Baltijos jūra, nors ir neatrodo tokia pavojinga kaip tropiniai vandenys, vis dėlto turi gyvūnų, su kuriais reikėtų elgtis atsargiai. Užpuolimo atvejai ganėtinai reti, net jeigu tenka maudytis pačiose ekstremaliausiose vandenyno vietose, bet grėsmė išlieka. Su dauguma jūros būtybių juokauti neverta.

Šiame sąraše aptarsime dešimt pavojingiausių Baltijos jūros gyvūnų, įskaitant ir tuos, kuriems grėsmę kelia žmogaus veikla.

Pavojingi Baltijos Jūros Gyvūnai

1. Portugališkasis laivelis - medūzos, medžiojančios kitas jūros būtybes ilgų ir nuodingų žnyplių pagalba. „Laivelio“ pagrindinė kūno dalis plaukioja vandens paviršiuje, nors jį sunku pastebėti. Jie kasmet apnuodija keletą tūkstančių žmonių.
2. Kubomedūzos senai pagarsėjo kaip viena pačių pavojingiausių būtybių Australijos pakrantėse. Jų žnyplės, kurių skaičius siekia 60 vnt., būna iki keturių metrų ilgio. Kai kurių rūšių kubomedūzų nuodai gali vienu prisilietimu suparalyžiuoti žmogų ir priversti jį užspringti.
3. Mėlynasis aštuonkojis - legendos tarp moliuskų, dilginantys, kaip ir kubomedūzos. Jos pačios nuodingiausios būtybės pasaulio vandenynuose, kurių užpuolimas sukelia paralyžių ir mirtį.
4. Baltieji rykliai žymiai baisesni ekranuose negu realybėje, bet išlieka žiauriais plėšrūnais. Žinomi 74 neišprovokuoti žmonių užpuolimai, tarp jų ir žvejų valčių užpuolimai.
5. Jūros gyvatės apsirūpinusios stipresniais nuodais negu jų žemės giminaitės paprasčiausiai dėl tos priežasties, kad žuvys nėra tokios jautrios nuodams. Jų nuodai, kaip ir visų gyvačių, turi paralyžiuojantį poveikį. Žmonių laimei, jos savo ginklą dažniausiai naudoja medžioklės metu, o atsargiai su jomis elgiantis, nėra labai agresyvios.
6. Žuvis Lionfish (kitaip vadinama sparnuote, dygle, žuvimi liūtu) spyglius pastato visame kūne. Jos sėkmingai medžioja kitas žuvis, užimdamos net jų teritoriją, kurioje neturėtų būti. Dėl nuodingumo ir paplitimo yra tikras žvejų galvos skausmas.
7. Briaunagalvis krokodilas. Krokodilai dažniausiai gyvena upėse, bet pastarasis jų atstovas nėra nusistatęs prieš pasiplaukiojimą sūriuose vandenyse. Jų patinėliai išauga iki septynių metrų ilgio, jų svoris siekia 2 tonas. Agresyvūs individai dažnai užpuola ir žmones.
8. Didžioji barakuda - įspūdingas plėšrūnas, išauga iki dviejų metrų ilgio. Jų dantys laikomi vieni aštriausių ir pačių skaudžiausių jūrų pasaulyje. Nardančiuosius barakudos dažniausiai sekioja iš smalsumo ir puola retai. Bet jei tai įvyksta, liūdna pabaiga garantuota.
9. „Ugninis“ koralas. Labai nuodingi, nors jų išorė apgaulingai nepavojinga. Vien prisilietimas prie jų žmogų stipriai nudegina, o vėliau atsiranda žaizdos. Tai nėra mirtinas gyvūnas, bet kontaktas gali sukelti skausmingą šoką ir sąmonės praradimą.
10. Žuvys - akmenys (lot. Synanceia verrucosa), galinčios pasigirti ne tik iškilia išore, bet ir baisiais mirtinais nuodais. Tarp kitko - labai skausmingais. Jų nugaros pelekas turi 12 aštriausių dyglių, kurių kiekvienas turi maišelį su nuodais. Atsižvelgiant į žuvų - akmenų įprotį ilsėtis seklumoje, galima užminti ant jų ir gauti nuodų dozę.

Plastiko Tarša Baltijos Jūroje

Šiuo metu apie 70 proc. visų Baltijos jūroje esančių šiukšlių sudaro plastikas. Į jūrą patekusios plastiko šiukšlės kelia rimtas ekonomines, sveikatos ir aplinkosaugines problemas bei daugeliu atvejų yra mirtinai pavojingos gyvūnams, ypač nykstančioms rūšims - pilkiesiems ruoniams.

„Neigiamas plastiko taršos poveikis jūrų gyvūnams gali būti labai įvairus, tačiau vienos pavojingiausių plastiko šiukšlės būna tuomet, kai užkemša ar sužaloja gyvūnų virškinamąjį traktą.

Pasak biologės, tai iš dalies lemia gamtoje esančio plastiko judėjimas mitybos grandine aukštyn: „Gyvūnui nebūtina tiesiogiai praryti plastiką, kad šios medžiagos patektų į jo virškinamąjį traktą.

Be to, Baltijos jūroje gyvenantiems ruoniams pavojus kyla ir dėl komerciniuose vandenyse vykdomos žvejybos atliekų. Ruoniai ir kiti gyvūnai gali įsipainioti į tinklus: jeigu išsipainioti nepavyksta, gyvūnas neretai miršta, nes nebegali iškilti į vandens paviršių įkvėpti oro, o jeigu dalis gyvūnų kūno lieka tinkle, apribojamas normalus gyvūno augimas ir vystymasis, pasakoja L. Lupeikaitė.

Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros vandenyse ir pakrantėje plastikas sudaro net 38 proc.

„Mokslinėje bendruomenėje plastikas kelia didelį susirūpinimą, nes yra ilgaamžis, o lėtai irdamas skyla į mikroplastiką ir nanoplastiką - mažas dalelytes, kurių mokslininkai be tinkamos įrangos negali užfiksuoti.

„Net ir po panaudojimo išmetant vienkartinius pirkinių maišelius į tinkamą atliekų konteinerį, kad plastikas būtų perdirbtas, jie gali patekti į vandens telkinius. Iš sąvartynų ar atliekų surinkimo vietų maišelius dažnai į kitą vietą perneša laukiniai gyvūnai ir paukščiai, lengvus maišelius pakelia ir nuneša vos kiek stipresnis vėjo gūsis“, - pastebi prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.

R. Didjurgytė priduria, kad geriausias sprendimas yra vis tik naudoti kuo mažiau vienkartinio plastiko. Pavyzdžiui, prekybos tinklas mažina plastiko naudojimą savo privačių prekės ženklų pakuotėse, didina perdirbto plastiko kiekį, taip pat atsisakė prekiauti vienkartiniais plastikiniais pirkinių maišeliais ir pirkėjams siūlo rinktis popierinius arba daugkartinius maišelius.

Parama Baltijos Jūros Gyvūnams

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į plastiko taršą ir šiukšlių keliamą grėsmę Baltijos jūros ekosistemai, praėjusiais metais „Lidl Lietuva“ paskelbė naują paramos iniciatyvą ir pradėjo prekiauti daugkartiniais „Duok ruoniukui penkis“ maišeliais, pagamintais iš 50 proc.

Įsigydami „Duok ruoniukui penkis“ daugkartinius maišelius prekybos tinklo pirkėjai taip pat remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, - pažymi R. Didjurgytė.

Per projekto vykdymo laikotarpį surinkta daugiau nei 77 tūkst. eurų paramos, o dalį lėšų Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai jau panaudojo specialių ruonių jaunikliams skirtų siųstuvų įsigijimui.

Bendra aštuonių siųstuvų vertė perkopia 30 tūkst. eurų, pasakoja L.

„Tik gavę ilgai lauktą siųstuvų siuntą galėjome į Baltijos jūrą paleisti paskutinius šiemet muziejuje išslaugytus ruoniukus. Naujieji siųstuvai mums suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje, jų lokaciją ir plaukimo maršrutą.

Specialius projekto maišelius su ant jų pavaizduotu ruoniuku galima įsigyti visose 65-iose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje.

---