Daugelio Lietuvos gyventojų mitybos racione mėsos su kaupu, o štai žuvies tikrai mažoka. Suvalgome daugiau žuvies prieš Kūčias bei per jas, tačiau visu kitu laiku žuvis retas svečias ant mūsų stalo. Tuo tarpu visos sveikatos organizacijos tvirtina vieningai „valgykite daugiau žuvies“, tai reiškia bent kelis kartus per savaitę.

Priežasčių, kodėl valgome mažai žuvies, toli ieškoti nereikia. Kelis kartus gyvenime darželyje, mokykloje ar kavinėje paragavę netinkamai paruoštos baltos žuvies galime galvoti, kad jos nemėgstame. Taigi skatinu aplinkinius išbandyti įvairesnes žuvų rūšis bei paruošimo būdus ir atrasti savo mėgstamus.

Visi žinome, jog šviežios žuvys yra pačios vertingiausios. Jos yra išlaikiusios visas maistines savybes ir iš jų galima pasigaminti įvairiausių patiekalų. O pirkdami kulinarinius žuvų gaminius, ypač užkandas, turime įdėmiai perskaityti informaciją ženklinimo etiketėje. Ką dar reikia žinoti, norint įsigyti kokybišką žuvies produktą?

Kaip įvertinti žuvies kokybę?

Žuvis gali būti šviežia, atšaldyta, atšildyta arba šaldyta. Kaip išsirinkti kokybiškiausią ir kuo skiriasi jų rūšys?

„Žuvies kokybė vertinama pagal juslinius rodiklius: išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, jei produktas paruoštas vartojimui ir skonį. Neperdirbtos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia, kadangi galite apžiūrėti jos akis, žvynus, pelekus ir žiaunas“, - sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Sveikos, šviežios, po pagavimo tinkamai laikomos žuvies akys turi būti iškilios, skaidrios, drėgnos, apvalios, vyzdys juodas, neapsiblausęs. Pradėjusios gesti ar ligotos žuvies akys apsiblausia, sudžiūva, pradeda raukšlėtis, įdumba. Pelekai ir žvynai turi būti sveiki, tvirti, drėgni. Senos ar jau senokai pagautos žuvies pelekai bei žvynai yra trapūs, lūžtantys ar iškrentantys vos švelniai užkabinus nagu.

Pasak specialistės, vos pagautos žuvies žiaunos yra ryškiai raudonos, švarios, o laikui bėgant jos tamsėja, įgauna raudonai rudą ar net juodą spalvą arba išblykšta, išsipučia, pradeda net irti ir dvokti, pasidengia gleivėmis ir nešvarumais.

„Termiškai neapdorota balta žuvis (pavyzdžiui, menkės, otai) turėtų būti permatoma, balkšvos spalvos su rausvais intarpais, o štai matinis atspalvis ir sniego baltumas rodo, kad žuvis nėra pati šviežiausia. Šviežia raudona, tamsi žuvis (pavyzdžiui, lašiša, tunas) yra sodrios, ryškios spalvos, o raumenų struktūra labai aiškiai matoma. Pasirinkti žuvies gabaliukai, kaip ir nepjaustyta žuvis, turi būti elastingi, tačiau tvirti, paspaudus pirštu neturėtų likti įdubų. Nebijokite paprašyti pardavėjo paspausti pirštu žuvies. Nuo paspaudimo likusi duobutė turi pranykti. Šis požymis rodo, kad žuvies raumenys yra standūs, neištižę, nesuglebę“, - kaip atskirti šviežią žuvį pataria „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

Šviežios žuvys

Šviežios žuvys niekaip neapdorojamos, o tik atšaldomos ledu, kuris gaminamas iš švaraus ar geriamojo vandens ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje siekiant sustabdyti gedimo procesus.

Šviežia žuvis:

• neturi pašalinio kvapo, nebent jūros ir jodo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, vadinasi, žuvis nešviežia ir pradeda gesti.
• akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri.
• žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiauniniai dangteliai standžiai suglausti nesusiklijavę.
• oda blizganti ir stangri.
• gleivės skaidrios.
• žvynai tvirtai laikosi.
• pelekai ir uodega neapdžiūvę.
• raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų.
• žuvis nelinksta.
• paspaudus pirštu duobutė nedelsiant išsilygina.
• Neskrostų žuvų vidaus organai neištižę, nesusilieję ir gerai matyti, juos galima laisvai atskirti.

