Kai kurios religijos draudžia vartoti kiaulieną. Tiek arabų, tiek ir žydų religijos draudžia valgyti kiaulieną, o kiti gyvuliai turi būti skerdžiami pagal tam tikras taisykles.
Islamas ir Kiaulienos Draudimas
Musulmonams neleidžiama pasninkauti, jie verčiami valgyti kiaulieną, gerti alkoholį, vyrai verčiami skustis barzdas.
Vokietijos Musulmonų Tyrimas
Vokietijoje gyvena beveik 4 mln. musulmonų. Jie sudaro 5 proc. visų gyventojų.
Vidaus reikalų ministerijos tyrėjai apklausė apie 17 tūkst. žmonių (6 tūkst.). Paaiškėjo, kad 91 proc. sunitų laikosi islamo valgymo ir gėrimo papročių, tačiau taip elgiasi tik 60 proc. šiitų bei 49 proc.
Trečdalis musulmonų save apibūdino kaip "labai religingus", pusė sakė esą "palyginti religingi". Dauguma Vokietijos musulmonų - 63,2 proc. - kilę iš Turkijos, 13,6 proc. - iš Pietryčių Europos, 8 proc. - iš Artimųjų Rytų, 7 proc.
Vokietijos vyriausybė atliko tyrimą, nes gavo daug skundų, kad nėra patikimos informacijos apie islamo tikėjimo gyventojus ir jų nuostatas. Jį norėta baigti iki paskutinės Vokietijos islamo konferencijos, per kurią susitinka valdžios ir musulmonų atstovai, sesijos. Ypač didelį rūpestį pareigūnams kėlė namuose subrandinto terorizmo grėsmė.
Musulmoniškų šeimų tėvams nepatinka, kad krikščionių vaikai turi religines pamokas mokyklose, o religijos mokytojas musulmonų vaikams - retenybė. 75 proc. Gerai mokamas darbas tebėra didelė problema Vokietijos musulmonams.
Judaizmas ir Kiaulienos Draudimas
„Halal“ ir „kašer“ (liet.košerinis) yra dvi itin panašios sąvokos, tačiau naudojamos skirtingose religinėse bendruomenėse: „Halal“ - musulmonų, „kašer“ - žydų bendruomenėse.
Tiek arabų, tiek ir žydų religijos draudžia valgyti kiaulieną, o kiti gyvuliai turi būti skerdžiami pagal tam tikras taisykles.
- gyvulys turi būti papjaunamas greitai su labai gerai išgaląstu peiliu, taip siekiant sumažinti jo skausmus;
- gyvūnas turi nukraujuoti, todėl dažniausiai yra kabinamas žemyn galva;
- skerdimo metu turi būti paminimas Dievas, pavyzdžiui, „Dievo vardu“;
- skerdiku gali būti tik religingas žmogus (musulmonas, judaistas arba katalikas).
Kiaulienos vartojimo draudimas Egipte
Nuo 7 amžiaus mitybos tradicijas pakoregavo islamas bei ... žydų mitybos taisyklės, draudžiančios vartoti kiaulieną, jūros gyvūnus, vabzdžius (išskyrus skėrius), roplius ir alkoholį, kuris tiekiamas tik turistams.
Ritualinis skerdimas
Siekiant geriau suprasti, kas yra ritualinis skerdimas, pirmiausia reikėtų atskirti dvi kartais painiojamas sąvokas - ritualinis skerdimas ir ritualinis aukojimas.
Ritualinis gyvulių aukojimas yra skirtas konkrečiam Dievui ar dievams, siekiant sulaukti malonės, nuodėmių atpirkimo ar kt. Aukojimas yra visiškai nesusijęs su mėsa, kurią galime nusipirkti parduotuvėje ar turguje - tai ne pramoninis būdas.
Ritualinis skerdimas, priešingai, daugiausiai yra susijęs su mėsos pramone. Tai vienas iš skerdienos išgavimo būdų, labiausiai aktualus musulmonų ir žydų bendruomenėms.
Įspėjimas! Ritualinis skerdimas Lietuvoje šiuo metu uždraustas pagal „LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą“, kuriame skerdimas apibrėžtas kaip „apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują“.
Ši įstatymo pataisa įsigaliojo 2013 metų sausio 1 dieną. Panašius įstatymus yra priėmusios tik kelios Europos Sąjungos šalys, iš kurių Švedija, Norvegija, o Lenkijoje draudimas veikia tik dalinai.
Viešojoje erdvėje daug diskutuojama, jog musulmonų ir žydų rinkos yra labai didelės ir siekia trilijonus litų, todėl ritualinio skerdimo grąžinimas leistų įsilieti į šias rinkas.
Pagrindiniai argumentai prieš ritualinio skerdimo grąžinimą į Lietuvą yra tai, jog tokio skerdimo metu gyvuliai patiria nežmoniškus skausmus ir dar kurį laiką būna sąmoningi.
Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad gyvuliai gali būti sąmoningi nuo keliolikos sekundžių iki maždaug 4 minučių: avys būna sąmoningos iki pusės minutės, paukščiai iki 2-2,5 minučių, o didesni galvijai ir iki 3 - 4 minučių.
Tol kol gyvulys būna sąmoningas, jis patiria didžiulius skausmus.
Nors, remiantis religingais musulmonais, gyvuliai turi būti skerdžiami siekiant jiems sukelti kuo mažiau skausmo, skerdimo metu šalia neturi būti kitų gyvūnų, jie negali matyti net ir galandamų peilių - realybė yra kitokia.
Pasaulyje yra praktikų, jog gyvuliai ritualiniu būdu yra skerdžiami, rodos, be didesnio skausmo (2 vaizdo įrašas), tačiau tai reikalauja itin kantraus skerdiko, daug laiko ir specialios pastato infrastruktūros (tam tikrų vienučių gyvuliui).
Tačiau daugeliu atveju gyvuliai yra skerdžiami greitai, nesibodima tai daryti ir likusios bandos akivaizdoje. Tai ne tik sukelia milžiniškus skausmus skerdžiamam gyvuliui, tačiau ir psichologiškai veikia likusius bandos narius.