Kažin, ar kokia nors kita žuvis Lietuvoje sulaukia tokio fenomenui prilygstančio garbinimo. Kasmet su dideliu susidomėjimu klausiama žvejų - tai koks gi bus stintų sezonas? Stintų šventės pritraukia tūkstančius, kurie dėl agurkais kvepiančių žuvelių į pajūrį traukia iš visos Lietuvos. O vos pasirodžiusios prekyboje jos iškart patraukia pirkėjų dėmesį.

„Galima drąsiai teigti, kad stintos yra viena labiausiai pirkėjų laukiamų žuvų. Jos prekyboje būna tik ribotą laiką, todėl lietuviai skuba pasimėgauti šiomis žuvelėmis. Stintos parduotuvėse, kuriose yra šviežios žuvies ledo vitrina, pasirodė vos šią savaitę, tačiau nedelsiant pradėjo gulti į pirkinių krepšelius. Be kita ko, pirkėjus traukia ir patraukli kaina“.

Kas yra stinta?

Iki šiol stintų žvejyboje sėkmės nebandžiusiems žvejams gali kilti klausimas - kas gi yra ta stinta ir kodėl ji tokia populiari? Tai nedidelė, savo išvaizda per daug niekuo neišsiskirianti žuvelė, labiausiai vertinama dėl savo skonio. Šviežia keptuvėje iškepta stinta yra tikrų tikriausias delikatesas pajūrio gyventojams ir lankytojams. Tiesa, vienos stintos pasisotinti tikrai neužteks. Jų kūnas pailgas, plonas, o ilgis dažniausiai tesiekia apie 15 centimetrų, nors kartais pasitaiko ir kone 30 centimetrų siekiančių egzempliorių.

Ir tokios keliasdešimt gramų sveriančios stintos - tai pačios didžiausios Baltijos jūroje gyvenančios žuvys, kurios tik neršti išplaukia iš jūros, plaukia pro Kuršių marias, į Nemuno žemupį ir kitas pajūrio upes.

Stintos Lietuvoje gyvena ir didžiuosiuose giliuose ežeruose, tokiuose kaip Dusia, Lūšiai ar Drūkšiai, tačiau čia gyvenančios stintos, vadinamos stintelėmis, daugeliu atveju nesiekia 10 cm ilgio ir nesveria nė 10 gramų.

Stintos porūšiai Lietuvoje

• Europinė, arba didstintė
• Jos gėlavandenė forma - stintelė
• Ežerinė stintelė

Stintos nugara rusvai žalia, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Savito, panašaus į agurkus kvapo.

Stinta - nėra ryškiausia povandeninio pasaulio atstovė, tačiau ši maža žuvelė vertinama verslinėje ir pramoginėje žūklėje. Nepaisant didelių žvejybos mastų, žuvų skaičius nemažėja, o žuvų būriai aptinkami ežeruose ir jūrose.

Stinta gyvena būriais. Tai leidžia joms migruoti neršto laikotarpiu ir apsisaugoti nuo natūralių priešų. Žuvys sunkiai atlaiko vandens taršą. Būtent todėl ji gyvenimui renkasi išskirtinai švarius vandens telkinius. Šios žuvys gyvena dideliuose giliuose.

Kur gyvena stinta?

• Šiaurinėse jūrose
• Ežeruose
• Įlankose
• Upių žiotyse

Stintos gyvena šiaurinėse jūrose, ežeruose, įlankose ir upių žiotyse, esančiose Rusijoje, Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Smėlėtose jūrų ir ežerų vietose žuvys sudaro didelius būrius. Azijos stintos aptinkamos netoli Ramiojo vandenyno krantų. Jos taip pat aptinkamos šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Arkties vandenynuose.

Kuo minta stinta?

• Mažais vėžiagyviais - ciklopais, dafnijomis ir kipriais
• Planktoniniais dumbliais
• Mažomis žuvimis ir ikrais (subrendę individai)

Ši maža žuvis turi puikų apetitą. Vasarą ir rudenį stintos tampa ypač godžios. Stinta - plėšrūnas. Stintos daugiausia minta mažais vėžiagyviais - ciklopais, dafnijomis ir kipriais. Jos taip pat gali valgyti planktoninius dumblius. Subrendę asmenys gali valgyti mažas žuvis ir ikrus.

Stintų žvejyba

Kaip ir kiekvienais metais, atėjus gruodžio mėnesiui, tūkstančiams Lietuvos žvejų galvas sukti pradeda mažytė žuvytė, kvepianti šviežiais agurkais. Būtent stinta į Lietuvos pajūrį žiemomis pritraukia begales žvejų, jie nusėda ištisus kilometrus Kuršių marių pakrantės.

