pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Žuvis vandenyje: tapybos technikos ir įkvėpimas

Nuo pat gimimo iki paskutinio atodūsio esame tarp žmonių, visą laiką bendraujame. Tas procesas mums toks natūralus, kad jo tiesiog nepastebime. Kaip žuvis nepastebi vandens, kuriame nardo. O vanduo gali būti ne tik skaidrus, bet ir drumstas, o kartais - netgi nuodingas. Tačiau žuviai tai nerūpi, ji nardo negalvodama.

Tapybos technikos ir įkvėpimas gamtoje

Kasmetinė Ukmergės krašto menininkų paroda, vadinosi „Potėpis“. Tačiau tai - ne vien tapybos, disponuojančios potėpiu, paroda. Šalia tapybos kūrinių joje eksponuota ir grafika, ir trimatė plastika. Nepaisant to, kad trisdešimt dviejų ekspozicijos autorių profesinių įgūdžių slenkstis, stilistinės kalbos būdai bei patys vaizdai yra labai nepanašūs vieni į kitus ir todėl nelengvai duodasi apibendrinami, čia dominavusia tema galima laikyti gamtą.

Peizažai, gėlių natiurmortai parodo lietuviškos pasaulėjautos artumą gamtai, kuris yra įsišaknijęs ne tik tautinėse tradicijose ir papročiuose bet ir tapybos lauke, parodoje tuo liudydamas meninės mūsų tradicijos gajumą. Juk šalia portreto peizažas buvo populiariausia Lietuvos tapybos tema dar tarpukaryje.

Iš visų menų pastarasis tapyboje yra dažniausiai pasitaikantis, kadangi tapyba natūros atžvilgiu yra iliuziškiausia meninės raiškos forma. Tapybos pajėgumas sukurti iliuzorinę tikrovę arba atkurti regimos realybės paveikslą remiasi tapybos galimybe suformuoti trimačių pavidalų ir erdvės įspūdį, maksimaliai panašų į spalvotus aplinkos vaizdus.

Vis dėlto natūra meno kūrinyje gali peraugti pati save, virsdama tam tikrų vidinių nuotaikų, tiesiogiai gamtos nevaizduojančių, tyrimu, suartėjančiu su abstrakcija. Tokiais darbais galima laikyti E. Šlepetytės „Įaustą laiko skaičiavimą“, K. Kasmauskienės „Šviesą naktyje“, J. Šlepetienės „Siūbavimą“ ar E.

Gamtos inspiruotos, abstrakcijas primenančios kompozicijos visada patenkina žiūrovų poreikius, kadangi neįpareigoja jo griežtomis idėjomis ar siužetais, ir kiekvienas čia yra laisvas įžvelgti tai, ką nori. Ypač tada, kai kūrinys yra tvirtai suręstas tiek spalviniu, tiek ritminiu požiūriu.

Kraštovaizdis neretai esti susijęs su žmogaus būties ženklais. Švelniose B. Žilėninenės akvarelėse urbanistiniai motyvai yra beveik išstūmę gamtą, tačiau ji, būdama tiesiogiai nevaizduojama, čia egzistuoja paveikslų meninės raišos ir pačios akvarelės skaidrumo dėka: pripildyti permatomų šešėlių ir atspindžių kūriniai leidžia nujausti juose esantį oro substantyvumą ir lengvai dvelkiantį vėją, virpinantį ant medžių šakų likusius lapelius.

Gi K. Darulienės darbuose paukštis, laumžirgis plazdena ne gamtovaizdyje, bet beorėje plokštumoje, panašiai, kaip ir E. Tačiau beorės, dekoratyvios erdvės nuo šių sutvėrimų įgyja smagaus gyvybingumo.