Sušaldytos žuvys

Sušaldytos žuvys, jų filė ar kiti gaminiai turi būti gaminami tik iš kokybiškų šviežių žuvų. Žuvys dažniausiai užšaldomos dar jūroje, o šaldymo metu glazūruojamos (padengiamos apsauginiu ledo sluoksniu), kad būtų apsaugotos nuo išdžiūvimo, oksidacijos (riebalų gedimo, t. y. nepagelstų, neapkarstų, neįgautų nemalonaus kvapo) ir būtų galima išlaikyti kokybiškas ilgesnį laiką.

Jeigu žuvys prieš sušaldymą buvo kokybiškos, sušaldymas vyko tinkamai ir po to jos buvo laikomos pastovioje žemoje (ne aukštesnėje kaip minus 18ºC temperatūroje), žuvų kokybė atšildžius beveik nesiskirs nuo šviežių žuvų.

Tačiau maistiniu požiūriu žuvų vertė šiek tiek gali sumažėti priklausomai nuo atitirpinimo proceso, nes atitirpinus su vandeniu gali pasišalinti ir natūraliai žuvyje esantis skystis (ilgai užsitęsus atitirpinimo procesui, išteka natūralios žuvų sultys ir tuomet žuvys, pvz., keptos, trupa ir būna sausos konsistencijos), be to, dėl susidariusių ledo kristalų šiek tiek pakinta audinių struktūra.

Sušaldytų žuvų produktai turi būti:

• natūralios spalvos.
• kietos konsistencijos (stuksenant girdimas skambus garsas).
• turi blizgėti.

Apdžiūvę krašteliai, išblukusi ar pageltusi spalva rodo, kad žuvis pasenusi. Pirkdami sušaldytus žuvų produktus atkreipkite dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo -18°C.

Nepirkite produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju bus šaldoma nepakankamai, radus pažeistą pakuotę ar glazūros sluoksnį - tokie produktai greičiau genda ir yra tikimybė nusipirkti nekokybišką produktą. Sušaldytų žuvų produktų negalima pakartotinai užšaldyti.

Šaldytos žuvies pasirinkimas - tikras iššūkis?

Išsirinkti kokybišką ir skanią šaldytą žuvį gali būti nemenka užduotis.

„Visų pirma rinkitės skaidrų įpakavimą, kad galėtumėte apžiūrėti ne tik jo išorę, bet ir vidų. Pakuotė turi būti vientisa, nepažeista, ledo kristalai turėtų būti tolygiai pabirę po visą įpakavimo vidų. Šaldytos žuvies spalvą įvertinti ganėtinai sunku, tačiau ji turi būti vienalytė, be patamsėjusių ar pašviesėjusių vietų. Kokybiškai užšaldyta žuvis yra beveik bekvapė arba skleidžia labai silpną kvapą. Ant užšaldytos žuvies pakuotės visada yra nurodyta užšaldymo (arba gali būti tik pagaminimo) data. Reikia įvertinti laiką, kuris jau praėjęs nuo šios datos. Visada rekomenduojame rinktis vėliau užšaldytą žuvį“, - sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Išsirinkę kokybišką šaldytą žuvį nesugadinkite jos netinkamai atšildydami. Lėtai atšylanti žuvis išlaikys struktūrą, bus nesausa ir skani.

Pasak A.Lekavičiūtės, geriausias atšildymo būdas - įdėti žuvį į šaldytuvą ir leisti jai palaipsniui atšilti. Procesas trunka gana ilgai, tačiau toks būdas leidžia išsaugoti skonį ir tekstūrą. Greitesnis būdas - įsitikinus, kad žuvis yra uždarame plastikiniame maišelyje, ją panardinti į indą su šaltu vandeniu. Svarbu, kad visa žuvis pasinertų į vandenį. Žuvį vandenyje reikia palikti apie valandą. Atšildymui negalima naudoti karšto vandens, nes žuvis bus atšildyta netolygiai, kol atšils žuvies vidiniai sluoksniai, išoriniai audiniai bus pažeisti bakterijų.

