Pastaruoju metu dažnai kalbama apie žuvų ligas, todėl ši informacija gali būti naudinga akvariumų savininkams. Žuvų ligos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o laiku pastebėjus simptomus ir pradėjus gydymą, galima išvengti didelių problemų.
Pagrindinės žuvų ligų priežastys
- Naujas gyventojas, nepalaikytas "karantine". Tai gali būti serganti užkrėsta žuvis arba sveika virusų nešiotoja.
- Staigūs laikymo sąlygų pokyčiai: temperatūros kilimas ar kritimas dėl skersvėjo, vandens keitimo, šildymo sistemos gedimo ar panašiai.
- Vandens parametrų pablogėjimas: toksiškas kenksmingų medžiagų lygis (dažnai nitratų, fosfatų) - to išvengiama sistemingai keičiant dalį vandens.
- Nešvarus vanduo: iš vandentiekio, iš svetimo akvariumo. Svarbu nepilti į savo akvariumą vandens iš maišelio su nauja žuvimi.
- Tarpusavio nesutarimų, traumų pasekmės: žaizdos, nubrozdinimai.
- Netinkama, nesubalansuota mityba: nekokybiškas, pasenęs ar neatitinkantis konkrečios žuvų rūšies poreikių maistas.
- Pašalinių medžiagų patekimas į akvariumą: aerozoliniu būdu, dūmai, lakios medžiagos - dažai ar panašiai.
Gydymas
Gydyti galima iškėlus sergančią žuvį į atskirą indą, tačiau kai kurias ligas būtina gydyti bendrame akvariume. Temperatūra pakeliama iki 27-28 laipsnių, išjungiamas filtras ir įjungiamas papildomas aeravimas.
Gydyti būtina pagal vaistų gamintojo rekomendacijas - reikiama dozė ir atitinkamas vartojimo laikas, dozavimo dažnumas. Geriau vaistų nemaišyti ir dozių neviršyti. Gydant žuvis šerti saikingai, patartina geros sudėties vitaminizuotu maistu. Gydant patariama naudoti valgomąją druską vaistų veikimui sustiprinti (koncentracija - iki 5-10mg litre).
Po gydymo reiktų pusę vandens pakeisti (galima papildomai ir prieš gydymą). Kelias dienas pakeičiant po 10-20% vandens grąžinti buvusius vandens parametrus. Temperatūros reguliavimą geriau daryti palaipsniui - per 1-2 dienas.
Dažniausiai pasitaikančios ligos, simptomai ir gydymas
| Simptomai | Pavadinimas | Sukėlėjas | Gydymas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Balti taškai ant kūno, pelekų - apie 1mm, panašūs į manų kruopas | Ichtioftirozė | Parazitinė infuzorija Ichthyophthyrius multifilis | Pakelti temperatūrą, naudoti specialius vaistus pagal nurodytas dozes (malachito žaluma, formaldehidas) | Labai užkrečiama, atsinešama su naujais gyventojais, dažnai pasirodo staigiai nukritus temperatūrai. Nesunkiai pagydoma, laiku pastebėjus |
| Pilkšvai gelsvi maži taškai, gali susilieti į vientisą sluoksnį, sulimpa pelekai, žuvis trinasi į gruntą | Oodinozė | Vienaląstis žiuželinis parazitas Oodinium pilularis | Specialūs vaistai, vario sulfatas | Užkrečiama, sunkiai pastebima laiku. Dažniausiai pastebima tik tada, kai žuvis visai nusilpsta |
| Ištinusios akys (viena ar abi) | Eksoftalmija (exophtalmus), pop-eye | Bakterijos, virusai | Specialūs antibakteriniai vaistai, vario sulfatas | Sunkiai pagydoma |
| Baltos apnašos (panašios į vatą, pelėsį) | Saprolegniozė, grybelinės ligos | Saprolegnia, Achlya grybeliai | Druska, malachito žaluma, metileno mėlis | Sveikos žuvys turi imunitetą. Dažniau suserga streso paveiktos ar sužeistos. Ligai progresuojant išsivysto gilesnės žaizdos |
| Nykstantys, trupantys pelekai, jų pakraščiai pabalę | Pelekų puvinys, finrot | Aeromonas, Pseudomonas ir kitos bakterijos | Specialūs antibakteriniai vaistai, druska kaip profilaktinė priemonė | Kyla dėl pelekų pažeidimų, blogos vandens kokybės. Pagydžius pelekai paprastai atauga. |
| Žaizdos, įdubimai galvoje, dažnai gleivėti | Heksamitozė (hole-in-the-head) | Hexamita bakterijos | Specialūs vaistai, pateikiami kartu su maistu. Profilaktiškai - dažnas vandens keitimas ir teisinga mityba | Kilmė ir priežastys tiksliai nežinomos. Manoma, kad pagrindinė priežastis - bloga vandens kokybė, mityba. Dažniausiai serga ciklidai: astronautai, diskusai, taip pat guramiai. |
