Kai vakarais šalta ir tamsu, geros nuotaikos ieškokime virtuvėje. Tarp klasikinių desertų, tokių kaip vafliai, grybukai, spurgos, sausainiai suformuoti mėsmale, savo vietą užima ir forminiai žagarėliai.

Rožytės - gėlytės, Skandinavijos virtuvėje dar vadinamos „rosettes" - tinka visi pavadinimai šiam greitai paruošiamam skanėstui. Kas nepamena tų keistų įrankių, kaitinamo aliejaus kvapo ir tų traškių lengvų sausainėlių, kurių paragavus neįmanoma sustoti? Rytų šalyse panašiu principu skanėstai kepami nuo seniausių laikų.

Itin mėgiami jie ir Skandinavijos šalyse bei Vidurio Europoje - forminiai žagarėliai ten žinomi rosečių pavadinimu (rosettes, rozetas, rozetki), o pas mus dažnai vadinti pagal turėtas formeles - gėlytės, drugeliai, voveraitės (“voveruškos“).

Ingredientai

• Kiaušiniai: 1 vnt.
• Vanilė: 1 arbat. š. (1 arbat. š. vanilės ekstrakto arba 2 arbat. š.
• Citrinos: 1 vnt. (1 valg. š.

Gėlių-žagarėlių gaminimo žingsniai

1. Naudojama tešla labai paprasta, o pats kepimo būdas taip pat nėra sudėtingas, iškepus kelis sausainius įgundama ir tampa labai lengva.
2. Sumaišykite miltus ir krakmolą.
3. Kitame dubenyje išplakite kiaušinius su druska ir cukrumu, tuomet supilkite į miltų mišinį, gerai išsukite.
4. Į tešlą įpilame spirito, kad kepinys neprisigertų riebalų.
5. Supilkite aliejų į keptuvę ar žemą puodą ir įkaitinkite.
6. Į aliejų įdėkite ir formelę, kad ji įkaistų.
7. Aliejui ir formelei įkaitus iki reikiamos temperatūros, formelę maždaug iki 3/4 jos aukščio įmerkite į tešlą. Jei pamerksite visą, žagarėlis aliejuje nenusiims nuo formelės.
8. Formelę su tešla dėkite į karštą aliejų, jis turėtų pradėti smarkiai burbuliuoti.
9. Maždaug po pusės minutės aliejus nustos burbuliavęs, o žagarėlis parus. Švelniai sukiokite ir judinkite formelę, kol žagarėlis nuo jos nusimaus.
10. Tuomet jį paimkite žnyplėmis ar šakute, nukratykite, kad išbėgtų aliejus, ir dėkite į popieriniu rankšluosčiu išklotą lėkštę.
11. Svarbiausia kepant forminius žagarėlius yra tinkama formelės ir aliejaus temperatūra. Jei aliejus per karštas, žagarėlis ima degti, iškepęs lieka minkštas, o ne traškus.
12. Jei per karšta formelė, jos neįmanoma pamirkyti į tešlą, tešla prie jos neprikimba, tešlos dubenyje atsiranda sukibusios tešlos gabalėlių.
13. Jeigu žagarėliai kepa ilgai, prisigeria riebalų, o aliejus burbuliuoja mažai, reiškia aliejaus temperatūra per žema, reikia padidinti ugnį ir aliejų bei formelę labiau įkaitinti.
14. Iškeptus, atvėsusius sausainius pabarstykite cukraus pudra. Teisingai iškepti, jie yra lengvi, neprisigėrę riebalų ir traškūs (ne minkšti).

Valgomų gėlių panaudojimas

Jau nuo pat karalienės Viktorijos laikų gėlės buvo šiek tiek daugiau nei vien gėlės. Jomis galima pagardinti salotas, kokteilius, užšaldyti jų jaunystę ledukuose. Dalijamės gražiausiomis gėlėmis, kurias galima suvalgyti jau darželyje, arba prisirinkti kelis žiedus ir parsinešus namo jais papuošti pyragą ar sausainius.

• Agurklė turi agurko skonį, todėl ji dažnai naudojama salotose, limonaduose, atgaivinančiuose kokteiliuose.
• Medetkos dar yra vadinamos vargšų šafranu. Ir iš tikrųjų, alyvuogių aliejuje apkepti medetkų žiedai skleidžia šafrano kvapą.
• Cukinijų žiedai yra šiek tiek saldūs, tad puikiai tiks prie ožkų sūrio ar picos.
• Kinrožė savyje turi tiek saldumo, tiek spanguoles primenančios rūgštelės. Gėlės žiedlapiai dažnai naudojami arbatoms ir kokteiliams.
• Nasturtės pasižymi šiek tiek pipiriniu skoniu, būdingu rėžiukui, todėl jos gali juos pakeisti vyniojant ryžių popieriaus suktinukus ar gardinant jautienos karpačą.
• Levandos su savimi nešasi išskirtinį kvapą ir saldų skonį, kurį mėgstama panaudoti kokteiliams ar šokoladiniams desertams.
• Našlaitės išskiria žolišką ir kiek mėtišką skonį, todėl puikiai dera prie pavasariškų kokteilių ir vaisių salotų.
• Rožės turi stiprų aromatą ir daug subtilesnį, vaisišką skonį. Rožes naudokite taip, kaip širdis ir kūrybingumas leidžia: sriuboms, salotoms, arbatoms, džemams.
• Šalavijo žiedai maistui suteikia saldumo, pikantiškumo ir spalvų, ypač dera su citrinomis.
• Keli gvazdikų lapeliai pravers salotoms, garnyrams, desertams, kuriems norite pridėti šiek tiek saldaus, gėliško skonio.
• Chrizantemos turi pipirinį ir kartoką skonį bei puikiai tinka aitriems patiekalams, arbatoms. Naudokite tik žiedlapius.
• Dobilai turi saldų, anyžinį skonį.
• Kiaulpienė yra ypač sveika ir mėgstama ją atradusiųjų. Jos saldumas, primenantis medų, išnaudojamas gaminant sirupus, blynus, vyną. Taip pat tinka salotoms.
• Pelargonijų skonis yra labai įvairialypis: nuo muskato, imbiero ir citrusų iki šokolado ir pipirmėtės.

Svarbu žinoti

Ne visos gėlės yra valgomos, todėl prieš puošdami lėkštę, įsitikinkite, kad tai nėra, pavyzdžiui, alyvų žiedai, pakalnutės, tulpės, žibuoklės ar narcizai, nes šios, nors ir dailios, bet maistui netinka. Reiktų atsargiai vartoti ir rūtų, pelynų ar diemedžių žiedus. Jie, nors ir valgomi, bet gali alergizuoti, ypač jei naudojama didesniais kiekiais.

Taip pat valgomos gėlės turi būti užaugintos be jokių pesticidų ar chemikalų, geriausia - iš močiutės darželio, savo sodo ar pievos, nutolusios nuo važiuojamų kelių. Gėlių parduotuvėse parduodami žiedai dažniausiai būna purškiami, kad ilgiau žydėtų ar augant nepultų kenkėjai, ir tokie chemikalai mūsų organizmui tikrai ne į naudą.

Valgomų žiedų yra labai daug, bet štai keletas populiariausių augalų, kurių žiedai tiks pirmiems bandymams: našlaitės, kiaulpienės, šeivamedis, saulutės, raktažolės, neužmirštuolės, dobilai, nasturtos, rožės, medetkos, levandos, nakvišos, žirneliai, ramunėlės, raudonėliai, juozažolės, čiobreliai, aniužės, agurklės, saulėgrąžos, mėtos, topinambai, cukinijos ir visi svogūnai.

---