Skaitykime etiketes

Visuomet atkreipkite dėmesį ar žuvis „Sužvejota“ ar „užauginta“. Nėra taisyklė, bet dažniausiai sužvejota žuvis - tai laukinėje gamtoje užaugusi, laukiniu maistu mintanti žuvis, o užauginta - šeriama dažnai nenatūraliais pašarais, maisto papildais, vaistais ir kitomis medžiagomis, kurių net nebus pažymėta ant pakuotės, nes žuvis tas medžiagas suvartoja augdama. Be to, ji dažniausiai mažiau juda, taigi ir jos sudėtis bus kitokia, nei laukinės žuvies.

Etiketėje yra pažymima iš kur žuvis atkeliavo. Teigiama, kad šaltuose vandenyse užaugusios žuvys yra skanesnės, skiriasi „mėsos“ struktūra, be to geresni apdorojimo procesai dėl žemų temperatūrų. Pavyzdžiui, gali būti Atlanto ar ledjūrio menkė ir menkė iš Vietnamo ar Kinijos. Atkreipkite dėmesį į skirtumus. Atraskite sau skaniausią.

Būtina skaityti ne tik kas didelėmis, o ir kas mažomis raidėmis parašyta. Viena šaldyta žuvis susideda tik žuvies ir glazūros, o štai kitoje jau rasite ir maisto priedų (E): stabilizatorių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų. Kuo jų daugiau - tuo žuvies kokybė žemesnė.

Glazūra ir šerkšnas ant pakuotės - kuo jie svarbūs?

Daug kas baiminasi, kad žuvis glazūruota. Patys gamintojai teigia, kad glazūra reikalinga, kad apsaugotų žuvį nuo išdžiūvimo ir oksidavimosi. Vertėtų apžiūrėti atidžiai, ar žuvis neišsausėjusi, nesudžiūvusi, ypač uodega, ar ant jos nėra rusvų oksidacijos dėmėlių. Oksiduota žuvis bus „guminio“ skonio, sausa ir tos rusvų dėmelių vietos karstelėjusios.

Atkreipkite dėmesį, kad ant pakuotės dabar jau rašomas tik grynasis žuvies svoris be glazūros. Šis svoris puikus skaičius įsivaizduoti kiek mokate už žuvį. Klaidinti jis gali tada, kai yra pridėta maisto priedų, kurie užlaiko skysčius pačioje žuvyje. Šie priedai būna nurodyti ant pakuotės.

Jei renkatės šaldytą žuvį, ypatingai svarbu, kad ji būtų užšaldyta teisingai, t.y. greitai, nes kitu atveju susidarę vandens kristalai suardo tokį vertingą baltymą. Gaila, kad šito nerašoma nei ant pakuotės, nei įmanoma to pamatyti akimis. Tačiau ką galite pamatyti - tai šerkšną ant pakuotės. Tai reiškia, kad temperatūra šaldymo kameroje, dažniausiai pačioje parduotuvėje, svyravo. Pats produktas nebus sugedęs, bet žuvis bus išsausėjusi, mažiau skani.

Kaip gaminti, kad nesugadintume

Pirmiausia reiktų pamiršti tokius žuvies apdorojimo būdus, kaip kepimą tešloje, gruzdinimą, skrudinimą, nes susidaro ne tik kancerogeninės medžiagos, bet naudojamas papildomas rafinuotas aliejus, kurio tuščios kalorijos nėra naudingos mūsų organizmui.

Pirmenybė teikiama tausojantiems patiekalams, tai yra, šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: verdant vandenyje ar garuose, troškinant, kepant orkaitėje, pavyzdžiui, kepimo popieriuje, folijoje ar troškinant stikliniuose induose. Tokio terminio apdorojimo metu nesusidaro kancerogeninės medžiagos. Norint atskleisti kuo daugiau natūralaus žuvies skonio, reikia virti ir troškinti ne ilgiau negu būtina.

