pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Žuvis, kuri išlieka po ledu: viskas, ką reikia žinoti

Prieš Kūčias ir Kalėdas visada suaktyvėja prekyba žuvininkystės produktais, o prieššventiniame šurmulyje nesunku likti apgautam su nešviežia, o gal net pašvinkusia žuvimi.

Kaip išsirinkti šviežią ir kokybišką žuvį?

Šviežių atvėsintų ir šaldytų žuvų vaizdas, be abejonės, skiriasi. Atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

  • Atvėsinta žuvis: kokybiškų atvėsintų žuvų oda blizga, pelekai ir uodega drėgni, akys skaidrios, žiaunos rausvos. Pačiupinėję tokios žuvies nugarą, turite jausti stangrumą.
  • Šviežia žuvis: upių žuvis - beveik bekvapė, ežero žuvis - kvepia, bet nestipriai, jūros žuvis dvelkia jūra ir jodu. Amoniako kvapas - blogas ženklas visoms žuvims.
  • Šaldyta žuvis: pastuksenę į šaldytą žuvį tiesiog piršto krumpliu, turėtumėte išgirsti skambų garsą.

Svarbu atkreipti dėmesį į šviežumo požymius. Lengviausia patikrinti nepjaustytos žuvies šviežumą, nes galite apžiūrėti jos akis, žvynus, pelekus ir žiaunas. Šios žuvies kūno dalys ir specifiniai jų požymiai greičiausiai išduos žuvies šviežumą.

  • Sveikos, šviežios žuvies akys turi būti iškilios, vyzdys juodas, neapsiblausęs, skaidrios, drėgnos, apvalios.
  • Pelekai ir žvynai turi būti sveiki, tvirti, drėgni.
  • Vos pagautos žuvies žiaunos yra ryškiai raudonos, švarios spalvos. Laikui bėgant jos tamsėja, įgauna raudonai rudą ar net juodą spalvą, išblykšta, išsipučia, pradeda net irti ir dvokti, pasidengia gleivėmis ir nešvarumais.

Taip pat svarbu pastebėti ir žuvies pardavimo vietos higienos sąlygas - ten neturėtų būti naudojamos medžiaginės šluostės, medinės lentelės. Peiliai ar kiti įrankiai turėtų būti imami tik švarūs.

Šaldyta žuvis: ką svarbu žinoti?

Žuvis po sugavimo dar laive yra sušaldoma itin žemoje temperatūroje, tam dažnai naudojama “greito šaldymo” technologija. Šaldytos žuvys, jų filė ar kiti gaminiai turi būti gaminami tik iš kokybiškų šviežių žuvų. Žuvys dažniausiai užšaldomos dar jūroje, o šaldymo metu padengiamos apsauginiu ledo sluoksniu.

Jei laikomasi visų technologinių reikalavimų, o laimikis prieš sušaldymą buvo kokybiškas, produktų savybės juos atšildžius beveik nesiskirs nuo šviežių žuvų. Sušaldytų žuvų produktai turi būti natūralios spalvos, blizgėti, stuksenant girdimas skambus garsas. Jei produktų krašteliai apdžiūvę, išblukę ar pageltusi spalva, tai jau yra ženklas, kad žuvis pasenusi.

Patarimai renkantis šaldytą žuvį:

  • NOWACO šaldytos žuvies pakuotės žymimos specialiu ženklu: „Sušaldyta jūroje“.
  • Neturėtų būti perpildyti šaldymo įrenginiai, pilni šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju šaldoma nepakankamai.
  • Apžiūrėkite, ar nėra pažeista pakuotė arba žuvį dengiančio ledo sluoksnis - tokie produktai greičiau genda ir gali būti nekokybiški.

Kodėl verta rinktis jūroje sušaldytą žuvį?

  • Šviežumas: Netrukus po sugavimo sušaldyta žuvis gali būti vertinama kaip šviežesnė nei pagauta ir transportuojama ilgus atstumus iki parduotuvės lentynos.
  • Maistinė vertė: Jūroje sušaldyta žuvis dažnai maistinę vertę išsaugo geriau nei šviežia, jei ji užšaldoma netrukus po sugavimo. Tai reiškia, kad Omega-3 riebalų rūgštys, baltymai, vitaminai, ypač D ir B grupės, bei mineralai, tokie kaip selenas, jodas - išlieka nepakitę.
  • Saugumas: Šaldymo procesas itin žemoje temperatūroje neutralizuoja bet kokius natūralios aplinkos gyvius, todėl žuvis saugi vartoti.
  • Ilgesnis galiojimo laikas.

Kaip atitirpinti šaldytą žuvį?

Norėdami nesugadinti geros šaldytos žuvies, atitirpinkite ją lėtai šaldytuve. Sušaldytą žuvį atšildyti taip pat reikėtų šaldytuve, +1 °C - +4 °C temperatūroje. Lėtai atšildyta žuvis bus skanesnė, sultingesnė.

