Lietuva, turtinga ežerais ir upėmis, gali pasigirti įvairia žuvų įvairove. Šiame straipsnyje apžvelgsime žuvų reitingą Lietuvos ežeruose, atsižvelgiant į populiacijų atkūrimą, mėgėjišką žūklę ir nacionalinės žuvies rinkimus.

Žuvų Įveisimas ir Populiacijų Atkūrimas

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planus, Lietuvos ežerai reguliariai papildomi įvairiomis žuvų rūšimis. Šiais metais, sėkmingai atlikus šamų dirbtinio veisimo darbus, vidaus vandens telkinių ekosistemą papildė 44,3 tūkst. vnt. šamukų. Didieji Lietuvos ežerai, tvenkinys Mažeikių rajone ir Nemuno upė Šilutės rajone liepos mėnesį buvo įžuvinti tūkstančiais paaugintų šamų jauniklių.

Šiemet gegužės mėnesį Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų ir Vakarų regiono žuvivaisos skyriuose, įsikūrusiuose Simne (Alytaus raj.) ir Rusnėje (Šilutės raj.), iš neršti pasiruošusių šamų reproduktorių buvo paimti ir apvaisinti ikrai. Po to jie patalpinti į inkubavimo aparatus. Simno žuvivaisos skyriuje išveistomis ir paaugintomis žuvimis praturtinti Druskininkų, Molėtų, Trakų, Ignalinos, Zarasų rajonų ežerai ir Mažeikių rajone telkšantis Juodeikių tvenkinys. Į vandens telkinius išleista 19,3 tūkst. vienetų šamukų. Rusnės žuvivaisos skyriuje paaugintais šamukais sėkmingai įžuvintas Drūkšių ežeras Ignalinos rajone ir Nemuno upė Šilutės rajone. Į šiuos vandens telkinius iš viso išleista 25 tūkst.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvos vandens telkinius jau įžuvinta virš 13,6 mln. vnt. žuvų jauniklių. Didžioji dalis vandens telkinių įžuvinti plėšriomis žuvimis: lydekomis, vėgėlėmis, sterkais ir unguriais. Taip pat šalies upės gausiai praturtintos aštriašnipiais eršketais, lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais.

2024 m. gegužės 20 d., į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone išleisti 7 tūkstančiai europinių ungurių jauniklių. Iš viso šiemet į 63 šalies vandens telkinius planuojama išleisti daugiau kaip 1 mln. pavasarį į Lietuvą atsivežtų ir Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Laukystoje paaugintų unguriukų, rašoma pranešime spaudai.

Nuo 2011 m. Žuvininkystės tarnyba kasmet unguriais įžuvina daugiau nei 150 skirtingų vandens telkinių. Iš viso 2011-2023 m. į Lietuvos vandens telkinius įveista virš 13 mln. europinių ungurių. Šių žuvų išteklių valdymo planas Lietuvoje finansuojamas iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų veiksmų programą.

Šią savaitę baigti lynų įveisimo į šalies ežerus darbai. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 metų planą, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai ir žuvivaisininkai į šalies ežerus išleido 25,2 tūkst. vnt. dvivasarių žuvų. Vidutinis įveistų lynų svoris - 19 g. Išleisti lynai dirbtiniu būdu išveisti ir išauginti Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje, Simne. Žuvimis gausiai praturtinti Ignalinos, Mažeikių, Molėtų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų ežerai.

Mėgėjiška Žūklė: Populiariausios Žuvys ir Patarimai

Mėgėjiška žūklė Lietuvoje yra labai populiari. Žvejai mėgėjai dažnai renkasi gaudyti karosus, lydekas, ešerius ir kitas žuvis. Svarbu paminėti, kad didelių karosų žūklė yra iššūkis, reikalaujantis žinių apie jų buveines ir elgesį.

Liepą dar galima pagauti karosų, net kep­tu­vės dy­džio, ku­rių svo­ris sie­kia ki­log­ra­mą ir dau­giau. Bū­tent šį mė­ne­sį dar ga­li­ma su­si­kau­ti su rim­tes­niu eg­zemp­lio­riu­mi, nes rugp­jū­tį su stam­biu ka­ro­su „su­si­tar­ti“ jau la­bai su­dė­tin­ga. Kaip ir kiek­vie­na di­des­nė žu­vis, taip ir ka­ro­sas pa­si­žy­mi ne­men­ku at­sar­gu­mu. Tur­būt pa­ts sun­kiau­sias dar­bas di­de­lių ka­ro­sų žūk­lė­je yra su­ras­ti tel­ki­nius, kur gy­ve­na di­džiau­sios žu­vies kon­kur­so ver­ti eg­zemp­lio­riai.

