Žuvis yra vienas labiausiai vertinamų ir rekomenduojamų produktų, praturtinantis organizmą naudingomis medžiagomis bei puikiai paįvairinantis valgiaraštį.
Žuvies populiarumas ir asortimentas
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad pirkėjai drąsiai renkasi įvairiausias žuvis ir šios kategorijos pardavimai nuosekliai auga.
„Pastebime, kad tinklo pirkėjai įtraukia žuvį į kasdienį racioną, ieško subtilesnių, savitų skonių, todėl nuolat plečiame žuvies asortimentą, o dar prieš metus nutraukus prekybą gyva žuvimi, pardavimai atvėsinta žuvimi išaugo. Pirkėjai dairosi ne tik lašišos ar karpio, bet ir ledjūrio menkės, plekšnės, šamo, juodojo paltuso, kitų jūros gėrybių“, - teigia V.
Šviežios žuvies kokybės reikalavimai
Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ produktų kokybės vadovė, sako, kad šviežiai žuviai keliami griežti kokybės reikalavimai, mat žuvis yra greitai gendantis produktas.
Kvapas
Pasak A. Čepulis, tinkamos vartoti žuvies kvapas yra šviežias, jūriškas. Žiaunų kvapas lengvas, nestiprus, malonus.
Išvaizda
Kaip teigia ekspertė, šviežios žuvies kūnas turi būti ryškios, tai žuvies rūšiai būdingos spalvos, be dėmių, blizgus, žiaunų spalva nuo ryškiai raudonos iki rožinės raudonos.
Žuvies kūnas elastingas, tvirtas, paspaudus pirštu, įdubimas atšoka.
Žuvis pirmiausia genda nuo galvos
Atkreipkite dėmesį į galvą. Netinkamą vartojimui žuvį nustatyti galima taip pat pagal akis - šviežios žuvies akys turi būti šviesios, skaidrios, dažniausiai neįdubusios.
Jeigu žuvies akys yra apniukusios, įkritusios, balkšvos, matinės - žuvis netinkama vartoti.
Šviežios žuvies laikymas
Šviežią žuvį šaldytuve, geriausia laikyti ne ilgiau nei parą.
Taip pat žuvį reikėtų laikyti šalčiausioje šaldytuvo vietoje, kuri paprastai jame yra pažymėta. Ten temperatūra yra 1-2°C.
Tokiomis sąlygomis galima laikyti šviežią žuvį ne ilgiau vieną parą, jei žuvis nesupakuota, bet ne ilgiau nei galiojimo terminas.
Kaip teigia kokybės ekspertė, šaldyta žuvis gali būti laikoma ir kelis mėnesius, tačiau žuvies šaldiklyje ilgai palikti nerekomenduojama. Kuo ilgiau ji bus šaldiklyje, tuo taps sausesnė.
Kaip atpažinti nešviežius produktus?
Pradėjusios gesti žuvies paviršius pasidengia neskaidriomis gleivėmis, nusidažo gelsvai žalsva ar pilka spalva, juntamas puvimo kvapas, nuo susikaupusių dujų išsipučia pilvelis, išblykšta žiaunos, įdumba akys, suminkštėja mėsa.
Nešviežios krevetės yra bespalvės, minkštos, skleidžia nemalonų kvapą.
Tinkamų vartoti, šviežių austrių kriauklės yra sveikos, nepažeistos, o viduje aptinkama vandens.
Austrių negalima vartoti maistui, jei jos yra atsidariusios, išdžiūvusios, juntamas nemalonus kvapas.
Perkant gyvas austres, būtina įsitikinti, kad jų kiautai yra šiek tiek praviri. Pastuksenus kriauklė turėtų užsidaryti.
Jei austrė nereaguoja ir neužsidaro, netinka maistui.
Į ką atkreipti dėmesį perkant šaldytą produkciją?
Geros kokybės šaldytos žuvys yra kiekvienai rūšiai būdingos spalvos.
Žiaunų atspalvis svyruoja nuo intensyviai iki tamsiai raudonos, o nugaros raumenų spalva - vienoda.
Žuvų paviršius turėtų būti padengtas žvynais, žiaunos - prigludusios, akys - neįdubusios, skaidrios, pilvelis - neišpūstas.
