Baltasis amūras - karpinių šeimos žuvis, kilusi iš Azijos, kur natūraliai paplitusi dideliuose ežeruose ir upėse. Baltasis amūras - tai viena iš didžiausių karpinių žuvų, užauganti iki 30-50 kg svorio ir daugiau nei 1 m ilgio.

Baltojo amūro apibūdinimas

Baltojo amūro kūnas yra kresnas, kakta plati, nugara gelsvai pilkos spalvos, šonai šviesiai auksinio atspalvio. Jo žvynai stambūs su tamsiomis dėmelėmis pakraščiuose. Ši žuvis vardą gavo nuo upės pavadinimo, nes natūraliai paplitę Amūro ir Kinijos upių baseinuose - ežeruose ir lėtos tėkmės upėse.

Mityba ir priežiūra

Suaugę amūrai maitinasi beveik vien makrofitais (aukštesniaisiais vandens augalais), tačiau retkarčiais šios žuvys pasimėgauja ir gyvūniniu maistu. Baltasis amūras, kaip ir plačiakaktis, atlieka tvenkinio švarintojo funkciją, nes maitinasi sužėlusiais augalais, stambiais dumbliais. Skirtingai nuo plačiakakčio, šią žuvį galima (įveisus didesnius jos kiekius ir būtina) papildomai maitinti, nes kitaip gali sunaikinti visus tvenkinio augalus.

Amūras ypač mėgsta šviežiai nupjautą žolę. Paprastai vienai 0,5-1 kg svorio žuviai savaitei užtenka 0,5-1 kg žolės, kuri įmetama į tvenkinį mažais kiekiais kiekvieną dieną. Daugiau žolės, nei žuvys sugeba suėsti per kelias valandas, mesti į tvenkinį nereikėtų, nes nesuėstai žolei yrant pradės kauptis dumblas. Ėda amūrai batoną.

Amūro auginimas ir veisimas

• Auga greitai.
• Subręsta per 6-8 metus.
• Kinijoje gyvenantys baltieji amūrai subręsta 3-5- aisiais gyvenimo metais.
• Amūrai neršia vasarą upėse, kai vandens temperatūra pasiekia 26-30 °C.
• Embrionai, kuriuos neša srovė, vystosi apie 2 paras, 55-65 laipsniadienius.

Natūraliomis sąlygomis baltieji amūrai Lietuvoje nesiveisia, kadangi jų gebėjimą daugintis riboja vandens temperatūra - ji turi būti bent 26 °C.

Amūrai - „vandenų karvės"

Baltieji amūrai, dar vadinami „vandenų karvėmis", saugo vandens telkinius nuo užžėlimo. Kadangi amūrai negali daugintis natūraliomis sąlygomis, taip netgi paprasčiau suvaldyti jų veiklą, nes visada galima žinoti, kiek telkinyje yra žuvų ir kokį poveikį jos gali turėti esamai augmenijai.

Maži, pirmamečiai, amūrai daugiausiai minta zooplanktonu, zoobentosu. Antramečiai maistui renkasi švelnias, minkštas vandens žoles. Jei jūsų tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Dideli gali išvalyti vandens telkinį nuo beveik visų vandens augalų.

Tik prieš jų įsigyjant pagalvokite, ar amūrai nesunaikins dekoratyvinių vandens telkinio augalų. Metinukai amūrai ėda tik labai švelnias žolytes, dvimečiai - maždaug 40 proc. vandens augalų rūšių, o jau trimečiai - 70 proc., iš bado net lelijų pakramsnoja, bet nemėgsta meldų, vikšrių, elodėjų.

Dėl skanesnio kąsnelio amūrams nesunku gerokai šoktelti virš vandens ir nukąsti geidžiamą pakrantės augaliuką - kad ir nendrės stiebelį. Jie ėda ir žolę, kurią į tvenkinį supilsite nušienavę pievelę - ypač mėgsta kiaulpienes.