Įs­pū­din­ges­nį auk­si­nį ar­ba si­dab­ri­nį ka­ro­są ga­li­ma pa­gau­ti ša­lia upių esan­čio­se sen­va­gė­se. Plau­kio­ja jie „ne­bau­džia­mi“ ir ato­kiau nuo pa­ša­li­nių akių esan­čiuo­se miš­ko eže­rė­liuo­se. Gau­dant di­džiuo­sius ka­ro­sus svar­bu pa­si­rink­ti ne tik tin­ka­mą me­tų, bet ir pa­ros lai­ką. Ne ką ma­žiau svar­bus yra ir oras bei ko­kios kryp­ties vė­jas pu­čia žve­jy­bos me­tu. Re­tes­niais at­ve­jais vie­nas ki­tas so­li­des­nis eg­zemp­lio­rius už­kim­ba ir ar­tė­jant vi­dur­die­niui. Karš­tes­nė­mis die­no­mis šios žu­vys kur kas ge­riau kim­ba nak­tį nei švie­siu pa­ros me­tu. Il­giau sė­dė­ti ne­ver­ta.

Ge­rai di­die­ji ka­ro­sai kim­ba pu­čiant pie­tų ir va­ka­rų vė­jams. Tuš­čias rei­ka­las juos vi­lio­ti, kai pra­slen­ka lie­tus su žai­bais. Ta­čiau kai šil­ta ir krap­no­ja smul­kus lie­tus, tai tik į nau­dą. Ka­ro­sus gau­dan­tys meš­ke­rio­to­jai ne­re­tai dis­ku­tuo­ja, ar ver­ta šių žu­vų žūk­lė­je nau­do­ti bi­rų jau­ką. Pa­vyz­džiui, jei žūk­lau­ja­ma ne­di­de­liuo­se miš­ko eže­rė­liuo­se, tai ma­nau, jog pirk­ti­nio jau­ko vi­siš­kai ne­rei­kia. Už­ten­ka su lai­dy­ne į pa­si­rink­tą žūk­lės vie­tą iš­šau­ti ke­lias sau­jas kon­ser­vuo­tų ku­ku­rū­zų ar­ba kvie­čių.

Žve­jy­bos die­ną (jei ruo­šiuo­si žve­jo­ti nuo ry­to iki va­ka­ro) per­ku bent 3 kg bi­raus jau­ko bei su­drė­ki­nęs į jį įmai­šau ir jau mi­nė­tų grū­dų. Su­me­tęs jau­ko ru­tu­lius dar išau­nu iš lai­dy­nės pa­pil­do­mai tų pa­čių ku­ku­rū­zų, žir­nių. Di­die­siems ka­ro­sams pa­tin­ka kom­pos­te ran­da­mi slie­kai, mu­sės ler­vos. Ka­ro­sai neat­si­sa­ko stver­ti šu­tin­tų per­li­nių kruo­pų, bly­no ar iš juo­dos duo­nos pa­da­ry­to ru­tu­liu­ko. Daž­niau­siai gau­dy­da­mas ka­ro­sus ant ri­tės būg­ne­lio vy­nio­ju 0,20 mm, o ne­re­tai - ir 0,22 mm sto­rio va­lą.

Kiršlys: Delikatesas Lietuvos Upėse

Kiršlys yra gėlavandenė žuvis, natūraliai gyvenanti Lietuvos upėse, nors ją galima rasti ir ežeruose. Ji pirmiausia mėgsta švarų vandenį, neužterštą chemikalais, pramonės atliekomis ar žemės ūkio nuotekomis. Jos pirmiausia reikėtų ieškoti šaltose, srauniose kalnų ir priekalnių upėse. Tai plėšri žuvis, mėgstanti slėptis upių įdubose ir užaugusiose ežerų pakrantėse. Jos mėsa lengvai virškinama ir turi daug baltymų. Joje nėra daugelio teršalų, kurie gali kauptis žuvyse iš mažiau švarios aplinkos.

Nors tai nėra sūri žuvis, joje vis tiek yra vertingų omega-3 riebalų rūgščių, kurios palaiko kraujotakos sistemą, smegenis ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Lotyniškas pavadinimas „Thymallus“ graikiškai reiškia „kvepiantis čiobreliais“. Taip pavadinta neatsitiktinai, nes ištraukta iš vandens žuvis gali kvepėti šia žolele. Subtilus skonis paverčia ją tikru delikatesu. Kiršlį galima patiekti filė arba didesniais gabalėliais. Nuvalę ir nusausinę žuvį, pagardinkite ją druska ir pipirais. Galite lengvai apvolioti miltuose. Kepkite keptuvėje su nedideliu kiekiu lydyto sviesto arba alyvuogių aliejaus apie 3-4 minutes iš kiekvienos pusės, kol taps auksinės spalvos ir traški. Ji taip pat skani kepta orkaitėje su citrina, čiobreliais ir krapais.

Nacionalinės Žuvies Rinkimai

Idėja rinkti nacionalinę žuvį asociacijai „Mano miestas Klaipėda” kilo dar praėjusių metų pavasarį. Iniciatyva pradėjo įgauti konkretesnį pavidalą praėjusių metų gegužę Klaipėdoje susirinkus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovams, mokslininkams, meškeriotojams, žvejams verslininkams, žurnalistams bei visuomenės atstovams.

