Žuvys - vandens šaltakraujai stuburiniai gyvūnai. Jų kūnas sudarytas iš trijų dalių: galvos, liemens ir uodegos. Kūno forma priklauso nuo gyvenamosios vietos ir žuvies biologijos ypatumų. Gyvenimo sąlygos, maistas, konkurentai ir priešai visur skirtingi, nuo to priklauso labai įvairi žuvų sandara ir elgsena.

Žuvų prisitaikymas prie aplinkos sąlygų

Kaip ir sausumos gyvūnai, skirtingų rūšių žuvys prisitaikiusios gyventi skirtingose buveinėse.

• Žuvys, gyvenančios giliai vandenyje ir jo paviršiuje, paprastai esti aptakios kūno formos, labai išlavėjęs jų uodegos pelekas. Dėl to jos greitai plaukioja, gelbėdamosi nuo priešų ir persekiodamos grobį.
• Žuvys, gyvenančios dugne, plaukioja lėtai, jų suplotas kūnas beveik nepastebimas ir grobiui, ir priešui.
• Žuvys, gyvenančios tarp ryškių koralinių sąžalynų, yra ryškių margų spalvų.
• Požeminių olų vandenyje, kur visiškai tamsu, gyvena bespalvės žuvys.

Spalva paprastai slepiamoji, maskuojamoji, ypač nejudrių žuvų.

Žuvų kūno danga

Bendra žuvų klasės kūno danga (oda) ir dariniai. Žuvies kūno danga - žvynai. Yra trys žvynų rūšys: plakoidiniai, ganoidiniai, kauliniai.

1. Plakoidiniai žvynai - tai kremzlinių žuvų odos darinys. Jie formuojasi poodiniame skaiduliniame audinyje - koriume. Čia yra rombo formos plokštelės, kurių viršutinės dalys lyg aštrūs dantukai kyšo išorėje. Žvynas sudarytas iš kaulinės medžiagos osteodentino, kurio sudėtis panaši į kitų stuburinių gyvūnų dantų dentiną. Dantuko viršūnę gaubia plonas emalės sluoksnis. Emalė - ektoderminės kilmės kieta medžiaga. Plakoidinių žvynų viduje yra puriojo jungiamojo audinio, išraizgyto kraujo kapiliaras. Tai žvyno pulpa. Plakoidiniai žvynai dengia visą ryklio ir rajos kūną.
2. Ganoidiniai žvynai - juos turi nedaug dabar išlikusių žuvų. Tai Afrikos daugiapelekiai (Polypteri) ir Š.Amerikos kaimanžuvės (Lepisosteidae). Ganoidinių žvynų pamatinė plokštelė yra koriume. Ji kaulinė.
3. Kauliniai žvynai - sudaryti iš epidermiu dengtų kaulinių plokštelių. Jie ploni ir lyg čerpės dengia visą žuvies kūno paviršių. Žvynai auga kartu su žuvies organizmu, todėl jų paviršiuje susidaro rievės, rodančios žuvies amžių.

Ešerio kūną dengia kauliniai žvynai. Kiekvieno žvyno priekinis kraštas įaugęs į odą, o užpakalinis kraštas dengia kitos eilės žvynai. Visi kartu jie sudaro apsauginę žvynų dangą, kuri netrukdo kūnui judėti. Iš viršaus žvynus dengia plona odelė, kurios liaukos išskiria gleives. Jos žuvies kūną aptraukia ištisiniu sluoksniu.

Žuvų spalva

Žuvys, gyvenančios tarp ryškių koralinių sąžalynų, yra ryškių margų spalvų. Požeminių olų vandenyje, kur visiškai tamsu, gyvena bespalvės žuvys. Kaip ir daugumos žuvų, ešerio pilvas šviesesnis už nugarą. Iš viršaus nugara susilieja su tamsiu dugno fonu. Ešerio kūno spalva būna nevienoda skirtingomis aplinkos sąlygomis. Miškų ežeruose, kur dugnas tamsus, ji yra tamsios spalvos. Kartais ten pasitaiko visiškai juodų ešerių. Vandens telkiniuose, kur šviesus smėlėtas dugnas, ešeriai esti šviesios ir ryškios spalvos. Ešerys dažnai slypi sąžalynuose. Čia dėl žalsvų savo šonų su tamsiomis vertikaliomis juostomis ešerys esti nepastebimas.

Žuvų jutimo organai

Ešerio kūno šonuose nuo galvos iki uodegos eina siaura tamsi šoninė linija. Tai savotiškas jutimo organas.

Žuvų prisitaikymas prie vandens temperatūros

Kadangi žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, tai jų elgsena, mityba, dauginimasis ir visa, kas susiję su žvynuotųjų gyvenimu tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, t. y. vandens telkinio temperatūros.

Yra ir kitas žuvų grupavimas susijęs su vandens temperatūra. Pirmąsias mokslininkai vadina stenoterminėmis, o antrąsias - euriterminėmis. Stenoterminėms žuvims tinkamos gyventi vandens temperatūros ribos dažniausiai kinta vos 2-4 °C „rėmuose“, o euriterminės gali puikiausiai jaustis 15-20 °C ribose. Ir apskritai žvynuotosios labai jautriai reaguoja į vandens temperatūros svyravimus, gali jausti atšalimą ar atšilimą netgi dešimtąja laipsnio dalimi.

---