„Sveikiausias maisto ruošimo būdas - žuvies virimas garuose. Kuo trumpesnis virimas garuose, - tuo geriau. Verdant garuose žuvis išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų. Žuvies virimo trukmė priklauso nuo žuvies dydžio. Jei verdamas 250 g žuvies gabaliukas, virimo laikas apie 10 min.“,- apie žuvies gamybą pasakoja VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Pasak specialistės, jei vis tik pasirinkote žuvį kepti, rekomenduojama sutrumpinti terminio apdorojimo laiką ir, pagal galimybes, sumažinti temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina žuvies apvolioti tešloje ir kepti keptuvėje gausioje aliejaus, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys mūsų organizmui kenksmingos medžiagos.

„Kepant žuvį orkaitėje rekomenduojama rinktis 165-180 °C temperatūrą. Tuomet žuvis išlieka minkšta ir sultinga. Kepimo laikas priklauso nuo žuvies dydžio ir svyruoja nuo 10 min iki 30 min. Žuvies kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė, folija ar kepimo popierius, taip pat stikliniai indai. Papildomai riebalų naudoti nereikia, nebent gaminama liesa žuvis, pavyzdžiui, menkė ar lydeka, kurią prieš valgant galima apšlakstyti kokybišku nerafinuotu aliejumi (linų sėmenų, kanapių, alyvuogių), su kuriuo gautume polinesočiųjų riebalų rūgščių,” - sako R.

Kuo naudinga mūsų organizmui žuvis?

Žuvys- puikus baltymų ir energijos šaltinis, turintis daug vitaminų A, D, E ir B1,B12, B6, mineralinių medžiagų - kalio, fosforo, magnio (tris kartus daugiau nei mėsa), mikroelementų (jodo, cinko, seleno). Paslaptis slypi žuvyje esančiose omega 3 riebalų rūgštyse. Jų žmogaus organizmas pats negamina, todėl jų nuolat trūksta. Jei per savaitę žuvies valgome bent du kartus (per dieną apie 200 g), šių rūgščių gauname pakankamai.

Mažėja rizika susirgti vėžiu, astma, depresija, diabetu, širdies ligomis.

Žuvies riebalai vertingi tuo, kad juose yra žymiai daugiau skystų nesočių riebiųjų rūgščių negu augaliniuose aliejuose. Todėl netgi esant žemesnei kaip 0°C temperatūrai, jie išlieka skysti. Šis kompleksas normalizuoja riebalų ir cholesterolio apykaitą. Nustatyta, kad 30 g žuvų taukų cholesterolio kiekį sumažina 7 proc.

Riebalai yra pasiskirstę įvairių žuvų kūne nevienodai; ešerinių koncentruojasi vidaus organuose, sykinių ir jūros ešerių - keteros srityje, silkių poodyje, šamo uodegos srityje, eršketų raumenyse, menkių kepenyse.

Didžiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys. Omega-3 riebalų rūgščių kiekis įvairiose žuvyse skiriasi - priklauso nuo jų rūšies ir kilmės (pvz., užaugintų fermose ir laukinių).

Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios smegenų membranų funkcijoms ir smegenų aktyvumui, normaliam odos funkcionavimui, organizmo atsparumui, kraujo klampumui ir krešumui (mažina trombocitų agregaciją), kraujospūdžiui.

Verta prisiminti, kaip teigia I. Stoškuvienė, kad rūkytoje žuvyje, paruoštoje silkėje yra daug druskos, kurios vartojimą reikia riboti.

Pagal riebumą žuvys skirstomos į:

• Liesos - iki 2 proc.
• Vidutinio riebumo - nuo 2-6 proc.
• Riebios - nuo 6-20 proc.
• Labai riebios - daugiau kaip 20 proc.

Alergija žuviai

Alergija žuviai ir žuvies produktams pagal dažnumą yra ketvirtoje vietoje. Pasak alergologės E. Vaitkaitienės, dažniausiai alergiją sukelia menkė, tunas, skumbrė, šamas.