Diskusijų metu buvo ne tik pritarta šiai idėjai, aptartos gairės ir kriterijai, kokiu būdu tokie rinkimai galėtų būti organizuojami, bet ir patvirtintas nacionalinės žuvies rinkimų komitetas, kuris vėliau surengė įvairių organizacijų, tokių kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos meškeriotojų sąjunga, viešbučių ir kaimo turizmą vienijančių asociacijų, žinomų prekybos centrų, aplinkosauginių organizacijų, žuvų augintojų bei žvejų verslininkų apklausą. Organizacijos pateikė savo žuvų kandidačių į Lietuvos nacionalinę žuvį sąrašus - dešimtukus. Iš jų prieš Naujuosius metus Klaipėdoje susirinkę iniciatyvinės grupės nariai bei ekspertai sudarė galutinį žuvų, pretenduojančių į Lietuvos nacionalinę žuvį penkioliktuką.

Sąrašą abėcėlės tvarka sudaro šios žuvys: ešerys, karosas, karšis, kuoja, lašiša, lydeka, lynas, menkė, plekšnė, šamas, starkis, stinta, ungurys, upėtakis, žiobris. Nacionalinės žuvies titulą laimės daugiausiai balsų surinkusi žuvis.

Iš kokio šimto Lietuvos jūrinių ir gėlavandenių žuvų rūšių, anaiptol, ne kiekviena būtų rimta kandidatė tapti Lietuvos žuvų pasaulio simboliu. Juk daug mūsų ichtiofaunos atstovių yra per daug retos, mažai žinomos plačiajai visuomenės daliai, mažai svarbios kaip verslinės ar mėgėjiškos žūklės objektai, retai vartojamos ar išvis nevartojamos maistui.

Be abejo, savo žodį turėtų tarti ir žvejai verslininkai, studentai, moksleiviai bei pensininkai. Tas faktas, kad skandinavai nacionaline žuvimi jau yra išsirinkę lydeką ar ešerį nėra kliūtis, jog viena iš jų taptų ir Lietuvos nacionaliniu simboliu. Štai jau anksčiau minėtas baltasis gandras yra ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos bei Armėnijos nacionalinis paukštis.

Tiek lydeka, tiek ešerys Lietuvoje yra plačiai žvejojamos, labai vertinamos dėl įdomios žūklės, grožio bei skanios žuvienos. Joms giminingas sterkas taip pat susilaukia ypatingo žvejų dėmesio dėl didesnio paslaptingumo, labai skanios žuvienos, įspūdingo dydžio bei grožio.

Pamaryje ir ne tik plačiai žinoma dar viena praeivė ar pusiau praeivė žuvis - žiobris. Šios žuvies garbei pamaryje bei panemunėje irgi švenčiama speciali istorinė - etnografinė kulinarinio paveldo šventė - žiobrinės. Iš taikių vidaus vandenų karpinių žuvų tarp potencialių kandidačių tapti Lietuvos nacionaliniu simboliu paminėtina kuoja, kuri yra ne tik patraukli ir spalvinga, tačiau ir bene gausiausiai vidaus vandenyse paplitusi žuvis.

Pamaryje rūkytas karšis yra tapęs tikru gurmanų simboliu, tad juokaujama, kad jeigu buvai prie Kuršmarių ir neparagavai rūkyto karšio, likai nepajutęs žvejiškos pamario dvasios. Dėl skanios žuvienos karšiai ypatingai mėgstami ne tik tarp žvejų verslininkų, bet ir tarp meškeriotojų. Nors grynai jūrinės žuvų rūšys plačiajai visuomenei daugiau žinomos iš žuvies parduotuvių šaldytuvų, tačiau neatmetama, kad dalis Lietuvos žmonių balsuotų už vieną svarbiausių Baltijos jūros verslinių žuvų - menkę.

Žuvų Tausojimas

Aplinkosaugininkai šiuo metu kovoja ne tik su klimato kaita ar milžinišku gamtos užterštumu, bet ir su kai kurių gyvūnų rūšių nykimu. Tarp į pavojų vis dažniau patenkančių rūšių atsiduria ir ne vieno mėgstama žuvis.

LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus teigia, kad projektas „Nyksta žuvys“ yra skirtas pakeisti įprotį valgyti ties išnykimo ribą balansuojančią žuvį. Leidinyje žuvys šviesoforo principu suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Pavyzdžiui, menkė šiais metais atsidūrė raudonojoje kategorijoje, kurioje esančių žuvų ir jūros gėrybių rekomenduojama atsisakyti. Tokiai kategorijai priskiriamas lietuvių mėgstamas jūros ešerys. Kai kurių žuvies rūšių situacija Lietuvoje prastėja jau keletą metų.

Statistika

Rodiklis	Duomenys
Į Lietuvos vandens telkinius įžuvinta žuvų jauniklių (per pirmąjį pusmetį)	Virš 13,6 mln. vnt.
Įveista europinių ungurių (2011-2023 m.)	Virš 13 mln.
Šiaurės rytų Atlante sugaunamos ir išveriamos žuvies kiekis per metus	16 % arba daugiau nei milijonas tonų

---