Menininkų patirtys ir kūrybiniai procesai

„Kalbant apie mano kūrybinę patirtį norėčiau paminėti savo kūrybinio kelio pradžią - Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklą ir Kauno dailės institutą“, - pasakoja Ž. Muraškienė. „Ten jaučiausi labai gerai, kaip žuvis vandenyje. Šiose mokyklose sutikau daug bendraminčių jaunų žmonių ir puikių dėstytojų. O kūrybai mane įkvepia vienatvė, aplinkos stebėjimas, prisiminimai, menininkų darbai“.

Šiuo metu „Stubą“ Zapyškyje puošia šios menininkės tapyti paveikslai, tekstilės darbai. Živilė yra baigusi grafikos restauratorės bei tekstilės studijas. D. Daiva yra aktyvi vietos bendruomenės narė. Atradusi spalvas, kaip pati tai vadina, šiuo metu Daiva daugiausia tapo.

Aleškevičiūtę kūrybai įkvepia daug kas, bet labiausiai gamta, nors ją ir retai vaizduoja tapyboje. Karolina šiuo metu dirba kino dekoratore bei drauge su vietos bendruomene įgyvendina menines iniciatyvas „Kitoje Neries pusėje“.

Upė, vanduo, gamta yra įkvėpimo, poilsio, kūrybos vieta. Drauge piešiant galima turiningai leisti laisvalaikį, o upė ir gamta jos pakrantėse suteikia galimybę atsipalaiduoti ir leisti sau kurti.

Ž. Muraškienė gyvena netoli Zapyškio, prie Nemuno, su šeima buriuoja. „Upė mane užburia. Mano vaikystė prabėgo prie Neries, o dabar gyvenu prie Nemuno. Galiu valandų valandas sėdėti prie upės ir žiūrėti į tekantį vandenį, svajoti“.

Plenerai prie Nemuno

Pačiame vidurvasaryje, upės pakrantėse ir paplūdimiuose organizuojami plenerai kviečia tapyti Nemuną kartu. Dalyvauti gali visi - kasdienoje nepiešiantys, meno mėgėjai ir profesionalūs menininkai. Tai vienos dienos renginys, vienu metu organizuojamas skirtingose Kauno miesto ir rajono vietose.

Menininkės Ž. Muraškienė, D. Nevardauskienė ir K. Nevardauskienė, jau dabar neretai tapatanti drauge su Panemunės bendruomene, nori suaktyvinti vietos bendruomenę, sudominti užsiimti daile, galbūt ateityje suburti piešiančių suaugusių žmonių grupelę.

Jos kuruojamas pleneras vyks Zapyškyje. Dar viena plenero vieta - Vilijampolėje, prie Nemuno, netoli laivų uosto. Jį kuruojančiai K. Aleškevičiūtei pleneras reiškia savęs išreišimą ir kažko naujo atradimą. Visi trys plenerai vyks tą pačią dieną, liepos 23-čią, kaip galimybė susisiekti per kūrybą skirtinguose upės krantuose esantiems dalyviams bei darbuose pamatyti tą pačią dieną tapytą, tačiau kitokį Nemuną.

Kristinos Čivilytės kūryba

Esu baigusi VDA Tapybos magistrantūros studijas Kauno fakultete, gyvenu ir kuriu Kaune. Esu Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 2013 dalyvauju parodinėje veikloje, grupinėse ir personalinėse parodose, esu surengusi virš 20 personalinių parodų, virš 35 jungtinių parodų. 2018 m. lapkritį dalyvavau tarptautiniame menininkų simpoziume Indijoje, 2019 m. kovą - jungtinėje parodoje Atėnuose, Graikijoje.

Moto: Menas prasideda ten, kur baigiasi imitacija. (Oskaras Vaildas)"Dailininkės Kristinos Čivilytės paveikslų paletė susideda iš šviesių ir ūkanotų, bet kartais ryškių ir rudeniškai sodrių - ekspresyvių spalvų.

Dėl savo abstraktaus pobūdžio, menininkės darbai kiekvienam žiūrovui pasakoja skirtingą siužeto istoriją. Tai tarsi individualistinė asmeniška kelionė į kiekvieno vidines impresijas, prisiminimus, praeities miražus ir ateities smėlio pilis.