„Jeigu esate jautrus kurioms nors žuvų rūšims, galite rinktis kitokias. Pavyzdžiui, jei esate jautrus lašišai, galima alergijos rizika kitos rūšies žuviai yra tik apie 50 proc.

• Alergijos tikimybę sumažinsite, jei žuvį kepsite ar troškinsite 1000C temperatūroje ne trumpiau nei 10 minučių.
• Kai kurie žmonės yra jautrūs šviežios ir kepamos žuvies kvapui, - tai gali pasireikšti net bronchinės astmos priepuoliu!
• Atsargiai valgykite lašišinių žuvų ikrus, jei vartojate širdies vaistus (beta blokatorius, angiotenzino receptorių antagonistus).

Nevalgomos žuvys

E. Peskovas atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visos Lietuvą skalaujančioje jūroje gyvenančios žuvys yra valgomos: „Yra tokia žuvis - builis, kitaip vadinamas byčiokas. Tai invazinė žuvis, dabar labai paplitusi jūroje, ir nuo kranto labai gerai kimbanti“, - pasakoja žvejys. Nors dygi ir aštriomis išaugomis pasipuošusi žuvis lengvai kimba, ji nėra vertinama ir valgyti jos - nerekomenduojama.

Taip pat neretai pagaunamos nevalgomos žuvys yra vėjažuvės, ypač dažnai pasitaikančios gegužės mėnesio pabaigoje. Nors kai kurie žmonės nežinodami jas gali suvalgyti, tačiau Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys perspėja, kad kulinarijai šios žuvies savybės visai nėra tinkamos.

Saugotis reikėtų ir grundulų - žmonės dažnai šias žuvis pagauna Baltijos jūroje, ypač būdami Palangoje ar Šventojoje.

„Tai nemaža žuvis, kurią galima gaudyti neribojamais kiekiais. Nors skoninės savybės gali atrodyti neblogos, tačiau iš tikrųjų ši žuvis ryja viską, kas papuola, yra tarytum atliekų surinkėjas ir nėra pakankamai ištyrinėta. Tad galima spręsti, kad ji nėra tinkamiausia valgymui. Yra girdėta tokių atvejų, kad ją suvalgę žmonės apsinuodija, sustoja virškinimo sistema“, - perspėja jis.

Dažnai Lietuvos vandenyse randama dyglė bei kartuolė taip pat neturėtų būti valgomos. Šiose nedidelėse žuvyse yra daugybė ašakų, o sumąsčiusiems jų paragauti - kyla didelė grėsmė užspringti. Negana to, šios žuvys maistinės vertės prasme yra visiškai nevertingos.

„Tokios žuvys kaip šapalas, strepetys, kurios mėgsta gyventi tėkmėje, upėse, irgi neturi didelės maistinės vertės. Nors šios žuvys atrodo didelės, stiprios, labai įdomu jas gaudyti, ištraukti, bet valgymui nelabai tinkamos, nes turi labai daug ašakų, kurias reikia daug rankioti ir stengtis neužspringti“, - perspėja V. Gečys.

Populiariausios žuvys Lietuvoje

Populiariausios žuvų grupės Lietuvoje yra lašišinės ir karpinės žuvys. Abejoms grupėms būdingi atitinkami vandens telkiniai: V. Gečys pasakoja, jog lašišinės žuvys labiausia mėgsta sraunias, švarias upes, tekantį vandenį. Tuo metu karpinės žuvys gali gyventi įvairiuose vandens telkiniuose, tačiau labai sraunių upių nemėgsta.

Pagal maistinę vertę ir pirkimo kainą vertingiausiomis V. Gečys išskiria eršketines ir lašišines žuvis. Iš dažniausiai gamtoje pasitaikančių žuvų Lietuvoje vertingiausia laikoma lašiša.

Mažiausiai ašakų turinti žuvis - eršketas, tačiau V. Gečys pastebi, jog natūraliuose vandenyse Lietuvoje kol kas jos nėra randama labai daug, tad dažniausiai ši žuvis aptinkama tvenkiniuose arba parduotuvėse, auginama uždarose sistemose.

Mažai ašakų turi ir vėgėlė, šamas, karšis. Specialisto teigimu, kuo žuvis didesnė, tuo paprasčiau ją išdarinėti.