Kitaip nei daugelio kitų žuvų žvejybai, norint pagauti stintą nereikia prabangių meškerių ar ričių. Gaudant nuo kranto šiai žvejybai tiks dauguma dugninių meškerių, su kuriomis galima užmesti kiek didesnį svorį. Ričių taip pat nereikia nei galingų, nei talpių, kadangi metimai dažniausiai neviršija 30 metrų, o žuvis smulki ir nesukelianti daug pasipriešinimo. Tiesa, būtų pravartu, kad meškerė būtų pakankamai ilga, bent 3 metrų ilgio, kadangi stintų žvejybai naudojamos sistemėlės ganėtinai ilgos ir jas užmesti su trumpa meškere nepatogu.

Stintų žvejybai įstatymai leidžia naudoti ne daugiau nei 12 kabliukų, nesvarbu, kiek meškerių naudojate. Todėl dažnai žvejai renkasi dvi meškeres ir ant kiekvienos rišasi sistemėlę su 6 avižėlėmis. Taip efektyviai galima žvejoti užmetant skirtingus atstumus, skirtingose vietose. Tiesa, atplaukus būriui stintų neretai nelieka laiko tvarkytis su dviem meškerėmis, viena dažniausiai lieka ilsėtis ant kranto, kol su kita stintos traukiamos viena po kitos.

Populiariausios vietos žvejybai

• Smiltynė
• Palanga
• Nemuno žemupys
• Minija

Turbūt nėra tokios vietos Lietuvoje, kurios pavadinimas su stintų žvejyba būtų siejamas daugiau nei Smiltynė. Ir tai tikrai ne paslaptis, būtent Smiltynė yra Lietuvos stintų sostinė, ta vieta, kurioje sutiksime daugiausia žvejų, nekantriai laukiančių, kol suvirpės jų meškerės galiukas. Nuo pat gruodžio kone iki kovo mėnesio nesuklysite, jeigu nuspręsite stintų keliauti į Smiltynę ir čia susiradę laisvesnę vietelę įsisprausite tarp žvejų. Logika paprasta ir pasiteisinusi - stintoms, norinčioms neršti patekti į upes, reikia perplaukti Kuršių marias, o ši kelionė prasideda nuo Smiltynės.

Dar prieš pradėdamos savo migraciją į upes stintos jūroje dažnai laikosi arčiau kranto. Kone kiekvienais metais dar spalio mėnesį Palangoje pirmą kartą pajuntamas stintų kvapas, čia galima sėkmingai pameškerioti tiesiai nuo Palangos tilto.

Stintos nauda sveikatai

Stinta ne tik skani, bet ir naudinga organizmui. Joje yra B grupės vitaminų, vitaminų A ir D bei mikroelementų, tokių kaip kalcis, fosforas, kalis ir kt. Be to, ji priskiriama prie žuvų, turinčių mažiausiai gyvsidabrio. Svarbiausia, kad ji yra geras omega-3 riebalų rūgščių, baltymų šaltinis, yra lengvai virškinama, neapsunkina organizmo. Tiesa, patiekalo palankumas sveikatai priklausys nuo to, kaip žuvį nuspręsite ruošti.

Stintose yra daug svarbių vitaminų ir mineralų. Jose gausu tokių svarbių medžiagų kaip kalcis. Pastarasis padeda kaulams augti sveikiems, palaiko gerą jų būklę, saugo dantis, širdį, padeda tinkamai susitraukti raumenims.

Taip pat stintose gausu kalio, kuris yra svarbus norint palaikyti normalų, pastovų širdies plakimą. Kadangi mūsų kūnas pats pagaminti kalio negali, jo privalome gauti su maistu. Kalis padeda palaikyti įvairias kūno funkcijas, stiprinti organizmo sistemas.

Stintose taip pat yra fosforo - medžiagos, kuri ne tik padeda maistą paversti energija, bet ir pernešti maistines medžiagas į ląsteles ir iš jų. Taip fosforas padeda organizme išvalyti „atliekas“ ir sutvarkyti audinius bei ląsteles. Be to, jis padeda subalansuoti ir geriau pasisavinti jodą, magnį, cinką, vitaminus B ir D.

Taip pat 100 gramų stintų yra daugiau nei 72 proc. žmogui reikalingos kasdienės seleno normos. Šis mineralas yra antioksidantas, padedantis užkirsti kelią įvairiems ląstelių pažeidams, susijusiems su oksidaciniu stresu. Jis susijęs su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, onkologinės, Alzheimerio, taip pat su ankstyvu senėjimu ir insultu.

Stintose gausu ir vitamino B grupės vitaminų, reikalingų sveikai odos, plaukų, kraujo ir smegenų funkcijoms palaikyti. Šiose žuvyse itin gausu vitamino B12 - vos vienoje porcijoje stintų galima rasti 140 proc. reikalingos kasdienės normos. Šis vitaminas kiekvienam organizmui yra labai svarbus. Jis palaiko normalią nervų sistemos veiklą, yra reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir DNR sintezei. Ši vitamino B12 veikla padeda sumažinti riziką susirgti mažakraujyste.

Šiose mažytėse žuvelėse yra ir vitamino D, svarbaus imuninei ir kitoms organizmo sistemoms. Šis vitaminas palaiko gerą kaulų ir dantų būklę, smegenų bei nervų sistemos sveikatą, padeda reguliuoti insulino kiekį kraujyje, plaučių funkciją.

Maistinė vertė

100 gramų stintų yra vos 82 kalorijos.

Vos 100 gramų stintų yra 15 gramų baltymų.

Normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai palaikyti reikia žuvies - taip yra dėl jose esančių nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Remiantis Harvardo medicinos mokyklos tyrimais, stintose šių rūgščių yra gausu.

Omega-3 taip pat yra būtinos norint palaikyti normalią smegenų funkciją. Tai itin svarbu vyresniame amžiuje, mat senstant smegenys ima silpti. Tai gali peraugti į rimtus neurodegeneracinius negalavimus, tokius kaip Alzheimerio liga.

Be to, stintos, kaip ir dauguma kitų žuvų yra puikus jūsų mitybos papildymas, ypač jei bandote numesti antsvorio ar palaikyti normalų svorį.

Žinoma, jūsų kūnui reikia ir baltymų, kurių šiose mažose žuvyse taip pat galima rasti. Baltymai jūsų kūne reguliuoja tūkstančius cheminių reakcijų. Organizmui reikia baltymų augimui, audinių atstatymu ir raumenų masės palaikymui. Be to, baltymai būtini stipriai imuninei sistemai ir tinkamam ląstelių dalijimuisi.

Kaip skaniai paruošti stintas?

Stintos gali būti kepamos, rūkomos, grilinamos, marinuojamos ir ruošiamos įvairiais kitais būdais.

Stintos vertinamos ir dėl to, kad jas išdoroti labai lengva, tereikia prapjovus išimti pūslę. O jeigu žuvytė visai nedidelė - netgi nebūtina to daryti. Stintos gali būti tiek gardus užkandis, tiek ir pagrindinis patiekalas.

Lengviausias, mažiausiai pastangų reikalaujantis, o kartu, dažno manymu, ir skaniausias būdas paruošti stintas yra tiesiog jas pakepti keptuvėje. Žuvis, jeigu reikia - išdarinėkite, gerai nuplaukite ir nusausinkite. Nusausinti būtina norint, kad iškepta ji būtų kuo traškesnė. Tuomet stintas galima apvolioti miltuose, sumaišytuose su druska ir maltais pipirais.

Nukratykite miltų perteklių ir apkepkite didelėje keptuvėje iš abiejų pusių. Beje, net ir miltų naudoti nėra būtina - pakanka žuvį tik pagardinti druska ir dėti į keptuvę. Kad stintos būtų išties traškios, galima vietoje miltų jas apvolioti manų kruopose arba miltus maišyti su krakmolu, naudoti džiūvėsėlius. Taip pat labai svarbu prieš dedant į keptuvę palaukti, kol aliejus ar sviestas įkais.

Paprastai iškeptos stintos pagardinamos citrinos sultimis, jos labai dera su majoneziniais padažais, agurkų ir aitriųjų paprikų salotomis, kaparėliais, tartaro padažu“.

Po kepimo patariama stintas sudėti ant popierinio rankšluosčio, kad šis sugertų aliejaus perteklių.

Norvegiškai keptų stintų receptas

Jums reikės:

• 0,5 kg mažų stintų
• 1 puodelio kvietinių miltų
• 2 v. š. kukurūzų miltų
• 1 a. š. druskos
• ¼ a. š. pipirų
• Aliejaus kepimui

Padažui reikės:

• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• 1 citrinos sulčių
• 1 skiltelės malto česnako
• 2 v. š. kapotų šviežių petražolių

Gaminimas:

1. Pirmiausia gaminame padažą. Nedideliame dubenyje sumaišykite 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, vienos citrinos sultis, maltą česnaką ir 2 šaukštus smulkintų šviežių petražolių. Viską įdėkite į šaldytuvą, kad atšaltų.
2. Tada imkitės stintų - dubenyje sumaišykite stiklinę miltų, 2 šaukštus kukurūzų miltų, 1 arbatinį šaukštelį druskos ir ¼ šaukštelio pipirų. Stintas apvoliokite miltų mišinyje.
3. Į keptuvę įpilkite aliejų ir gerai įkaitinkite. Geriausia stintas kepti ant vidutinės ugnies. Sudėkite žuvį nupurtydami miltų perteklių. Žuvį iš abiejų pusių kepkite po 2-3 minutes.
4. Patiekite stintas karštas, aplietas padažu.

Stintos - tai ne tik skani, bet ir naudinga žuvis, kurią galima paruošti įvairiais būdais. Mėgaukitės šiuo delikatesu ir būkite sveiki!

---