Tapytoja drąsiai, su užmoju naudoja naujas tapybos technikas, kurių pagalba eksperimentuoja ir suranda naujų būdų kaip išreikšti save ant baltos drobės paviršiaus. Menininkė naudoja mišrias ir grynas technikas: tapo akrilu ir aliejiniais dažais. Norėdama darbams suteikti papildomos ekspresijos per faktūrą - naudoja specialias technikas.

Kaip šio proceso išdava, iš atsiminimų/impresijų šleifo ir eksperimentų procesų, tarsi Botičelio Venera iš jūros putos gimsta, nauji menininkės kūriniai.

Apibendrinant galime teigti, jog autorė sukūrė paveikslus, kurie dvelkia kūrybos dvasia, kurią ji perteikė išgirdusi savo jausmus ir pašaukimą bei pasukusi savo pasirinktu spalvingu pirmapradžiu dvasiniu keliu…" Agnė Bartišiūtė-Janušienė

Žan Bernard kūryba

Jean Bernard (1775-1833) buvo olandų meno entuziastas ir kolekcininkas, taip pat žinomas kaip gabus tapytojas. Jo kūryboje itin išsiskyrė žmonių, gamtos ir gyvūnų portretai. Menininkas dažniausiai naudojo anglies bei spalvotas kreideles, leidusias jautriai perteikti sudėtingų objektų formas ir faktūras.

Bernardo piešiniai buvo vertinami dėl detalaus atlikimo ir meninės išraiškos. Jo portretuose aiškiai juntamas išraiškingumas ir atidžiai perteikta nuotaika, o gamtos ir gyvūnų paveiksluose atsiskleidė virtuoziškas šviesos bei šešėlio santykis. Pasitelktos technikos leido natūraliai atvaizduoti tiek žmogaus bruožus, tiek subtilias gamtos būsenas.

Gyvenimo metu Jean Bernard buvo laikytas sėkmingu menininku. Jo kūriniai buvo vertinami meno gerbėjų, juos užsakydavo žymūs žmonės, o darbai puošė įvairias privačias ir viešąsias erdves, tarp jų - ministerijas ir garsių asmenybių namus.

Vido Pinkevičiaus kūrybos bruožai

V. Pinkevičius gimė 1949 metais. 1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą studijuoti freskos pas profesorę Sofiją Veiverytę. 1973 m. baigė ir atvyko į Klaipėdą. Pradėjo dirbti Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Ten dirbo iki mirties.

V. Pinkevičiaus palikimas yra beprotiškas. Tai yra keli tūkstančiai tapybos darbų, dešimtys tūkstančių piešinių ir visi - labai brangūs, tai tiesiog kūrybos deimantai. Jo darbai nebuvo daromi greitai, kiekvienas centimetras - prisodrintas emocijos, jausmo, spalvos, piešinio.

1968 m., kai V. Pinkevičius įstojo į Dailės institutą kartu su manimi, jis tarsi įėjo į kažkokį indą, šventovę. Kai jis uždarė už savęs duris taip ir liko šitoje kūrybos terpėje, jo praktiškai nedomino niekas. Jis gyveno tiktai tapyba, kūryba. Jam buvo gerai tai, kaip buvo.

Menininkas tarsi įeina į terpę ir joje auga, čia auga jo mąstymas ir suvokimas. Ir jis negali pasirinkti stiliaus, tai duotybė, nuo kurios jis negali atsitraukti. Dailininkas negali pasakyti, kad tapys kaip Rembrantas arba gyvens kaip S. Vidui buvo skirtas toks dalykas ir kažin ar apie tai jis galvojo.

Salvadoro Dali kūryba

Salvadoras Dali (1904-1989) - vienas žymiausių siurrealizmo atstovų, savito braižo ir technikos menininkas. Dali talentas pradėjo skleistis dar vaikystėje. Dali ekcentriškumas labai nepatiko jo griežtam tėvui, tačiau abu tėvai palaikė sūnaus kūrybiškumą ir polinkį į meną.