Sūdytos žuvys

Gerai išsūdytos žuvys yra:

• specifinio malonaus kvapo, spalva būdinga atitinkamos rūšies sūdytoms žuvims, nepatamsėjusi, nepageltusi (stipriai sūdytų žuvų paviršius gali būti nežymiai patamsėjęs su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose).
• Stipriai sūdytų žuvų raumenys kieti, o vidutiniškai ar silpnai sūdytų - minkšti, tačiau nesuglebę, standūs.

Populiariausia iš visų sūdytų žuvų yra silkė. Šios rūšies žuvys yra labai paplitusios. Jos sugaunamos Ramiajame, Atlanto vandenyne, Juodojoje, Kaspijos, Baltijos jūroje ir kt. Pramoninei gamybai dažniausiai naudojamos Ramiojo ir Atlanto vandenyno silkės.

Parduotuvėse siūlomas didelis šių žuvų gaminių asortimentas, todėl šeimininkės turi iš ko rinktis. Silkė yra sūdoma neišdarinėta, išdarinėta, gaminama filė, kuri dažnai naudojama kulinariniams gaminiams ruošti. Labiausiai mėgstamos ir dažniausiai gaminamos silpnai sūdytos silkės, kurių druskos kiekis mažesnis negu 7 procentai arba marinuotos su prieskoniais ar be jų, t. y. apdorotos rūgštimi (paprastai acto rūgštimi) ir druskos tirpalu, kuris suteikia žuviai būdingą skonį, kvapą bei tekstūrą.

Parduotuvėse pateikiamas gausus asortimentas įvairių silkių užkandų, kurios gaminamos su daržovėmis, vaisiais, grybais bei įvairiais prieskoniais, užpiltos marinatu, aliejumi, padažais. Parduodamos Matjes, dūmo skonio, islandiškos, švediškos ar kitaip pavadintos sūdytos silkės.

Surimi

Tai kruopščiai išvalyta ir nukaulinta žuviena, sutrinta iki pastos konsistencijos, iš kurios pašalinti riebalai. Kitaip tariant, tai žuvų baltymų koncentratas, gaminamas dažniausiai iš baltųjų žuvų - jūros lydekų, menkių ir kitų.

Surimi yra beskonė, bekvapė medžiaga, todėl iš jos gaminant maisto produktus, naudojama daug sudedamųjų dalių, ypač maisto priedų.

Surimi gaminiai neriebūs, nekaloringi, tačiau neturi biologiškai vertingų medžiagų. Technologinio proceso metu jos žūva, todėl dažnai naudojami kaip komponentai įvairiems patiekalams gaminti. Tokie produktai parduodami švieži ir užšaldyti. Perkant užšaldytus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų išvaizdą - ar neišdžiūvę, nesusiraukšlėję, nes tokie požymiai rodo, kad buvo pažeistos laikymo sąlygos - produktai atšildyti ir vėl pakartotinai užšaldyti.

Sunkieji metalai žuvyse

Sunkieji metalai lengvai kaupiasi žuvyse. Valgant žuvį su dideliais sunkiųjų metalų kiekiais galimas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.

Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. Žuvininkystės produktams reglamentuotos švino, kadmio, gyvsidabrio normos. Atsižvelgiant į žuvų rūšis, didžiausia leistina švino koncentracija yra 0,30 mg/kg drėgno produkto svorio, kadmio 0,10-0,25 mg/kg drėgno produkto svorio, gyvsidabrio 0,50-1 mg/kg drėgno produkto svorio.

Žuvies nauda sveikatai

Žuvis ir jūros produktai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų (75,3 proc.) žuvį ir žuvies produktus vartoja 1-2 kartus per savaitę, 3-5 kartus per savaitę juos vartoja 7,8 proc., 11,2 proc. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai dažniausiai žuvį valgo 1-2 kartus per savaitę.

Statistiniai duomenys apie žuvies vartojimą:

Žuvies vartojimo dažnumas	Gyventojų dalis
1-2 kartus per savaitę	75,3 proc.
3-5 kartus per savaitę	7,8 proc.

---