Neturi būti pašalinio, ypač apkartusių riebalų, kvapo.
Sušaldytų žuvų ar jų filė paviršius turi būti lygus, švarus, vienodos spalvos.
Svarbu, kad žuvys nebūtų atitirpusios ir vėl pakartotinai sušaldytos, nes tokia produkcija labai greitai genda (joje sparčiai dauginasi mikroorganizmai).
Jei yra galimybė, visada geriau rinktis šviežią produkciją.
Apsinuodijimo rizika
Vieni iš pavojingiausių žuvų gaminių - šaltai rūkyti produktai, nes kyla rizika, kad žaliava užkrėsta listerijomis.
Gendant žuviai, mėsoje susidaro biogeninių aminų (histaminas, putrescinas, kadaverinas).
Suvalgius netinkamo maisto, labai greitai pasireiškia apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimas ir niežulys, edema, paraudimas, prakaitavimas, deginantis jausmas burnoje, kraujospūdžio sumažėjimas.
Apsinuodijimą histaminu dažniausiai sukelia tunai, pelamidės, skumbrės, stauridės.
Alergijos rizika
Alergija jūrų gėrybėms yra antra pagal dažnumą maisto alergija, kuri jautriems asmenims gali baigtis ir anafilaksiniu šoku.
Alergija žuviai ir jūrų produktams pasireiškia veido, lūpų, liežuvio, gerklų tinimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, niežtinčiu odos bėrimu, pilvo skausmais, vėmimu, viduriavimu.
Žuvies užterštumas
Baltijos jūra yra vienas nešvariausių telkinių pasaulyje. Žuvys gali būti užterštos tiek organinėmis medžiagomis (dioksinu), tiek neorganinėmis (sunkiaisiais metalais - švinu, kadmiu, gyvsidabriu).
Valgant teršalų turinčias jūrų gėrybes, kenksmingos medžiagos kaupiasi ir žmonių organizme.
Plėšrios ir riebios žuvys (lašišos, menkės) sukaupia daugiau dioksinų.
Nors tokios sudaro tik apie 10 procentų sugaunamo laimikio, jų nerekomenduojama valgyti nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams.
Sunkieji metalai daugiausia kaupiasi žuvų vidaus organuose, o mažiausiai - raumenyse.
Helmintų radimas skrodžiant žuvį
Įvairių parazitų ar jų lervų randama ant žuvies paviršiaus, kūno ertmėse ar net raumenyse.
Aptikus helmintų žarnyne ar vidaus organuose, juos reikėtų pašalinti. Tinkamas terminis žuvies apdorojimas sunaikina ir į raumenis migravusias lervas.
Vandenyno dovanos - kuo jos naudingos sveikatai?
Žuvis naudinga dėl kokybiškų ir lengvai virškinamų gyvūninės kilmės baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, kurių reikia smegenims, kraujagyslėms, širdžiai, imunitetui.
Žuvienoje daug vertingų mikroelementų (geležies, jodo, fosforo), vitaminų (A, E, D), mažiau cholesterolio.
Sveikiausi yra patiekalai, paruošti be riebalų (troškinti garuose, kepti orkaitėje).
Žuvienės gaminimas
Aliuminio ar vario puodas ir mediniai šaukštai (kad nenudegtumėte lūpų) nesunkūs vežiotis, o reikalingi žuvienei produktai užima dar mažiau vietos.
Dar gyvą žuvį reikia apsvaiginti peilio rankena, nuskusti žvynus, išpjauti žiaunas paliekant galvą, išvalyti vidurius.
Žuvienei tinka bet kokios žuvys, bet geriau virti iš sterkų, ešerių ir pūgžlių. Galima panaudoti įvairių rūšių žuvis, tačiau tarp jų turi būti kelios iš paminėtų.
Žuvies kepimas
Žuvis nuvaloma, nupjaustomos galvos, išskrodžiama ir nuplaunama.
Druska lengvai įtrinama žuvies oda ir vidus.
Po penkių minučių žuvis išvoliojama džiūvėsiuose ir dedama į karštą keptuvę, kuri stovi ant anglių.
Kepama iš abiejų pusių, kol žuvies oda tampa oranžinė ar raudona.