Žvejyba

Jei esate prisiekę žvejai, amūrai paliks jums įspūdį. Jie kimba ant įvairių masalų, tame tarpe ir ant kabliuko užrištos žolės ar pienės žiedo, sliekų, kukurūzų grūdų, duonos tešlos. Traukiant priešinasi ne prasčiau už lašišą. Neriebi jų žuviena tikrai verta dėmesio. Pripratinus prie jo jį bus nesunku pagauti. Gaudoma kaip museline, be plūdės ir švino tik su kabliuku.

Ėsdama vandens augalus ši žuvis ne tik labai greitai augina savo masę, bet ir pagerina hidrologinį vandens telkinių režimą, juose valydama nereikalingą augmeniją, tuo pačiu skatindama augti kitų žuvų mitybos bazę. Vasarą amūrai labai intensyviai maitinasi, per dieną suėsdami beveik tiek pat, kiek sveria patys. Kad amūro svoris padidėtų 1 kg, jam reikia suėsti 20-30 kg žolių.

Amūrais vasaros laikotarpiui galima įžuvinti žolėmis apžėlusius, mažus ir rizikingus dėl išdusimo pavojaus vandens telkinius (balas) didesnėmis nei 300 gramų žuvimis, kurias, jau gerokai paaugusias, rudeniop galima būtų išgaudyti ir žiemą netektų pergyventi dėl jų likimo. Nepatartina amūrų leisti į naujus vandens telkinius prieš įsitvirtinant augalams, nes tai gali nulemti visišką vandens telkinio „apnuoginimą".

Kitos žuvų rūšys

Žemiau pateikiami kelių kitų žuvų rūšių aprašymai ir jų svoriai:

• Karosas: Palankiomis sąlygomis karosas gali užaugti iki 50 cm ilgio ir sverti net 5 kg. Tuo tarpu dažniausiai suaugę šios rūšies atstovai sveria 1-2 kg ir yra 20-30 cm ilgio.
• Lynas: Suaugęs lynas gali sverti iki 7,5 kg ir būti 60 cm ilgio.
• Karpis: Suaugę gali sverti nuo 20 iki 50 kg.
• Plačiakaktis: Dažniausiai plačiakakčiai užauga iki 1 m ilgio ir būna 16 kg svorio.
• Eršketas: Suaugusios šios žuvys būna nuo 80 iki 140 cm ilgio.
• Lydeka: Suaugusi lydeka gali būti 20-25 kg ir 100-150 cm ilgio.
• Europinis šamas: Ši plėšri ir stambi žuvis užauga iki 4 m ilgio ir 300 kg svorio.
• Vėgėlė: Subrendusios vėgėlės sveria apie 20 kg ir gali užaugti net iki 1 m ilgio.

Koi karpiai

Vidutinis suaugęs Koi sveria nuo 5-7 kg, o įprastai užauga nuo 50 iki 70 cm ilgio. Jumbo Koi užauga iki 80-90 cm ilgio. Didžiausias kada nors užfiksuotas Koi karpis yra Jumbo Koi, pavadintas Big Girl. Šią žuvį augino veisėjas iš Japonijos iki kol buvo nupirkta ir pervežta į Viltšyrą (Anglija). Big Girl 2007 m, būdama 17 metų amžiaus turėjo daugiau nei 1.2 m kūno ilgį ir sverė net 40 kg!

Baltijos ungurys

• Baltijos ungurys mėgsta šprotus ir kitas smulkias žuvis.
• Taip pat minta kuojų jaunikliais, ešeriais.
• Jis maitinasi tik šiltuoju metų laiku.

Didžiausias sugautas ungurys buvo dviejų metrų ilgio ir svėrė 12,7 kg. Dauguma ungurių yra nedidelio dydžio ir svorio. Patelės neviršija vieno metro, o patinai neauga daugiau nei 50 cm.

---