Pirmąją Dali parodą surengė jo tėvas, kai sūnus dar nebuvo sulaukęs nė 18 metų. Vėliau menininkas išvyko studijuoti į Madridą, kur susipažino su tokiais ispanų kultūros veikėjais kaip Luisas Bunjuelis ar Federico García Lorca. Skirtingais gyvenimo etapais Dali įkvėpė įvairios meno srovės: renesansas, impresionizmas, kubizmas, jau minėtas futurizmas. Visgi svarbiausiais menininko kūriniais laikomi jo siurrealistiniai paveikslai.

1929 metais Dali susipažino su savo mūza ir būsima žmona Gala (Jelena Ivanovna Djakonova). Pora susituokė po penkerius metus trukusios draugystės, tais pačiais metais pirmą kartą aplankė Jungtines Amerikos Valstijas.

Salvadoro Dali paveikslai - tikras palikimas, apie 1500 tapybos ir daugybė kitų darbų. 9. „Tuno žvejyba“ - bene garsiausias dailininko karejeros saulėlydžio kūrinys. Jame dera ne tik siurrealizmo, bet ir daugelio kitų dailės srovių, pavyzdžiui, poparto (atkreipkite dėmesį į pirmame plane trafaretiškai pavaizduotą vyro galvą), elementai.

Kūrinyje „Gulbės, atspindinčios dramblius“ Dali pasinaudojo vandens atspindžiu, kad sukurtų dvigubą paveikslą. Jame matomas ežeras su paviršiuje plaukiojančiomis gulbėmis, kurios žemiau esančiame atvaizde pavirsta drambliais.

Parduodami kūriniai

  • Mišri technika - drobė 80x130 cm
  • Akvarelė - popierius 70x50 cm
  • Mišri technika - drobė 120x194 cm
  • Mišri technika - drobė 194x120 cm
  • Akvarelė - popierius 80x110 cm
  • Akvarelė - popierius 80x110 cm
  • Akvarelė - popierius 80x110 cm
  • Mišri technika, vaškas 80x130 cm
  • Mišri technika, vaškas 80x130 cm
  • Mišri technika, vaškas 42x32 cm
  • Mišri technika, vaškas 80x60 cm
  • Mišri technika, vaškas 74x55 cm
  • Mišri technika, vaškas 73x50 cm
  • Mišri technika, vaškas 80x130 cm
  • Mišri technika, vaškas 80x130 cm
  • Mišri technika, vaškas 80x130 cm
  • Mišri technika, vaškas 80x130 cm

Paskutiniai parduoti autoriaus kūriniai

  • Mišri technika, kartonas, 2017 m. 100x43 cm
  • Aliejus, drobė, 2017 80x60 cm
  • Aliejus, drobė, 2017 40x30 cm
  • Aliejus, drobė, 2017 20x20 cm
  • Akrilas - kartonas 100x70 cm

Reprodukcijos

  • Giclée kokybės spauda 42x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 60x53 cm
  • Giclée kokybės spauda 60x50 cm
  • Giclée kokybės spauda 50x41 cm
  • Giclée kokybės spauda 35x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 60x40 cm
  • Giclée kokybės spauda 54x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 50x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 40x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 41x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 52x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 48x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 42x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 40x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 37x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 60x53 cm
  • Giclée kokybės spauda 42x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 27x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 44x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 33x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 33x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 60x46 cm
  • Giclée kokybės spauda 51x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 56x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 80x66 cm
  • Giclée kokybės spauda 48x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 79x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 80x66 cm
  • Giclée kokybės spauda 55x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 59x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 65x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 60x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 80x60 cm
  • Giclée kokybės spauda 120x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 80x63 cm
  • Giclée kokybės spauda 61x80 cm
  • Giclée kokybės spauda 80x64 cm
  • Giclée kokybės spauda 80x61 cm
  • Giclée kokybės spauda 55x80 cm