Kretingos rajonas yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, turinčių galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) 2007-2013 metais Lietuvai skiriamomis lėšomis žuvininkystės sektoriui gaivinti ir šiam tikslui laimėti iki 7 mln. Lt.
Žuvininkystės vietos veiklos grupės steigimas
Praėjusią savaitę rajono Savivaldybės taryba pritarė rajono žuvininkystės vietos veiklos grupės steigimui ir į ją delegavo 3 savivaldos atstovus. Iki šių metų balandžio 20 d. grupė turi pateikti paraišką lėšoms rajono žuvininkystės strategijai parengti.
Skirdama lėšas žuvininkystei Lietuvos Respublikoje gaivinti, ES kartu skatina ir bendruomeniškumą, todėl reikalauja, kad vietos veiklos grupė būtų sudaryta iš 50 proc. nevyriausybinių organizacijų, 25 proc. vietos valdžios ir 25 proc. verslo atstovų.
Ketvirtadienį taryba į grupę delegavo vietos valdžios atstovus: rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistą Raimondą Jocių, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistę Nijolę Vaičienę ir Darbėnų seniūnijos seniūną Edvardą Stalmoką.
“Nevyriausybinėms organizacijoms turėtų atstovauti Salantų žvejų klubas bei Kretingos žvejų ir medžiotojų draugija, verslui - veikiančios žuvies perdirbimo įmonės - “Ostsee Fish” Kretingoje ir dar viena Vydmantuose”,- teigė R.Jocius.
Į ES lėšas žuvininkystei plėtoti gali pretenduoti ir Savivaldybė, ir nevyriausybinės organizacijos, ir verslo subjektai. Rajone veikia 5 žuvies perdirbimo įmonės, be jų šia veikla dar verčiasi žmonės pagal verslo liudijimus, tarp jų - ir vadinamieji turgininkai. Į ES lėšas gali pretenduoti visi išvardintieji.
Rajone yra 33 vandens telkiniai, iš kurių 13 yra valstybiniai, o likusieji - privatūs. “ES paramos žuvininkystei gaivinti galės kreiptis ir tvenkinių savininkai, ir nuomininkai”,- patikino R.Jocius.
Jo teigimu, Salantų, Juodupėnų ir Tuzų tvenkinius nuomojasi Salantų žvejų klubas, Padvarių (žmonių žinomą kaip Kurmaičių) tvenkinį - Kretingos medžiotojų ir žvejų draugija, Tūbausių tvenkinį - Juozas Motiejauskas, Lazdininkų ir Darbėnų tvenkinius - Kazys Motiejauskas, Pesčių ir Grūšlaukės tvenkinius - Stanislovas Kaniava. Tvenkinių nuomos sutartys sudaromos 10 metų. Praėjus šiam laikotarpiui, sutartis galima pratęsti.
“Įžuvindamas tvenkinį nuomininkas įgyja pirmenybę, pranašumą prieš galimus kitus nuomininkus, tam tikrą garantiją pratęsti sutartį”,- sakė R.Jocius.
ES žuvininkystei gaivinti verslo projektus finansuoja nuo 40 iki 60 proc., likusią lėšų dalį turi kofinansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis patys projekto teikėjai. Kofinansavimo nereikia švietėjiškiems projektams. “Netgi gali būti projektas, kaip teisingai spiningauti”,- apie galimus švietėjiškus projektus kalbėjo R.Jocius.
Kretingos rajono savivaldybės žuvininkystės vietos veiklos grupės registracijos adresas - J.K.Chodkevičiaus g. 10, Kretinga.
Aplinkosaugos iššūkiai
Gamta2025 m. Gegužės 31 d. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko L. Jonausko, Žibos upelyje yra matomos raudonos nuotekos, kurios esą atsiranda dėl to, kad bendrovė „Kretingos vandenys“ neturi pakankamų pajėgumų jas išvalyti.
L. Jonauskas sako, kad šalia Žibos upelio įsikūrę gyventojai dėl šios taršos negali naudoti šulinių vandens, nes nuotekos, plukdomos upelio vaga, yra užteršusios jų šulinius. Pasak jo, Žiba nuotekomis teršiama jau kone dešimtmetį, „tačiau niekas nepadaryta, kad tarša liautųsi“.
