Lietuvoje žvejai gaudo įvairias žuvų rūšis, tiek versliniais, tiek mėgėjiškais tikslais.
Invazinės rūšys
Pastaraisiais dešimtmečiais Baltijos jūroje gausiai paplitusi žuvis, mokslininkų vadinama invaziniu juodažiočiu grundalu (lot. Neogobius melanostomus).
Juodažiočiai grundalai nuo kitų Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose sugaunamų grundalų rūšių skiriasi ryškia juoda ovalia dėme ant pirmojo nugarinio peleko galo, o šonuose jie neturi ryškios dėmių juostos. Neršto metu, kovo-gegužės mėnesiais, subrendę patinai būna visiškai juodi, tuo irgi išsiskiria iš kitų rūšių. Sugavus ilgesnį nei 15 cm grundalą, drąsiai galima teigti, kad tai yra juodažiotis.
Juodažiočio grundalo natūralaus paplitimo arealas apima Pontokaspijos regioną. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys pasakoja, kad pirmiausia grundalai buvo pastebėti Lenkijoje XX amžiaus pabaigoje. Manoma, kad į Baltijos jūrą jie pateko laivais, kartu su balastiniais vandenimis. Vėliau pradėjo plisti ir į kitas šalis. Šiandien grundalų pavadinimas žinomas nuo Lenkijos iki Skandinavijos.
Dr. L. Ložys prisimena, kad Lietuvos vandenyse pirmą kartą ši žuvis sugauta 2002 m. Šiuo metu, anot mokslininko, grundalas yra viena iš gausiausių Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų. „Pirmasis grundalas ties Lietuva pastebėtas 2002 metais ir grundalų populiacija pradėjo greitai augti. 2011 metais įvyko populiacijos „sprogimas“, kai grundalų gausumas staiga labai padidėjo. Iki 2011 metų buvo žinoma, kad tokių žuvų kaip grundalas Lietuvos priekrantėje yra, tačiau santykinai negausiai. Ir staiga, vienais metais populiacija tiesiog „sprogo““, - tikina pašnekovas.
Lietuviams grundalai nėra mėgstama žuvis. Nors kai kurie žvejai, pagavę grundalus, juos išrūko ir parduoda, tačiau žmonės vengia pirkti nežinomo skonio žuvį, o tie, kurie paragauja, sako, kad ji - nėra itin skani.
Kita vertus, anot pašnekovo, kai kurie žvejai verslininkai Lietuvos priekrantėje pagautus grundalus parduoda latviams, kurie iš šios rūšies žuvis naudoja konservų pramonėje.
Dr. L. Ložys akcentuoja, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai, tam, kad padėtume mūsų gamtai greičiau prisitaikyti prie šio atėjūno. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės juodažiotį grundalą leidžia mėgėjų žvejybos įrankiais žvejoti visus metus, neriboja jų kiekio ir dydžio, bet tik įsigijus žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą.
Kitos populiarios žuvų rūšys
Be invazinių rūšių, Lietuvos žvejai gaudo ir kitas žuvis:
- Strimelės: Jų žvejyba dažniausiai vyksta pavasarį ir per Onines (liepos 26 d.).
- Stintos: Svarbiausios pagal vertę gaudyklėmis gaudomos žuvys.
- Vėjažuvės: Egzotiškai atrodančios žuvys, kurios atplaukia nerštui.
- Ešeriai: Atplaukia iš marių.
- Žiobriai: Dažnai pasitaiko laimikyje.
- Plekšnės: Jų sugaunama toliau nuo kranto.
Žvejybos reguliavimai ir taisyklės
Žvejybos taisyklės ir leistini žuvų dydžiai padeda užkirsti kelią neteisėtai nereguliuojamai žvejybai. Galų gale, žvejybos taisyklės ir žuvų dydžiai yra skirti ilgalaikiam žuvų išteklių išsaugojimui, ekosistemų sveikatai, tvariam žvejybos veiklos vykdymui ir apsaugai nuo neteisėtos žvejybos.
Kai kurios žuvys turi apsaugos laikotarpius, pavyzdžiui:
- lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d.
- sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d.
- salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d.
- kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d.
- marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo spalio 1 d.
Mokslininkai siūlo, kad atstumas tarp šalia esančių gaudyklių ir kitų įrankių būtų ne mažesnis kaip 200 m, matuojant tarp linijų. Statant gaudykles keliomis eilėmis, tarp eilių linijose turi būti ne mažesnis nei 100 m atstumas.
Žvejybos įrankiai ir jų naudojimas
2013-2019 m. laikotarpiu gaudyklėmis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių, o pastaraisiais metais jos jau tapo svarbiausiu pagal sugaunamą žuvų kiekį priekrantės žvejybos įrankiu. Beveik visa žvejyba gaudyklėmis priekrantėje yra vykdoma smulkiaakėmis gaudyklėmis (akių dydis 10-20 mm).
Didžioji dalis žvejybos gaudyklėmis vykdoma pirmąjį metų pusmetį: sausio-birželio mėnesiais sudaro 83,4 proc. metinių pastangų, sugaunama 94,6 proc. laimikių.
Vertinant šešerių metų laikotarpį (2013-2019 m.), 89,4 proc. gaudyklių laimikių sudarė trys žuvų rūšys: beveik pusę jų, 47,2 proc., sudarė grundalai, stintų ir strimelių dalis buvo labai panaši, atitinkamai 21 proc. ir 21,2 proc.
Nuo 2016 m., žymiai išaugus žvejybos gaudyklėmis intensyvumui, jomis buvo pagauta 99,4 proc. grundalų, 52,1 proc. stintų, 78 proc. strimelių, 88,2 proc. vėjažuvių, 35,3 proc. plekšnių, 55 proc. žiobrių, 57,3 proc. ešerių, 46,4 proc. kitų žuvų laimikių.
| Žuvų rūšis | Gaudyklių laimikių dalis (%) |
|---|---|
| Grundalai | 47.2 |
| Stintos | 21 |
| Strimelės | 21.2 |