| Žaizdos, opos ant kūno ir vidaus organų, kartais kraujuojančios | Bakterinės ligos | Aeromonas ir kitos bakterijos | Specialūs antibakteriniai vaistai | Šios bakterijos nuolatos gyvena akvariumo vandenyje, tačiau liga pasireiškia stipriai pablogėjus vandens kokybei. Dažnai pasireiškia auksinėms žuvytėms |
| Atvėpusios žiaunos, žuvis plaukia svyruodama, žiaunose veisiasi mažos kirmėlytės | Girodaktilozė | Parazitinė kirmėlė Gyrodactylus | Druska, vario sulfatas | Sunkiai nustatoma |
| Pakilę žvynai, išsipūtęs pilvas, žuvis atrodo "pasišiaušusi" | Vandenligė, dropsy | Bakterinė liga, medžiagų apykaitos sutrikimas, navikas. Pilvo ertmėje susikaupę skysčiai | Specialūs vaistai | Paprastai kyla dėl blogų laikymo sąlygų, tačiau žuvys gali susirgti ir tvarkingame akvariume. Sunkiai pagydoma |
| Išsipūtęs pilvas, nekoordinuotas plaukiojimas, iš analinės angos gali matytis išlindę kirminai ar kažkas panašaus | Parazitinės kirmėlės | Kirmėlės nematodai: Cestodes, Camallanus sp. | Virškinimo sistemos užsikrėtimas kirminais gydomas specialiais vaistais (levamisole hydrochloride) | Dažniau pasitaiko gyvavedėms žuvims. Galima užkrėsti, šeriant gyvu maistu (pvz., ciklopais). Vidaus organų kirmėlės pasitaiko laukinėms žuvims, o veistoms akvariumuose paprastai nebūna |
| Žuvys laikosi vandens paviršiuje, gaudo orą | Deguonies trūkumas | Sutrikusi akvariumo aeracija, nutrūkęs deguonies padavimas ar filtravimas | Padidinti aeraciją ar srovę, patikrinti vandens kokybinius parametrus, temperatūrą (pakilus temperatūrai sumažėja deguonies tirpumas vandenyje) | Gali būti ir kokios nors infekcinės ligos požymis |
| Sutrikęs žuvies vystymasis, krinta svoris | Mitybos problemos | Prastas maistas, per mažos dozės, vitaminų trūkumas | Paįvairinti racioną, pakaitalioti šviežią, gyvą maistą, į maistą įdėti vitaminų | |
| Neįprastas elgesys, blaškymasis, nekoordinuotas plaukiojimas | Blogos sąlygos | deguonies trūkumas, prasta vandens kokybė, aukštas toksiškų medžiagų lygis (azotinių medžiagų ir panašiai) | Padidinti aeraciją, pakeisti 30-40% vandens, patikrinti jo kokybę - nitritų koncentraciją, pH ir kita | Gali būti ir kokios nors infekcinės ligos požymis |
| Blaškymasis, plaukimas nekoordinuotas, patinusios akys | Gas bubble disease | Staigus ištirpusių dujų išsiskyrimas naujai pakeistame vandentiekio vandenyje | Niekaip. Reikėjo galvoti anksčiau | Visame akvariume matyti susidarę burbuliukai: ant sienelių, žuvų ir t.t. Pačiame žuvies kūne burbuliukai taip pat gali susidaryti - odoje, kraujagyslėse, organuose, akyse. Paprastai praeina, jei nepasiektas kritinis lygis ir oro burbuliukai neužspaudė kraujagyslių ar neužkimšo žiaunų |
Plaukiojamosios pūslės uždegimas
Plaukiojamosios pūslės uždegimas - gėlųjų vandenų (karpių, sazanų ir jų hibridų) ir akvariumų (auksinių žuvelių) žuvų užkrečiamoji liga. Sukėlėjas galutinai nenustatytas. Plaukiojamosios pūslės uždegimą gali sukelti netinkamas vanduo (daug nitratų ir nitritų) ir žuvų pašaras ar jo trūkumas, kintanti temperatūra, traumos. Liga plinta tvenkiniuose, kartu laikant sergančias ir sveikas žuvis, perduodama per dumblą. Inkubacinis periodas 4,5-7 mėnesiai. Ligos eiga būna ūminė ir lėtinė.
Ūminiu plaukiojamosios pūslės uždegimu žuvys dažniausiai serga vasarą. Jos plaukioja žemyn galva arba pavirtusios ant šono, pilvai išpunta. Labai daug žuvų nugaišta. Lėtinio plaukiojamosios pūslės uždegimo klinikiniai požymiai neryškūs. Žuvys nuo jo gaišta retai. Plaukiojamosios pūslės uždegimas diagnozuojamas iš klinikinių požymių, epidemiologinių, patologoanatominių, histologinių tyrimo duomenų. Skrodžiamose žuvyse matyti aiškių plaukiojamosios pūslės serozinio hemoraginio arba pūlinio uždegimo požymių, viena plaukiojamosios pūslės kamera kartais būna suirusi. Veiksmingų gydymo priemonių nėra.
Kitos ligos ir simptomai
- Apetito praradimas.
- Vangumas. Žuvis gali tapti vangi, mažai plaukioti.
- Greitas žiaunų judėjimas. Šį simptomą turinti žuvis greičiausiai bus vandens paviršiuje arba prie vandens ištekėjimo iš filtro.
- Spalvos nublukimas. Stresuojanti žuvis dažnai išblunka, todėl nereiktų manyti kad ji jau serga.
- Kūno formos pakitimas.
- Kasymasis.
- Nenormali laikysena.
Dauguma parazitinių odos ligų nesunkiai atpažįstamos. Užsikrėtę žuvys nerimsta ir bando kasytis į akmenis, šakas ar kitus paviršius (nemaišykite natūralaus kasymosi, ypač kai žuvys valgo). Jų spalvos atrodo lyg apiplautos, pilkos ar išblukę. Akys lyg apsitraukę permatoma plėvele. Jei žuvys liks negydytos, praras apetitą, pelekai taps nuplyšę ir nušiurę bei atsiras uždegimas (kai kur kūnas gali parausti) ar netgi atsiras skylių.
Bakterinės odos ligos, tokios kaip columnaris, gali pakeisti kai kurias kūno vietas baltomis dėmėmis, kartais net su matomais siūleliais. Kitom rūšim ta pati liga gali pasireikšti kaip odos erozija, pvz.
Pastebėti žiaunų ligą nėra taip paprasta. Serganti žiaunų liga, žuvis pirmiausiai praranda apetitą, laikosi vandens paviršiuje, šalia filtro ar aeracinio akmenuko, trumpai tariant ten, kur daugiausia deguonies. Serganti žuvis judina žiaunas daug dažniau nei įprastai. Stenkitės stebėti žuvį ir įmatyti kaip atrodo jos žiaunos. Jei jos ištinę, papilkėję, turi šviesių ar tamsių dėmių ar netgi žaizdų ir išpuvimų, jūsų žuvis serga.
Specifinės ligos ir jų gydymas
- Ichthyophthirius multifiliis. Tai dažniausiai pasitaikanti liga akvariumuose, Lietuvoje žinoma kaip ‘manų kruopų’ liga. Gydoma specialiais vaistais arba druska.
- Dactylogyrus. Liga sunkiai pastebima, požymiai kaip ir kitų žiaunų ligų. Gydoma formalinu.
- Gyrodactylus. Gydymas pagrinde sėkmingas, kadangi ši liga neturi tos gyvenimo stadijos, kada esti atsparus vaistams.
- Chilodonella, Cyclochaeta [Trichodina], Costia [Ichthyobodo]. Gydymas efektyvesnis ankstyvose stadijose. Akvariumų parduotuvėse galima įsigyti specialių medikamentų arba gydyti druska.
- Oodinium limneticum. Gydymui reiktų naudoti specialius vaistus, kurių galima rasti akvariumų parduotuvėse.
- Pelekų puvimas. Gydymas visiškai nesudėtingas. Reikia pilnai išvalyti akvariumą, pakeisti vandenį.
- Flexibacter columnaris. Sergančią žuvį reikia perkelti į kitą akvariumą, kuriame vykdysite gydymą.
- Septicaemia. Gydymas sudėtingas. Didesnėms žuvims antibiotikai gali būti suleisti kaip injekcija, mažesnėms - per maistą ar paskutiniu atveju per vandenį.
- Tuberculosis. Pagydyti praktiškai neįmanoma. Jei žuvis didelė, galima nešti pas veterinarą ir bandyti gydyti antibiotikais, tačiau šansų nebus daug.
- Vandenligė. Gydymas sudėtingas ir veikiausiai tik veterinaras galėtų pagelbėti, tačiau tik didesnėm žuvim.
- Saprolegnia. Gydymas gana sudėtingas ir reikalauja specialios medicinos.
- Camallanus. Gydymas gana sudėtingas, reikalaujantis specialių vaistų, tokių kaip levamisolis.
Svarbu prisiminti, kad daugelis žuvų ligų, pasitaikančių gyvavedžių žuvų tarpe gana lengvai atpažįstamos. Tai dažniausiai parazitinės ir bakterinės žuvų ligos, kurių požymiai išoriniai. Dažniausiai laiku nustatyta ir gydyti pradėta žuvis išgyvena be didelių problemų. Tačiau yra ir vidinių organų ligų, kurias, kaip ir žmogui, gydyti sudėtinga.
Nustačius diagnozę, perkelkite sergančią žuvį į kitą akvariumą ar talpą. Jei žuvis serga nepagydomai, arba matote kad nepavyks jos išgydyti, atsikratykite žuvimi taip, kad suteiktumėt kuo mažiau skausmo.
Akvariumo priežiūra ir prevencija
Nešvarios akvariumo sąlygos: supuvę augalai, nesuėstas maistas, žuvų išmatos - skatina bakterijų augimą ir vystymąsi.
Svarbu nusiplauti rankas po kontakto su žuvimi ar vandeniu, taip pat venkite naudoti žarną vandeniui iš akvariumo traukti, kad netyčia neįtrauktumėt vandens į burną.