­to­mis ban­do­mis šil­do­si ant Dzū­ki­jos eže­rų pa­bi­rę žve­jai, su­va­žia­vę iš ke­lių re­gio­nų.

Tiems, ku­rie pa­šu­tin­tas, su spir­gu­čiais su­sluoks­niuo­tas, pie­ne pa­nar­din­tas ban­das ima su ku­ge­liu, va­di­na­muo­ju bul­vių plokš­tai­niu, ly­gin­ti, ke­pė­jas ki­tą kar­tą net ma­žą ban­de­lę iš­ke­pęs nu­ve­ža pa­ro­dy­ti. Iš vie­no nuos­mu­kio te­ko va­duo­tis pra­dė­jus kep­ti ru­gi­nę duo­ną. Ją iš­ke­pęs pats ve­žė į tur­gų par­duo­ti. Iki šian­dien me­na, koks ne­leng­vas bu­vo tas duo­nos ke­pi­mas.

Su bi­čiu­liu pa­gal skel­bi­mą bu­vo iš­vy­kęs į Ita­li­ją skin­ti po­mi­do­rų. Be­lauk­da­mi, kol šie ims raus­ti, vi­są ša­lį iš­mai­šė ir taip pa­si­il­go Lie­tu­vos, kad po­mi­do­rų sky­ni­mo lai­ko jau ne­be­lau­kė, su­grį­žo. Pa­na­šiai bu­vo ir su iš­vy­ki­mu pa­dir­bė­ti ki­ta kryp­ti­mi. Ne­vi­lio­ja Gin­ta­ro ir val­diš­kas dar­bas. Jam pa­to­giau­sia dirb­ti vie­nam pa­gal in­di­vi­du­a­lią veik­lą.

Ke­lių Aly­tus-Laz­di­jai ir Mi­ros­la­vas-Bal­ka­so­dis san­kir­tą ke­li­nin­kams pa­puo­šus žie­du, dar pa­to­ges­nis ta­po ir pri­va­žia­vi­mas prie Gin­ta­ro už­ei­gos. Ta­čiau ne­bū­ti­na jo­je ap­si­lan­ky­ti no­rint už­si­sa­ky­ti dzū­kiš­kų ban­dų su ke­tu­rių rū­šių pa­vil­go­mis. Gin­ta­ras ne tik apie sa­vo ver­slą kal­ba su ypa­tin­ga ši­lu­ma.

Ge­ru­mu švy­ti, kai kal­ba pa­kryps­ta apie so­dy­bos sar­gą, ku­ris sergs­ti val­das prie ke­lio į Mi­ros­la­vą, ir šei­mi­nin­kui kar­tais ten­ka gra­žuo­lį iš­si­im­ti iš pra­va­žiuo­jan­čių au­to­mo­bi­lių ba­ga­ži­nės. „Paukš­čių ka­ra­li­ją vis pa­pil­do­me in­ki­lų, nors va­sa­ro­mis tris kar­tus ten­ka at­so­din­ti jų nu­les­tas gė­les.

Šnicelis: populiarus patiekalas įvairiose šalyse

Šnicelis - vienas tų žiemiškų patiekalų, kuriais norisi mėgautis atvėsus orui. Be to, šnicelį paruošti nesudėtinga, o tinkamai pagamintas jis tiesiog tirpsta burnoje. Šnicelis mėgstamas daugelyje Vakarų bei Vidurio Europos šalių, o ypač Vokietijoje ir Austrijoje. Be to, šis patiekalas populiarus ir Italijoje, šiaurinės dalies sostine tituluojamame Milane.

Šnicelis ruošiamas visai nesudėtingai, o jam paruošti tinka įvairios rūšies mėsa. Pavyzdžiui, austriškas ir itališkas šnicelis dažniausiai yra gaminamas iš veršienos. Vokiečiai dažniausiai jį kepą iš kiaulienos. Visgi, kvapniam šniceliui pasigaminti tinka ir daugiau mėsos rūšių, pavyzdžiui, jeigu mėgstate, šį patiekalą pasigaminti galite ir naudodami vištienos ar kalakutienos krūtinėlę - būtent šią mėsos rūšį šniceliui paruošti renkasi Izraelio gyventojai.

Šnicelio patiekimo būdai skirtingose šalyse

Skirtingose šalyse skiriasi ne tik pasirenkamos mėsos rūšis, bet ir patiekimo būdai. Pavyzdžiui, Vokietijoje šnicelis dažniausiai patiekiamas su šviežių daržovių salotomis, keptomis ar virtomis bulvėmis, o kartais - netgi tradicinėmis bulvių salotomis. Austrijoje prie šnicelio dažniausiai patiekiamos smulkiai supjaustytos gūžinės salotos, apšlakstytos acto pagrindu pagamintu padažu ir įvairiausiais būdais ruoštomis bulvėmis. Italijoje šnicelis dažniausiai valgomas su žalumynų, pavyzdžiui, gražgarsčių salotomis, kartais tokios salotos pagardinamos pomidorais, o išskirtinesniais atvejais ir mocarela.

Kaip pasigaminti skanų šnicelį namuose?

Norint pasigaminti burnoje tirpstantį šnicelį, svarbu laikytis kelių taisyklių:

• Pasirinkite tinkamą mėsos dalį. Šniceliams, kaip ir kepsniams, dažniausiai pasirenkamos tos mėsos dalys, kurios yra be kaulo. Todėl šniceliai dažniausiai kepami iš vištienos ar kalakutienos krūtinėlės. Kalbant apie kiaulieną ar veršieną, šniceliams, pasak eksperto, geriausia yra rinktis išpjovą.
• Nepamirškite išmušti mėsos. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti norint namuose pasigaminti burnoje tirpstantį šnicelį - specialiu plaktuku išmušti mėsą. Geriausia prieš mušant mėsą ją įdėti tarp dviejų maistinės plėvelės lakštų.
• Apvoliokite ir miltuose, ir džiūvėsėliuose. Išmušę mėsą lengvai ją pabarstykite druska ir pipirais. Galiausiai pasiruoškite tris dubenėlius. Į vieną pilkite miltus su žiupsneliu druskos, į kitą - džiūvėsėlius, o trečią - lengvai išplaktą kiaušinį. Pirmiausiai šnicelį iš visų pusių apvoliokite miltuose, tuomet merkite į kiaušinio plakinį ir galiausiai apvoliokite džiūvėsėliuose.
• Kepimas. Paruošto šnicelio ilgai gulėti ant virtuvės stalo nepalikite, geriausia - tik jį apvoliojus dėti į įkaitintą keptuvę. Kaip sako ekspertas, greitai iškeptas šnicelis bus pats traškiausias. Pasak jo, tam, kad patiekalas gražiai apskrustų - ypatingai daug aliejaus nereikia. Visgi, per sausai kepti šnicelio irgi nepatartina.
• Stebėkite aliejaus temperatūrą. Norint, kad šnicelis nesudegtų, o gražiai apskrustų, dėmesį atkreipti reikėtų ir į aliejaus temperatūrą. G. Bačkovo teigimu, geriausia aliejų įkaitinti maždaug iki 165 laipsnių. Šniceliui iškepti pakanka vos 3-4 minučių.

Kiti receptai

Norintiems pavasarį maitintis sveikatai palankiau, L. Barčaitė siūlo išbandyti tris pietų variantus. Patiekalai paprasti, pigūs, palankūs sveikatai ir prisidedantys prie geros savijautos visą dieną.

Pikniko sumuštinis:

Reikės:

• 4 visagrūdės duonos riekelių
• Gabalėlio brokolio
• 1 česnako skiltelės
• 4 gabalėlių keptos, marinuotos paprikos
• 10 ml aliejus kepimui

Gaminimas:

1. Užvirinkite vandenį ir įberkite druskos.
2. Gabalėlį brokolio supjaustykite žiedynais, pavirkite 3 min. ir nusausinkite.
3. Brokolių kremu aptepkite duonos riekeles - tiek vieną, tiek kitą pusę.
4. Ant apatinės riekelės išdėliokite papriką, supjaustytą griežinėliais, cukiniją ir nedidelį, prinokusį, griežinėliais supjaustytą avokadą. Taip pat išdėliokite gražgarstes, o kitą riekelę uždėkite ant viršaus.

Pilno grūdo makaronai yra lengvai paruošiami net retai virtuvėje besisukančiam žmogui. Juos galite papildomai paskaninti turima vytinta mėsa ar jūros gėrybėmis, panaudoti kitą sūrio rūšį.

Troškinys su jautiena ir daržovėmis:

Reikės:

• 700 g jautienos kumpio
• 40 ml vynuogių sėklų aliejaus
• 500 g supjaustytų pomidorų
• 3 vnt. morkų
• 600 ml jautienos sultinio
• 4 saliero stiebų
• gabalėlio kale kopūsto
• 1 vnt. poro
• 6 skiltelių česnako
• 5 čiobrelių šakelių
• 3 rozmarino šakelių

Gaminimas:

1. Nulupkite daržoves ir supjaustykite jas stambiais gabalais.
2. Mėsą supjaustykite tokiais pat dideliais gabalais.
3. Puode įkaitinkite aliejų, sudėkite nuluptą, supjaustytą stambiais gabalėliais česnaką, daržoves ir pakepkite, kol jos šiek tiek karamelizuosis.
4. Išimkite jas ir sudėkite į puodą mėsą. Ją apkepkite.
5. Sudėkite pakepintas daržoves, supjaustytus pomidorus, supilkite sultinį.
6. Įberkite žolelių ir smulkiai supjaustytą aitrųjį pipirą.
7. Kai tik puodas pradės virti, uždenkite jį dangčiu ir sumažinkite temperatūrą mažiau nei perpus.
8. Troškinkite bent 2 val., kol mėsa ir daržovės taps minkštos.

---