Ženklinimas ir laikymo sąlygos

Europos Sąjungos reglamentuose yra nurodyta visa eilė ženklinimo reikalavimų, kurių gamintojai bei pardavėjai privalo laikytis. Vartotojams renkantis žuvį rekomenduojama atkreipti dėmesį į gamybos metodą, kuris nurodoma frazėmis: „sužvejota...“, „sužvejota gėluose vandenyse...“, „užauginta“, taip pat terminę būklę ir apdorojimą - atšaldyta, šviežia, atšildyta, užšaldyta, rūkyta, vytinta ir kt.

Jeigu matote užrašą „atšildyta“, vadinasi, žuvis buvo užšaldyta, o vėliau atšildyta (atitirpinta). Nusipirkus atšildytą žuvį reikėtų suvartoti ją per 24 val. ir jokiu būdu neužšaldyti antrą kartą. Pakartotinai šaldant prarandama žuvies maistinė vertė, prarandama struktūra, skoninės savybės.

Kuo naudinga žuvis mūsų organizmui?

Žuvys - puikus baltymų ir energijos šaltinis, turintis daug vitaminų A, D, E ir B1,B12, B6, mineralinių medžiagų - kalio, fosforo, magnio (tris kartus daugiau nei mėsa), mikroelementų (jodo, cinko, seleno). Mokslininkai nustatė, kad kuo žuvis riebesnė, tuo ji sveikesnė žmogaus organizmui. Paslaptis slypi žuvyje esančiose omega 3 riebalų rūgštyse. Jų žmogaus organizmas pats negamina, todėl jų nuolat trūksta. Daugiausia omega-3 turi silkė, skumbrė, menkė ir lašiša.

Jei per savaitę žuvies valgome bent du kartus (per dieną apie 200 g), šių rūgščių gauname pakankamai. Mažėja rizika susirgti vėžiu, astma, depresija, diabetu, širdies ligomis. Mokslininkai suskaičiavo, kad, valgant žuvį bent tris kartus per mėnesį, insulto tikimybė sumažėja 7 proc., kelis kartus per savaitę - 22 proc., penkis - net 54 proc.!

Žuvys pagal riebumą:

  • Liesos - iki 2 proc.
  • Vidutinio riebumo - nuo 2-6 proc.
  • Riebios - nuo 6-20 proc.
  • Labai riebios - turinčios daugiau kaip 20 proc. riebalų (ungurys, nėgės, stambios silkės).

Alergija žuviai

Alergija žuviai ir žuvies produktams pagal dažnumą yra ketvirtoje vietoje. Dažniausiai alergiją sukelia menkė, tunas, skumbrė, šamas. Jeigu esate jautrus kurioms nors žuvų rūšims, galite rinktis kitokias. Alergijos tikimybę sumažinsite, jei žuvį kepsite ar troškinsite 1000C temperatūroje ne trumpiau nei 10 minučių.

Alergija žuviai pasireiškia klasikiniais maisto alergijos simptomais: akių ir nosies gleivinių sudirginimu, ryklės dilgčiojimu, astma, dilgėline, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu, anafilaksine reakcija.

Receptai su žuvimi

Lašiša su šparagų padažu

Reikės:

  • 4 vnt šviežios lašišos kepsnelių
  • 300 g šparagų
  • 300 ml riebios grietinėlės
  • 50 g krapų
  • 1 šaukšto sviesto
  • 1 skiltelės česnako
  • 1 stiklinės basmati ryžių
  • Žiupsnelio druskos
  • Žiupsnelio juodųjų pipirų

Eiga:

  1. Pirmiausiai pasiruošiame ryžius.
  2. Šparagus nuplauname ir 2-3 minutes apverdame karštame vandenyje, tuomet perpjauname per pusę.
  3. Ruošiame padažą: į įkaitintą keptuvę dedame šaukštą sviesto, apkepiname susmulkintą česnako skiltelę, pilame grietinėlę, beriame smulkintus šparagus, dedame krapus. Pasūdome pagal skonį.
  4. Lašišos kepsnelius pabarstome druska ir pipirais, dedame kepti į įkaitintą keptuvę arba grilį. Kepame po kelias minutes iš abiejų pusių.
  5. Iškepusią lašišą dedame ant šparagų viršūnėlių, apipilame padažu, šalia patiekiame basmati ryžių ir citrinos skiltelę.

Japoniškos rūkytos lašišos salotos

Jums reikės:

  • 160 g šaltai rūkytos lašišos filė
  • 2 morkų
  • 1 ilgavaisio agurko
  • 1 avokado
  • 0,5 raudonojo kopūsto
  • ryšulėlio ridikėlių
  • 100 g wakame jūros dumblių
  • 30 g marinuoto imbiero
  • sojos padažo

Gaminimas:

  1. Morkas nulupkite ir supjaustykit plonomis juostelėmis.
  2. Agurkus supjaustykite plonais griežinėliais.
  3. Sukapokite raudonąjį kopūstą ir ridikėlius.
  4. Avokadą supjaustykite riekelėmis.
  5. Kubeliais supjaustykite lašišą.
  6. Sudėkite viską į gilų indą, ant viršaus uždėkite lašišą.
  7. Apibarstykite sezamo sėklomis ir apšlakstykite sojos padažu.
  8. Patiekite su marinuotais imbierais.