„Paprašiau Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento ir Kretingos rajono savivaldybės nuodugniai ištirti situaciją ir kuo greičiau imtis plano sudarymų, kaip efektyviai ir greitai galima būtų pažaboti taršą nuotekomis. Gyventojai nebegali būti bendrovės „Kretingos vandenys“ įkaitais, o neveiklumas dėl taršos nesuvaldymo negali būti toleruojamas“, - savo pranešime teigė Seimo narys.
Kita vertus, D. Sirutis patvirtino, kad kartais iš tiesų pasitaiko atvejų, kai fiksuojama padidėjusi leistina taršos norma. „Gyvenvietė plečiasi, gamybinės įmonės auga, o valymo įrengimai nebuvo pritaikyti plėtrai tokioms apimtims“, - teigė „Kretingos vandenų“ atstovas. Anot jo, Vydmantų nuotekų valykla rekonstruota prieš maždaug 12 metų.
Padėtį sunkina nesąžiningi gyventojai ir įmonės
Dėl padidėjusios leistinos išleidimo taršos normos, D. Siručio teigimu, įmonė yra gavusi aplinkosaugininkų baudų. „Buvo avarija Vydmantuose, kuri su valykla nelabai buvo susijusi. Labiau buvo susijusi su gyventojų savavališkais lietaus tinklų į buitinių nuotekų tinklus pajungimais. Dėl to turėjome persipildymą tinkluose ir turėjom išsipylimą į Žibos upelį ir už tai buvom nubausti“, - aiškino jis.
D. Siručio teigimu, Vydmantų valyklos apkrovas didina ir „Kretingos vandenų“ aptarnaujamos įmonės, kurios deklaruoja mažesnius nuotekų kiekius nei iš tikrųjų išleidžia. Anot jo, „Kretingos vandenys“ dėl šios problemos jau ne kartą kalbėjosi su taršiomis įmonėmis.
Padėtų nuotekų valyklos rekonstrukcija
Pasak D. Siručio, šio mėnesio pradžioje vienai didžiausių Vydmantų nuotekų valyklos teršėjų - burokėlių apdirbimo įmonei „Jovaigė“ - „Kretingos vandenys“ pastatė nuotekų skaitiklį, kuris fiksavo keturis kartus didesnį nuotekų kiekį, nei įmonė deklaruoja.
„Tai reiškia, kad daug metų mes turėjom ne tuos (nuotekų - BNS) skaičius, kuriuos mums išleido“, - teigė „Kretingos vandenų“ atstovas. Šiuo metu „Jovaigei“ „Kretingos vandenys“ yra įteikusios dokumentus, kuriuose nurodyta parengti veiksmų planą, kaip įmonė ruošiasi valyti nuotekas, antraip „Kretingos vandenys“ turi teisę inicijuoti sutarties nutraukimą.
Dar vienas rajono teršėjas, pasak D. Siručio, yra žuvies perdirbimo įmonė „Taurys“, kuri į bendro naudojimo nuotekų tinklus meta žuvies atliekas. Po „Kretingos vandenų“ kreipimosi įmonė įsirengė valymo įrenginį, tačiau jo neprižiūri.
„Pastebėjom, kad to įrenginio neprižiūri ir kiek kalbėjome su aplinkinėmis įmonėmis, kurios teikia valymo įrenginių priežiūros paslaugas, jie (valymo įrenginių prižiūrėtojai - BNS) atsisako prižiūrėti ir teikti tokias paslaugas, nes įmonė nesilaiko rekomendacijų“, - BNS sakė D. Sirutis. Jis pripažino, kad problemų yra ir vykdant įmonių monitoringą - bendrovės, atvykus „Kretingos vandenų“ specialistams, tiesiog ima skiesti nuotekų vandenį švariu ir dėl to paimti mėginiai neatitinka tikrovės. Šios problemos, pasak D. Siručio, jau ne kartą aptartos savivaldybėje.
Savivaldybės pozicija
Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus teigimu, nuotekos į upelį nėra leidžiamos - iš „Kretingos vandenų“ valymo įrengimų jos išeina išvalytos. Be to, anot jo, L. Jonausko teiginys, kad „niekas nepadaryta, kad tarša liautųsi“ yra netiesa.
„Mes praeitais metais dar buvusio ministro Simono Gentvilo prašėm pagalbos. Jis buvo į tas valymo įrengimų įstaigas nusiuntęs patikrinimus ir jokių pažeidimų nebuvo aptikta“, - BNS sakė Kretingos savivaldybės meras. A. Kalnius teigė suprantantis, kad rajonui reikalinga naujų valymo įrengimų statyba, bet tai „neįvyks per vieną, dvi dienas“.
Meras negalėjo įvardinti, kada galėtų prasidėti nuotekų valyklos rekonstrukcija. Vietoje to jis šioje situacijoje įžvelgė dar vieną „žaidėjų pusę“, kuri esą suinteresuota diskredituoti savivaldybę.
„Vydmantų gyvenvietėje, šalia jos esančiose gyvenvietėse yra labai daug sklypų, kurie norėtų pasidaryti vietinius valymo įrengimus. Paprasčiausiai tie gyventojai bando per visas puses spausti savivaldą, kad jie kuo greičiau išduotų leidimus vietiniams įrenginiams“, - sakė meras. Anot jo, vietinių valymo įrenginių, jei teritorijoje yra geriamo vandens, savivaldybė statyti neleidžia.
„Jūs suprantat, kuo tai gresia gyventojams, kur yra labai didelė koncentracija? Tai yra paprasčiausiai užteršti gruntiniai vandenys, užterštas po to geriamas vanduo. Mes Kretingoj jau netgi kelias tokias vietas turim, kur yra didelė koncentracija tų vietinių valymo įrengimų ir jie nedirba efektyviai“, - kalbėjo A. Kalnius.
Aplinkosaugininkų tyrimai
Pasak Aplinkos apsaugos departamento (AAD), į aplinkosaugininkus kreipėsi ne tik L. Jonauskas. Šių metų gegužės pradžioje departamentas yra pradėjęs tyrimą dėl Rūdaičių, Užpelkių ir Žibininkų kaimų gyventojų pranešimo, jog iš Vydmantų nuotekų valyklos į Žibos upelį gali būti išleidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos.
„Pranešime nurodyta, kad dėl to jaučiamas nemalonus kvapas, taip pat galimai užterštas upelis ir geriamojo vandens šuliniai. AAD pradėjo tyrimą ir 2025 metų gegužės 12 dieną teikė pavedimą Aplinkos apsaugos agentūrai atlikti neplaninius valstybinius laboratorinius tyrimus Vydmantų nuotekų valyklos komunalinėse nuotekose po valymo“, - BNS teigė AAD Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Laura Dagilienė.
Pasak jos, bendrovė „Kretingos vandenys“ yra AAD kontroliuojamų objektų sąraše ir tikrinama kasmet. Departamento teigimu, Žibos upelio tarša fiksuota ne vieną kartą.
„2015 metais AAD pareigūnai nustatė, kad neišvalytos nuotekos iš bendrovės „Kretingos vandenys“ Vydmantų nuotekų valyklos ištekėjo į Žibos upelį, kadangi buvo sutrikęs valymo įrenginių technologinis procesas. Tarša buvo nutraukta, taikytos poveikio priemonės, paskaičiuota aplinkai padaryta žala buvo atlyginta“, - sakė L. Dagilienė. Koncentracijų viršijimai nuotekų valykloje fiksuoti ir 2023 metais, ir pernai.
Pasak L. Dagilienės, įmonė moka mokesčius už teršalų išleidimą į vandens telkinius.
Kretingos rajono žuvininkystės įmonės
Informacija apie vieną iš rajono įmonių:
| Įmonės pavadinimas | Ostsee Fisch Kretinga, UAB |
|---|---|
| Įmonės kodas | 110753855 |
| Veikla | Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas |